Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės J. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje: L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini), išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia, bendrininkų grupe kartu su S. K., pažeisdama 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo (toliau - NMLASĮ) Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 straipsnio 4 punkto nuostatą „supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas“, Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, GPMĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Fizinis asmuo, neįsteigęs įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą“, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ): 6 straipsnio 3 dalies nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; 10 straipsnio 6 dalies nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, nepranešusi mokesčių administratoriui ir neįregistravusi individualios veiklos, vykdė komercinę veiklą – netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą ir už tai gavo 24 036 Lt pajamų, nesurašydama jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokėdama jokių mokesčių 2010 metų balandžio mėn.-gruodžio mėn. laikotarpiu, nepildė jokių apskaitos registrų, vykdė komercinę veiklą, už 2010 metus gautų 24 036 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaravo, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Valstybinio socialinio draudimo(VSD) įmokų, Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent - sistemingai, ėmėsi netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, kiekvieną dieną, asmeniškai S. K. nurodymu supirkinėjo ir pristatinėjo pastarajam reikalingą metalo laužą. L. Z. už šių paslaugų suteikimą iš S. K. gavo ne mažiau kaip 24 036 Lt pajamų, t.y. versliškai, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau kaip 24 036 Lt pajamų bei už 2010 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo - 1 202 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3 425,13 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 081,62 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą.

L. Z. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą. 2013 m. vasario 12d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad vertėsi metalo laužo prekyba neturėdama nei jokio leidimo, taip pat nebuvo užsiregistravusi įmonės. Taip versdamasi minėtu metalo laužo prekyba visą savo supirktą metalo laužą parduodavo S. K. ir iš jo gavo 15 000 litų pajamų per 2010 metus. Kaip jau minėjo savo ankstesnėje apklausoje, pas ją namų teritorijoje stovėdavo S. K. paliktas konteineris metalo laužui dėti, S. K. atvažiavęs su sunkiasvore mašina išsiveždavo konteinerį, tokių išsivežimų gal buvo 3-4 kartai. Šių gautų pajamų ji nedeklaravo ir jokių deklaracijų tuo laikotarpiu VMI nepridavinėjo. (b. l. 52)

2011 m. balandžio 2 d. L. Z. parodė, kad gerai pažįsta S. K., su jo žmona ji draugauja. Kadangi jos vyras P. Z. seniau buvo bedarbis užsiiminėjo metalo laužo prekyba, pas juos atsirado žmonės, klientai, kurie nuolat atnešdavo ir siūlydavo metalo laužą. Iš tokių asmenų ji jį ir supirkinėdavo. Per mėnesį ji maždaug supirkdavo juodojo metalo apie 1000 kg, o spalvoto metalo maždaug 100 kg, pasitaikydavo ir daugiau ar mažiau. Per praeitus ir šiuos metus ji iš viso supirko apie 15 tonų juodojo metalo laužo, ir apie 500-600 kg spalvoto metalo. Visą šį metalą ji parduodavo S. K., jis jį atvažiuodavo pasiimti, kartais vienas, kartais su savo darbininkais. Ji visą šį metalą supirkinėdavo už savo pinigus, o vėliau atsiskaitydavo su S. K., jis iš jos nupirkdavo surinktą metalo laužą už sutartą kainą. Visą šį metalą ji supirkinėdavo šalia savo namų Žirnių g. 10, Vilniuje, ten S. K. buvo užsakęs metalo laužui konteinerį, į kurį ji ir dėdavo supirktą metalą. Kuomet prisirinkdavo pilnas konteineris metalo, ji pranešdavo S. K., būdavo ir taip, kad S. K. pats važiuodamas pro šalį užsukdavo ir pasižiūrėdavo kaip jai sekasi supirkinėti metalą, ar jau prisipildęs konteineris. (b. l. 48-49)

2013 m. gegužės 23 d., įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, L. Z. papildomai parodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi, 2010 m. balandžio - gruodžio mėnesių laikotarpiu iš S. K. už metalo laužo prekybą gavo 24 036 Lt. Visą žalą padarytą valstybei atlygino. (b. l. 57)

