- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 2-1078-241/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ bankroto byloje pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“ prašymą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto, dėl patikslinto kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Dangė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centas“.
Šalies argumentai
Atsakovės administratorė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti BUAB „Dangė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, leisti nuomoti nuosavybės teise priklausančias patalpas, tęsti sudarytas nuomos sutartis ir patvirtinti patikslintą įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Administratorė nurodė, kad yra praėję trys mėnesiai nuo nutarties patvirtinti BUAB „Dangė“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos, o nutartis dėl taikos sutarties sudarymo nebuvo sudaryta, nors terminas dėl galimybės sudaryti taikos sutartį buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 31 d. Administratorė nėra informuota apie bendrovės akcininkų su bendrovės kreditoriais derybų eigą bei rezultatus. 2014 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta, negavus akcininkų pasiūlymo su kreditoriais sudaryti taikos sutartį, kreiptis į teismą, kad BUAB „Dangė“ būtų pradėta taikyti likvidavimo dėl bankroto procedūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi BUAB „Dangė“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; leido nuomoti bendrovei nuosavybės teise priklausančias patalpas bei tęsti sudarytas nuomos sutartis; patvirtino patikslintą antros ir trečios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.
Įvertinęs tai, kad 2014 m. lapkričio 27 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nutarė negavus akcininkų siūlymo su kreditoriais sudaryti taikos sutartį, kreiptis į teismą dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo procedūrų taikymo; kad terminas sudaryti taikos sutartį buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 31 d, tačiau taikos sutartis nesudaryta, vadovaudamasis ĮBĮ 30 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Teismas patvirtino administratorės prašomus patvirtinti patikslintus kreditorių reikalavimus, nurodęs, kad jie pagrįsti bankrutuojančios įmonės finansinės apskaitos dokumentais ir administratorės pripažinti.
Teismas leido nuomoti atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas bei tęsti sudarytas nuomos sutartis, motyvuodamas tuo, kad iš patalpų nuomos gaunamos pajamos, kuriomis dengiami nuomojamo turto priežiūros kaštai bei įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurie nenuomojant patalpų būtų dengiami iš kreditorių reikalavimų tenkinimui skirto turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo – atsakovės BUAB „Dangė“ akcininkas – A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutartis yra formali, priimta neįvertinus atsakovės mokumo atkūrimo galimybių realizavus pagal lizingo sutartis pagrindiniam kreditoriui AB SEB bankui nuosavybės teise priklausantį turtą.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tebevyksta teisminiai ginčai su kitu kreditoriumi BAB „Snoras“ dėl turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tai turės lemiamos reikšmės atsakovės mokumo atkūrimui ir veiklos tęstinumo galimybėms. Sąžiningai realizavus atsakovės lizinguotą turtą, pritaikius restituciją ir grąžinus neteisėtai perimtą ir užvaldytą turtą teisėtam šeimininkui yra visos galimybės atkurti atsakovės mokumą ir tęsti įmonės veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovės bankroto administratorė prašo atmesti suinteresuoti asmens skundą, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius visas reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant materialiosios teisės ir procesinės teisės normų, todėl yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantas neįrodė nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nepateikė konkrečių argumentų dėl teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti nutartį.
2. Apeliantui neteikiant įrodymų apie AB SEB banko vykdomą turto pardavimą, nėra galimybės nustatyti, ar turto pardavimo procesas jau yra vykdomas, ar turtu aktyviai domisi pirkėjai, kurie jį nupirks už sumą, kurios pakaks kreditoriaus reikalavimo patenkinimui. Atsakovės bankroto byla negali būti nagrinėjama neapibrėžtą laiką, nes tai prieštarautų atsakovės kreditorių interesams.
3. Iš skundo turinio nėra aišku, kokiu būdu skundo argumentai gali daryti įtaką teismo sprendimui pripažinti atsakovę bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto. Apeliantas nepagrindė teiginių apie nagrinėjamų civilinių bylų įtaką atsakovės mokumui, todėl jie pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais. Civilinės bylos nagrinėjamos pirmojoje instancijoje, todėl nėra ir negali būti žinomas galutinių sprendimų priėmimo laikas ir turinys, o tai sukelia neapibrėžtumą, pažeidžiantį bankroto proceso operatyvumo principą.
4. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad į jo pateiktą pasiūlymą sudaryti taikos sutartį nebuvo atsakyta. Administratorė parengė ir pateikė apeliantui išsamų atsakymą, nurodydama, kokius veiksmus ir kokiais terminais yra būtina atlikti norint sudaryti taikos sutartį bankroto procese. Terminas taikos sutarties sudarymui atsakovės iniciatyva buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 31 d., tačiau apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant realią galimybę sudaryti taikos sutartį su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokios teismo nutarties priėmimo sąlygos yra: įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; trijų mėnesių terminas nepratęstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, 2014 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurie bankroto proceso metu buvo tikslinami, terminas pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismo buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 31 d., tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta ir nebuvo pateikta teismui, todėl bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Pirmosios instancijos teismas nustatė ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų pripažinti atsakovę bankrutavusia ir likviduojam dėl bankroto egzistavimą. Apeliantas neginčiją šių sąlygų buvimo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia deklaratyviais teiginiais dėl įmonės veiklos tęstinumo galimybės – kad realizavus lizingo sutarčių pagrindu valdomą turtą gautų lėšų pakaktų atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB banku, tačiau savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių objektyvią atsakovės veiklos tęstinumo galimybę. Pažymėtina, kad ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai nustatyti atsižvelgiant į bankroto proceso paskirtį ir tikslus – kuo operatyviau tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu bendrovei (skolininkei) likviduojant skolų naštą, užkertant kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, todėl nesant objektyvių duomenų apie atsakovės veiklos tęstinumo galimybę, nėra pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties.
Byloje nustatyta, kad jau 2014 m. lapkričio 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė 96,235 procentus visų kreditorių reikalavimų, priėmė nutarimą negavus akcininkų siūlymo su kreditoriais sudaryti taikos sutartį, kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūros atsakovei taikymo. Terminas pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismo pratęstas iki 2015 m. sausio 31 d. Pasibaigus šiam terminui teisme nebuvo gauta nei bankrutuojančios įmonės kreditorių pasirašyta taikos sutartis su prašymu ją patvirtinti, nei kreditorių susirinkimo prašymas pratęsti ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, todėl gavęs administratorės prašymą pripažinti atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis ĮBĮ 30 straipsniu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atidėti ĮBĮ 30 straipsnyje įtvirtino sprendimo priėmimą nėra teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog jeigu yra praėję trys mėnesiai nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos ir terminas taikos sutarčiai sudaryti nepratęstas, tai teismas, vykdydamas ĮBĮ nustatytas procedūras, savo iniciatyva gali ir turi spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, neprivalėdamas inicijuoti kreditorių ar bankroto administratoriaus nuomonės tuo klausimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Todėl net jeigu bankroto administratorė nebūtų pateikusi prašymo dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo dėl bankroto, teismas būtų privalėjęs šį klausimą spręsti savo iniciatyva.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą spręsti dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.