- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- e2VP-7183-910/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- AB „BnP finance“
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „BnP finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. S., A. S., antstolis D. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB „BnP finance“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. S. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės A. S. gaunamo darbo užmokesčio.
Pareiškime nurodyta, kad antstolio D. Š. kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko A. S. išieškotojo AB „BnP finance“ naudai. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi. Skolininkas dirba, tačiau išskaitos iš darbo užmokesčio pagal antstolio patvarkymą nėra daromos. Antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininko sutuoktinė A. S. gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, kurios yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Skolininkui vengiant įvykdyti prievolę bei nevykdant antstolio patvarkymų, kreditorius 2017-01-10 gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl A. S. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
2017-05-17 antstolis D. Š. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad skolininkas nuo 2017-04-07 niekur nedirba, todėl jokių išskaitų iš darbo užmokesčio atlikti galimybės nėra. Ankstesnė skolininko darbovietė per 2017 metus jokių išskaitų iš skolininko neatliko bei antstoliui nepervedė. Be to, skolininkas yra pateikęs prašymą mokėti skolą dalimis, tačiau įsipareigojimo dengti skolą kiekvieną mėnesį nesilaiko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo AB „BnP finance“ naudai.
Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokęs su A. S. (vykd. b. l. 102).
Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomuosius dokumentus, kuriame skolininku nurodytas A. S..
Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko A. S. prievoles.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Vykdomąją bylą vykdantis antstolis nustatė, kad galimybių išieškoti skolą iš asmeninio skolininko turto nėra, kadangi skolininkas neturi registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, šiuo metu nebedirba, ankstesnė darbovietė išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio nedarė.
2017-01-16 skolininkas pateikė prašymą leisti mokėti skolą dalimis, tačiau įsipareigojimo nesilaiko (vykd. b. l. 114).
Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės A. S. nuosavybė, dalies nustatymo.
Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas iš darbovietės (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašo teismo individualizuoti skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės A. S. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys A. S. ir A. S., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Suinteresuoti asmenys į bylą tokių įrodymų nepateikė.
Išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų A. S. ir A. S. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.
CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti skolininko dalį taip, kad skolininkui tektų 1/2 dalis A. S. gaunamo darbo užmokesčio
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkui A. S. priklauso 1/2 jo sutuoktinės A. S. pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
patenkinti pareiškimą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vienos skolininko sutuoktinės veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.