S. K. 2012 m. lapkričio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad vertėsi metalo laužo prekyba neįsiregistravęs įmonės ir neturėdamas leidimo šia veikla užsiimti. Šia veikla pradėjo verstis tokiomis aplinkybėmis: 2009 metais jo pažįstamas K. D. su juo buvo susitikęs Vilniuje „Domus galerijoje", jį supažindino su pastarojo pažįstamu, taip suprato vokiečiu, vardu Fred 180 cm ūgio, tamsūs plaukai apie 60 metų, plaukai turbūt dažyti, buvo sušukuoti į viršų, jis turėjo kažkokių verslo reikalų Lietuvoje, tą pirmą kartą jis su juo tik susipažino, po to jie keletą kartų dar buvo susitikę, pietaudavo Vilniuje, jis dažnai lankydavosi Lietuvoje, iš viso jis buvo atvažiavęs tris- keturis kartus, iš jo pasakojimų žinojo, kad jis gyvena kažkur šalia Hamburgo priemiesčio, nuosavame name, nes vieną kartą jis pas jį viešėjęs, kur jie aptarė metalo laužo supirkimo aplinkybes ir, galbūt jis tuo metu jam perdavė kažkokią pinigų sumą šio metalo laužo supirkimui. Vieno iš susitikimų metu, tai buvo 2009 metų pabaigoje - 2010 metų pradžioje, minėtas vokietis, vardu Fred, jam pasiūlė galimybę tarpininkauti įsigyjant, tiksliau, tam vokiečio piliečiui supirkti metalo laužą už jo duodamus pinigus, metalo laužą. Fred sakė, kad veš kažkur į gamyklą šalia Hamburgo. Jis apie tris - keturis mėnesius domėjosi metalo laužo rinkos kaina Lietuvoje, ieškojo tiekėjų, kas gali jam pridavinėti metalo laužą, ieškojo patalpų nuomai ir apie 2010 m. pavasarį, balandžio mėnesį sutiko su minėto vokiečio pasiūlymu, pateikė visas sąlygas, metalo laužo kainas, vyravusias tuo metu, pastarajam tiko jo pasiūlymo variantas ir pastarasis jam davė apyvartinių lėšų, pirmą kartą jis jam galėjo duoti apie 100 000 litų. Po to ta suma didėdavo ir galėdavo būti apie 300 000 litų. Taip pat kiekvienu atveju jis jam pranešdavo, kokį metalo laužą reikia supirkinėti, supirkus metalo laužą jis jam dar patikslindavo, kokį metalą pakrauti į jo atsiunčiamus vilkikus. Kadangi metalo laužo kaina aukcionuose keisdavosi, todėl jis jam liepdavo kai kurį metalo laužą pasandėliuoti, su juo bendraudavo telefonu, tačiau jo nurodyti negali, nes neatsimena, o taipogi, kuomet jis buvo sulaikytas ir buvo paleistas, bandė su juo susisiekti, naudojamas numeris jau buvo nenaudojamas ir jokiais būdais su juo susisiekti nepavyko. Su minėtu vokiečiu jis bendravo pusiau lenkiškai, pusiau rusiškai. Po kažkurio laikotarpio jis pats nustojo vadovauti ir skambinti jam, tik pranešė, kad atvažiuos jo žmonės iš Lenkijos ir praneš, kokį metalo laužą jam supirkinėti, bei jie atveš apyvartinių lėšų šiai metalo laužo prekybai, viskas tokia tvarka ir vyko. Tikslinant aplinkybes gali paaiškinti, kad šia neoficialia metalo laužo prekyba-pardavimu pradėjo verstis 2010 metų balandžio pradžioje ir vertėsi iki tos dienos, kuomet buvo sulaikytas FNTT pareigūnų, tai buvo 2011 metų balandžio mėnuo. Jis buvo išsinuomojęs keturias sandėliavimo vietas adresais Geologų g. 11, Geologų g. 16, Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje, Liudvinavo g. 1C, Kadriškių k., Vilniaus r., kuriose laikė supirktą metalo laužą iš įvairių fizinių asmenų. Iš kur žmonės žinodavo, kad jis supirkinėja metalo laužą, nežino, tikriausiai per pažįstamus, draugus bei, kadangi Lietuvoje nėra labai daug asmenų, kurie verčiasi šia veikla, daug kas žinojo, kad jis pradėjo verstis tokia veikla ir galėjo pasiūlyti pakankamai patrauklias supirkimo kainas, nes dirbo neoficialiai. Metalo laužą jam dažniausiai atveždavo arba atnešdavo patys žmonės adresais Geologų g. 11 arba Geologų g. 16. Jis visada atsiskaitydavo su jais pasvėręs ir įvertinęs metalo laužą grynais