Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2017-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-60-610/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-27
Bylos Nr.
II-60-610/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Pažeidėjas
G. Z.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS
2017 m. spalio 27 d.,MarijampolėMarijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant S. P.,

dalyvaujant skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato (toliau- Marijampolės AVPK Kalvarijos PK) įgaliotam atstovui D. J.,

nedalyvaujant skundą padavusiam nubaustam asmeniui G. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Z. skundą dėl Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyresniojo tyrėjo A. K. 2017 m. rugpjūčio 17 d. priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 36ANN-113425186-17, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyresnysis tyrėjas A. K. 2017 m. rugpjūčio 17 d., priimtu nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 36ANN-113425186-17, G. Z. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2017 m. liepos 28 d., 16.50 val., magistralinio kelio Kaunas- Marijampolė- Suvalkai 90,00 km., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti, kadangi pateikė Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, o Lietuvos Respublikoje deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2015-10-05 (t. y. daugiau nei 185 dienos nuo gyvenamosios vietos deklaravimo pradžios). Nutarime nurodyta, kad G. Z. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punktą. G. Z., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta 370 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

G. Z. pateiktu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, kad dirba Lietuvos Respublikos uždarojoje akcinėje bendrovėje „ME transportas“, tačiau Ukrainą laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, į Ukrainą grįžta kiekvieną kartą kai nedirba. Nurodo, kad gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje 2015-10-05 deklaravo tik dėl to, kad gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 185 ar daugiau dienų per kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje nepraleidžia.

Atsiliepimas

Marijampolės AVPK Kalvarijos PK atsiliepimu nesutinka su G. Z. skundu, pažymi, kad G. Z. deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo 2014-10-13. Institucijos nuomone, deklaruodamas šią vietą jis patvirtino, kad jo buveinė ir adresas korespondencijai yra nurodytas adresas. Saugaus eismo automobilių kelias įstatymo 13 straipsnio 5 dali numato: „Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems E. S. valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje“. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas fizinis asmuo, kurio gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje. Tai pat fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje. Pažymi, kad G. Z. UAB „ME TRANSPORTAS“ dirba nuo 2013-10-22, tikėtina, kad nuo šios datos jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris nuolat pratęsiamas, kad galėtų dirbti šioje įmonėje Lietuvos Respublikoje, todėl laikytina, kad G. Z. yra nuolatinis Lietuvos gyventojas nuo 2013-10-22. Tai pat, patikrinus gyventojų registro duomenis, nustatyta kad G. Z. 2014-10-13 deklaravo išvykimą iš Ukrainos ir deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje, V.A. G. 30. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas paaiškino, kad nuobauda G. Z. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Mano, kas G. Z. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nuolat dirba Lietuvos Respublikoje, mano, kad G. Z. susietas su Lietuvos Respublikas darbiniais santykiais, todėl laikytina, kad čia pagrindiniai ryšiai, duomenų kad G. Z. būna 185 ar daugiau dienų Lietuvos Respublikoje neturi. Mano, kad prie bylos prijungtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas „Dėl užsienio valstybėse išduotų vairuotojų pažymėjimų galiojimo“ yra konsultacinio pobūdžio ir su išdėstyta pozicija nesutinka. Gyventojo registro išrašas, atstovo nuomone, patvirtina, kad G. Z. deklaravo išvykimą iš Ukrainos, duomenų, kad Ukrainoje atlikęs kokius nors veiksmus patvirtinančius išvykimą(deklaravimą) neturi. Papildomų duomenų, paneigiančių nubaustojo aiškinimą apie ryšius Ukrainoje, neteiks.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius institucijos atstovo, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

Pagal bylos duomenis, išvada, kad nubaustasis gyvena Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 185 padaryta, remiantis gyvenamosios vietos deklaravimo ir darbo sutarties duomenimis.

Ne E. S. valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai - galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (kurios taikytinos vertinant faktinę situaciją ir sąvokas) patvirtintų vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 2 p. apibrėžta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka numatant, kad tai pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo“.

