Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jurlina“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. galutiniu sprendimu 2010-04-08 preliminarų sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovo D. V. 79 751,93 Lt skolos, 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui UAB „Jurlina“, paliko nepakeistą.

Teismas, nustatęs, kad pagal 2009-08-19 skolos perkėlimo sutartį Nr. 09/08/015 pradinis skolininkas UAB „VSG Invest“ savo 79 751,93 Lt dydžio skolą kreditoriui UAB „Jurlina“ perkėlė naujajam skolininkui D. V. , o šis įsipareigojo pilnai grąžinti visą skolą ne vėliau kaip iki 2010-01-02 (skolos perkėlimo sutarties 1., 4. punktai, b.l. 2-3), ši sutartis nėra nuginčyta, nėra duomenų, kad atsakovas ją būtų užginčijęs teismine tvarka, tokiu būdu ji turi būti vykdoma, sprendė, kad atsakovo nurodomų aplinkybių kontekste keisti ar naikinti byloje priimtą preliminarų sprendimą pagrindo nėra, todėl preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (LR CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo priimtas galutinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų. Apeliantas nurodo, kad teismo galutinis sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant 2010-09-30 teismo posėdyje ir nežinant apie tai, kad nurodytą dieną turi vykti teismo posėdis, skirtingai nei konstatavo apylinkės teismas. Atsakovui nebuvo įteiktas teismo šaukimas kaip tai numato procesinės teisės normos. Jis nėra vedęs, todėl teismo šaukimas negalėjo būti įteiktas jo žmonai. Be to, nurodo, kad byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, įtvirtintas CPK 29 str. Apeliantas nurodo, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta Šilutės rajone, todėl byla teisminga Šilutės rajono apylinkės teismui.

Be to, apeliantas nurodo, kad byla turėjo būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, bet ne dokumentinio proceso tvarka, kadangi atsakovas pareikštuose prieštaravimuose išdėstė savo nesutikimo su ieškiniu motyvus. Nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, įstatymas nenumato priešieškinio pateikimo toje pačioje byloje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sandoris, kuriuo remiasi ieškovas, yra neteisėtas, nes buvo sudarytas prieš jo tikrąją valia, t.y. pasirašius nesuprantant tikrosios savo veiksmų reikšmės. Atsakovas buvo po sunkios 2009-05-22 autoavarijoje patirtos traumos, trijų atliktų operacijų, itin prastos sveikatos būklės, todėl nevisiškai suprato, kokį sandorį sudaro.

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi vien tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgdamas į atsakovo prieštaravimuose išdėstytas aplinkybes.

Be to, apeliacinis skundas neatitinka jo formai keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nustatyta, kad 2009-08-19 tarp UAB „VSG invest“, atstovaujamos direktoriaus D. V. (pradinio skolininko), ir D. V. (naujo skolininko) buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią UAB „VSG invest“ perleido savo debitorinį įsiskolinimą naujajam skolininkui – D. V. , o naujasis skolininkas jį priėmė ir įsipareigojo padengti 79 751,93 Lt dydžio įsiskolinimą kreditoriui – ieškovui UAB „Jurlina“ iki 2010-01-02 (b.l. 2).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 79 751,93 Lt skolą, susidariusią pagal skolos perkėlimo sutartį.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.115 str. trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka (CK 6.116 str. 1 d.). Kaip matyti iš į bylą pateiktos skolos perkėlimo sutarties, pradiniam skolininkui UAB „VSG invest“ perkeliant prievolę UAB Jurlina“ naujajam skolininkui – D. V. , kreditorius UAB Jurlina“ išreiškė savo sutikimą dėl tokio skolos perkėlimo, jį patvirtindamas parašu toje pačioje sutartyje. Tokiu būdu, esant sudarytai ir galiojančiai sutarčiai, atitinkančiai įstatymo reikalavimus, nenuginčytai įstatymo nustatyta tvarka, bei patvirtinančiai skolos perkėlimo faktą naujam skolininkui, kreditoriaus sutikimą su tokiu skolos perkėlimu naujam skolininkui, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui neįvykdžius šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jam atsirado pareiga sumokėti ieškovui susidariusį įsiskolinimą. Apeliantas nurodo, kad minėta sutartis pripažintina negaliojančia, kadangi sudaryta prieš jo valią, t.y. sutarties sudarymo metu jam nesuvokiant savo veiksmų reikšmės dėl sveikatos būklės. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir sprendžia, kad kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėta sutartis nėra nuginčyta teismine tvarka, nėra duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl šios sutarties nuginčijimo, tokiu būdu pasirašyta sutartis sukūrė atsakovui konkrečių teisių ir pareigų ir ji turi būti vykdoma.

Apeliantas nurodo, kad teismui nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka jis neturėjo galimybės pateikti priešieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, nėra kliūtis atsakovui kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šia teise nei iki bylos iškėlimo jo atžvilgiu, nei per visą bylos nagrinėjimo laiką jis nepasinaudojo, o priešingų įrodymų į bylą nepateikė. Nesutikdamas su jo atžvilgiu pareikštu ieškiniu, atsakovas turėjo aktyviau domėtis jo turimomis procesinėmis teisėmis, kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos, tačiau to nedarė, tokiu būdu jam pačiam tenka tokių procesinių pasekmių rizika.

Tuo pačiu nesutiktina su apeliantu, kad teismas priėmė galutinį sprendimą nedalyvaujant atsakovui ir jam nežinant apie teismo paskirtą posėdį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui siunčiant teismo šaukimą į 2010-09-30 paskirtą posėdį adresu (duomenys neskelbtini) , šis procesinis dokumentas buvo įteiktas J. Z. (b.l. 54). Pripažinti, kad nurodytu adresu siunčiant procesinius dokumentus atsakovas buvo netinkamai informuotas apie teismo posėdį, nėra pagrindo, kadangi tokią išvadą paneigia kiti byloje esantys duomenys apie tai, kad siunčiant aukščiau nurodytu adresu procesinius dokumentus dėl prieštaravimų pateikimo, atsakovas juos gavo, nes pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo, taip pat prieštaravimus, bei paskesnius teismų siunčiamus procesinius dokumentus, nes į juos reagavo pateikdamas savo procesinius dokumentus, o siunčiant teismo procesinius dokumentus paties atsakovo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) , vokas grįžo neįteiktas, neįteikimo priežastis – nurodytu adresu šis asmuo niekada negyveno (b.l. 34). Tokiu būdu pripažinti, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, išnagrinėjo bylą atsakovui nežinant apie teismo posėdį, nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas pažeidė teismingumo taisykles, nes jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) , todėl byla turėjo būti nagrinėjama Šilutės rajono apylinkės teisme. Civilinio proceso kodekso 29 str. įtvirtina bendroji rūšinio teismingumo taisyklė, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Įstatyme nėra nurodyta, kad tai turi būti asmens deklaruota gyvenamoji vieta, nes pagal galiojančius įstatymus asmuo neprivalo deklaruoti savo gyvenamosios vietos, o pagal CK 2.16 str. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Pačiam atsakovui savo procesiniuose dokumentuose nurodant gyvenamosios vietos adresus, esančius Vilniuje, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles.

Apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.