pinigais, jokių apskaitos dokumentų jis nevesdavo ir nieko sau nesirašydavo. Ką supirkdavo, viską laikydavo minėtuose sandėliuose. Pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pats pasiimdavo metalo laužą iš tam tikrų vietų Vilniuje, bei yra tekę pasiimti ir nupirkti metalo laužo Kaune bei Mažeikiuose. Norėtų paminėti, kad dažniausiai jis supirkinėdavo spalvotą metalo laužą. Pinigus metalo laužo prekybai bei savo tokiam verslui jis gaudavo iš minėto vokiečio individualiai ir per Lenkijos Respublikos piliečius, kurie ir pasiimdavo jo supirktą metalo laužą. Tarp minėtų vokiečio atstovų buvo ir tas pats vyras vardu Gžegož, kurį kartu su juo tą pačią dieną sulaikė FNTT pareigūnai. Taip pat jo automobilyje rasti zlotai, kurių turėjo būti apie 500 000, buvo gauti iš minėto vyro, kuris ir atvežė jam šiuos pinigus metalo laužo užpirkimui vokiečiui, vardu Fred. Taip pat to vokiečio atstovai atvykę, kaip mano, iš Lenkijos, buvo apie 4-5 žmonės, tačiau tiksliai įvardinti jų negali, nes neatsimena, o be to, jie dažnai keisdavosi, o kaip jie atvykę prisistatydavo, šiuo metu tikrai neatsimins, nes juos matydavo keletą kartų. Iš pradžių jis skambindavo vokiečiui, vardu Fred, vėliau lenkams ir pranešdavo, kad jau supirko reikiamą metalo laužo kiekį, šie atsiųsdavo vilkiką su priekaba ir visą supirktą metalo laužą jis sukraudavo į minėtus vilkikus, jie dažniausiai atvažiuodavo adresu Geologų g. 16, Vilniuje, taip pat pasitaikydavo atvejų, kuomet vilkikų vairuotojai atveždavo pinigus už išvežamą metalo laužą, tai buvo įvairios pinigų sumos, apie 100 000 - 200 000 zlotų. Kokius dokumentus turėdavo kelyje vilkikų vairuotojai, jis nežino, jis jiems jokių dokumentų neišrašinėdavo ir nieko neduodavo. Taip pat kur važiuodavo vilkikai, irgi nežino, tuo nesidomėdavo, kaip suprato iš ankstesnių pokalbių su Fred, jie turėjo važiuoti į Vokietiją, tačiau to tvirtinti negali. Visą supirktą metalo laužą rūšiuodavo jis pats, tačiau kartais jam padėdavo įvairūs asocialūs asmenys, kuriuos jis sutikdavo vaikščiojančius kur nors Naujininkuose, Vilniuje, bei šie asmenys kartais padėdavo pakrauti surūšiuotą metalo laužą į vilkikus. Jis jiems duodavo po maždaug 20 litų dienai, taip pat nupirkdavo pietums kažko pavalgyti. Iš viso už visą parduotą metalo laužą jis gavo apie 1 250 000 litų pajamų, tačiau realiai jam liko tik 100 000 litų, visos kitos išlaidos sudarydavo įsigyjamas metalo laužas, kuro išlaidos, pakrovimo ir darbo išlaidos, sandėlių nuoma bei kitos išlaidos. Metalo laužą jam padėdavo supirkinėti šie žmonės: L. Z., A. Š., A. A., D. K., Ž. M., T. B., A. K., A. T., jis jiems palikdavo po maždaug 5000 -10000 litų, jie supirkinėdavo ar kažkaip kitaip surinkdavo metalo laužą, o jis po to arba pats atvažiuodavo, arba jie patys surinktą metalo laužą atveždavo jam į sandėliavimo vietą. Jis jiems už tokias paslaugas mokėdavo apie 100-200 litų mėnesiui, su kai kuo susitardavo draugiškai ir ne visuomet mokėdavo pinigus. Kadangi jokios apskaitos nevedė todėl konkrečių kiekių, kiek iš ko buvo paimta metalo laužo bei kokiai sumai - įvardinti negali. Panašiai per visą laikotarpį kiekvienas minėtas asmuo galėjo surinkti, supirkti metalo laužo iki 50 000 litų ir tai tikrai ne visi. A. A. supirktą metalo laužą surinko Kaune, o A. K. Mažeikių r., kur jis kartu su atvykusiais iš Lenkijos žmonėmis buvo nuvažiavęs ir tas metalo laužas buvo pakrautas į vilkikus. Visas supirktas metalo laužas, kuris buvo laikomas jo naudojamuose sandėliuose, priklausė minėtam vokiečiui vardu Fred, tai buvo už jo duotus pinigus supirktas metalo laužas, kuris turėjo būti transportuotas jam. (b. l. 18-21)