Iš pateiktos sąvokos turinio matyti, kad norint traktuoti, jog asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje būtina nustatyti patį gyvenimo faktą 185 dienas arba daugiau bei asmeninių ir darbo ryšių vietą. Šioje byloje nustatyta, kad nubaustasis dirba Lietuvos bendrovėje, tačiau nėra paneigtas skundo argumentas, kad pagrindinė asmeninių ryšių vieta yra Ukraina bei į savo kilmės šalį G. Z. nuolat sugrįžta, Lietuvoje nebūna daugiau kaip 185 dienas.

Kadangi priimant sprendimą buvo formaliai remtasi duomenimis apie paties asmens deklaruotą gyvenamą vietą, o faktinė gyvenamoji vieta nenustatinėta, teismas pažymi, kad šiame kontekste yra svarbu, jog Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnis numato, jog gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, gerinti viešąjį administravimą. Taigi iš esmės administruoti duomenis apie adresą, kuriuo asmuo būna. Įstatymo 5 str. 1d. 3p. numatyta, kad užsienio valstybių, ne E. S. valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, privalo deklaruoti savo gyvenamą vietą. G. Z. šiuo atveju tai ir įvykdė. Asmuo gali turėti kelias gyvenamąsias vietas. Įstatymo 10 str.1d. nurodoma, kad asmuo vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose. Asmens teisė laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą neturi būti varžoma. Vertinant minėtą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju norint traktuoti, kad G. Z. privalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, tai yra jis neturi teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, turėjo būti įrodyta, kad be darbo santykių ir jo pagrindiniai asmeniniai ryšiai yra Lietuvos Respublikoje, o vien tik įrašas gyvenamosios vietos duomenų registre tokio fakto nepatvirtina.

Institucijos atstovas nurodė, kad papildomų įrodymų neteiks. Visos abejonės dėl faktinės situacijos turi būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, todėl teismas sprendžia, kad nėra neabejotinai įrodyta, kad G. Z. gyvena Lietuvos Respublikoje daugiau kaip 185 dienas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog norint konstatuoti, kad asmens veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo požymiai būtina nustatyti ir tyčinę arba neatsargią kaltę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. Z. pateikė Ukrainos Respublikoje išduotą, galiojantį vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones. Kaip matyti iš duomenų apie administracinius nusižengimus, už tai, kad 2017-04-12 vairuodamas transporto priemonę G. Z. viršijo leistiną greitį, 2017-08-30 jam paskirta 6 eurų bauda. Nėra konstatuota, kad jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Taigi, skirtingi policijos padaliniai, teisės aktų prasmę, bei duomenis apie deklaruotą gyvenamą vietą, darbo vietą, vertina skirtingai (tame tarpe ir Policijos departamento pareigūnai bei Kalvarijos PK atsakingi asmenys). G. Z. iš pat pradžių nurodė, kad yra Ukrainos pilietis ir neprivalo keisti vairuotojo pažymėjimo. Taigi šioje situacijoje, esant nevienareikšmiškam, situacijos vertinimui ir tarp pačių institucijų, asmuo neturėtų atsakyti, teismas sprendžia, kad nėra nustatyta ir asmens kuriam paskirta nuobauda kaltė- nerūpestingumas ar nepagrįstas pasitikėjimas, tuo labiau tyčia (ANK 8str. 9str.).

Administracinių nusižengimų bylose asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis, o išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visi nagrinėjant bylą kilę neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad nubausto asmens G. Z. paaiškinimai dėl nenuolatinio ryšio su deklaruota gyvenama vieta nėra paneigti, jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, su Lietuva sieja tik darbo santykiai, be to nėra nustatyta jo kaltė, Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyresniojo tyrėjo A. K. 2017 m. rugpjūčio 17 d., priimtas nutarimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. 36ANN-113425186-17, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena G. Z. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

G. Z. skundą tenkinti.

P. M. AVPK Kalvarijos PK vyresniojo tyrėjo A. K. 2017 m. rugpjūčio 17 d., priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 36ANN-113425186-17, kuriuo G. Z. už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 370 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Brinevičius