2013-04-13 Vilniaus miesto apylinkės baudžiamuoju įsakymu S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje (b. l. 27-44).

2013-04-08 Vilniaus apskrities VMI pranešime apie mokestinį tyrimą nurodyta, kad Vilniaus apskrities VMI atliko L. Z. mokestinį tyrimą ir surašė mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. Z. suteikiant netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo paslaugas neįsteigus įmonės ir (ar) fiziniams asmenims neįregistravus individualios veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų laikotarpiu, mokesčių mokėtojas pažeidė: 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad „supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas“, GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, GPMĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą“, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ): 6 straipsnio 3 dalies nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“, 10 straipsnio 6 dalies nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“. Mokestinio tyrimo metu L. Z. pateikė patikslintą 2010 m. Metinę pajamų deklaraciją GPM308, kurios GPM308P priede deklaravo 806,21 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Deklaracijos priede GPM308V deklaravo 24036 Lt gautų individualios veiklos pajamų, 0 Lt leidžiamų atskaitymų. Deklaracijoje pritaikiusi 5640 Lt MNPD apskaičiavo grąžintiną iš biudžeto 169 Lt GPM sumą. įvertinus mokesčių mokėtojos pateiktą patikslintą 2010 metų pajamų deklaraciją, taip pat faktą, kad mokesčių mokėtojai pagal pirminę pateiktą 2010 metų Metinę pajamų deklaraciją buvo grąžintas 1371 Lt GPM, susidaro mokėtina į biudžetą 1202 Lt (1371 Lt - 169 Lt) GPM suma ir 57,26 Lt delspinigių, kuriuos mokėtoja sumokėjo 2013-04-05 (1202 + 57,26 Lt). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. 2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAį) 13 straipsniu ir Lietuvos Respublikos 1991-05-21 valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (Žin., 1991, Nr. 17-447, 2009-07-22 įstatymo redakcija XI-389, toliau - VSDį) 7 straipsnio 2 dalimi, L. Z. už 2010 m. turėjo apskaičiuoti 3425,13 Lt VSD įmokų. ( b. l. 23-24)

2013-05-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pranešime nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius, įvertinęs centralizuotai iš VMI gautus duomenis apie L. Z., kaip asmens vykdžiusios individualią veiklą, deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis VSD įstatymo 18 straipsnio 2 ir 5 dalimis, papildomai priskaičiavo 1081,62 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31. L. Z. 2013-04-05 sumokėjo 3425,13 Lt VSD įmokų. Sutinkamai su išdėstytu, L. Z., vykdančios individualią veiklą (draudėjo kodas 2210634) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013-04-29 buvo 1324,96 Lt, iš jų 1081,62 Lt PSD įmokų ir 243,34 Lt delspinigių. L. Z. 2013-05-06 sumokėjo 244,96 Lt, iš jų 1,62 Lt PSD įmokų ir 243,34 Lt delspinigių bei tą pačią dieną pateikė prašymą dėl likusių įmokų (1080,00 Lt) įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (Žin., 2005, Nr. 75-2725) 61¹ punktu. (b. l. 26)

Motyvuojamoji dalis

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamoji L. Z. versliškai ėmėsi ūkinės veiklos neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, todėl kaltinamosios veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą, pagal baudžiamąjį įstatymą, bauda gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bausmė.

K. L. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino dalį valstybės biudžetui padarytos žalos bei susitarė dėl žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. Z. ankščiau neteista, bausta administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėse negydyta, priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 62-68).

L. Z. prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo skirti mažesnę baudą arba išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nes yra bedarbė (b. l. 69).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo būdą, veikos mastą, motyvus ir tikslus, į kaltinamosios L. Z. asmenybę (anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimą), L. Z. už įvykdytą nusikalstamą veiką skirtina 30 MGL (3900 Lt) bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda ir siūlomas baudos dydis realus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420-421 straipsniais, teismas

nusprendė:

L. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 MGL, t. y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų baudą.

Įpareigoti L. Z. baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas – 6801, per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą, (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (BVK 22 straipsnis).

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.