Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-02-22 · Byla Nr. ATP-52-491/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
ATP-52-491/2017
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00390-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-52-491/2017
Proceso Nr. 4-37-3-00390-2016-8Procesinio sprendimo kategorija : 3.26.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. K. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl 2016 m. gruodžio 19 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Apeliantą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m. 6 mėn. be transporto priemonės konfiskavimo. Apeliantas nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 14 d., apie 23.19 val. (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kad būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., esant girtumo požymiams vairavo autobusą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „R.“ bei policijos pareigūnams reikalaujant vengė pasitikrinti girtumą, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 17 p. Apeliaciniu skundu Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde jis nurodo, kad teismas iš esmės vadovavosi tik policijos pareigūnų L. Č. ir V. A. B. parodymais, kurie nurodė, jog matė transporto priemonę vairavusį asmenį bei tai kaip vairuotojas susikeitė su keleiviu po transporto priemonės sustabdymo. Jo nuomone tamsiu paros metu matyti prasilenkiančios transporto priemonės vairuotoją, nustatytomis įvykio aplinkybėmis, yra neįmanoma, nes tam reikalingi papildomi šviesos šaltiniai. Aptariamas įvykis įvyko 23.19 val., gatvių apšvietimas jau turėjo būti išjungtas, todėl daro išvadą, kad įvykio metu turėjo būti tamsu. Nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad papildomu šviesos šaltiniu buvo policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekinės ir švyturėlių šviesos, nes transporto priemonių, nepriklausomai nuo jų tipo, priekinės žibintų šviesos yra sureguliuotos taip, kad neakintų priešais atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojų. Todėl mano, jog transporto priemonių priekiniai žibintai neapšviečia priešpriešiais atvažiuojančių transporto priemonių salono, o tarnybinių švyturėlių šviesos, kurios yra spalvotos ir nuolat mirgančios yra ne gerinantis, o priešingai, matomumą bloginantis šviesos šaltinis. Pažymi, kad iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, jog transporto priemonę vairuojančio asmens tamsiu paros metu, transporto priemonei esant su įjungtais priekiniais žibintais, matyti neįmanoma. Pažymi, kad taip paneigta policijos pareigūnų parodymų dalis, jog prasilenkiant su stabdoma transporto priemone jie matė kaip vairuotojas pasikeitė su keleiviu, nes aptariama transporto priemonė yra tolimųjų reisų autobusas, iš kurio šono neįmanoma matyti vairuotojo ir priekinių keleivių padėties. Nurodo, kad aukščiau aptartos aplinkybės, teismo padarytą išvadą, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitai bylos medžiagai, daro neteisinga.Nurodo, kad byloje pateiktas policijos pareigūnų garso įrašas negali būti laikomas neginčytinu jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu, nes jame, pagal teismo padarytą išvadą, girdimo Ž. G. teismas taip ir neapklausė, nors to buvo prašoma. Pažymi, kad neištyrus garso įraše fiksuotų pokalbių šaltinio, negalima kategoriškai teigti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiems faktoriams veikiant Ž. G. išsakė garso įraše užfiksuotas frazes. Mano, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 130² str. pažeidimo, teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad ATPK pakeitusio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 str. yra švelnesnis nei ATPK 130² str., nes ANK 427 str. numatyta ir administracinė nuobauda – bauda, ko nebuvo ATPK 130² str. Be to, ANK 427 str. numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra švelnesnis nei buvo numatytas minimame ATPK 130² str. Todėl, jo veika turėtų būti perkvalifikuota į ANK 427 str., skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams 9 mėnesiams, be baudos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. Šlikas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Apeliantas už įvairius administracinius teisės pažeidimus yra baustas aštuoniolika kartų, iš jų du kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, taip pat jis kelis kartus baustas ir už ATPK 178 str. pažeidimus. Tai rodo, kad Apeliantas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Teigia kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą nutarimą, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą iš esmės neigdamas, kad jis nutarime nurodytu laiku vairavo transporto priemonę. Taip pat nurodo, kad jo padarytas pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas pagal ANK 427 str. 1 d., skiriant jam mažesnį specialiosios teisės atėmimo laiką ir neskiriant šiame straipsnyje numatytos baudos.

7. Apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą padarė išvadą, kad Apeliantas padarė ATPK 130² str. pažeidimą ir jam paskyrė administracinę nuobaudą, t. y. teismas pripažino, kad Apeliantas pakartotinai per vienerius metus laiko vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šio teismo nuomone, nuoseklūs policijos pareigūnų parodymai patvirtina, jog autobusą vairavo būtent Apeliantas, o ne Ž. G.. Pats Apeliantas neneigė įvykio metu buvęs išgėręs. Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad byloje pateiktame garso įraše girdėti, jog Ž. G. pats pripažino persėdęs iš keleivio į vairuotojo vietą dėl to, kad nenorėjo, jog Apeliantui būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones.

8. Visų pirma, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. 1 d., administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, tik kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, arba už vengimą pasitikrinti neblaivumą arba apsvaigimą, yra numatyta ANK 427 str. 1 d. Minėto straipsnio sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 850 iki 1500 Eur. Be to, ANK 427 str. 2 ir 3 d. numato, kad už 427 str. 1 d. numatytą pažeidimą privalomai turi būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės : teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 4 metų ir transporto priemonės konfiskavimas. Kadangi ATPK 130² str. sankcijoje kaltininkui, kuris pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, buvo numatytas tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su transporto priemonės konfiskavimu, o baudos šioje sankcijoje nebuvo, nėra pagrindo laikyti, jog ANK 427 str. numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, nei anksčiau galiojusiame ATPK, ir todėl Apelianto padarytas administracinis teisės pažeidimas negali būti perkvalifikuojamas.

9. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusio ATPK 248 str. buvo nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra : laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. buvo nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. buvo įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas konstatuotina, kad nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

10. Minėta, kad Apeliantas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad esant pagrįstiems įtarimams, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, jis atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. Patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 130² str. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, teismas išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertino tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius byloje surinktus įrodymus.

11. Visų pirma, Apelianto versija, kad autobusą vairavo Ž. G., o ne jis, paneigta policijos pareigūnų V.A. B. ir L. Č. parodymais, kurie nuosekliai nurodė aiškiai matę, jog autobusą vairavo Apeliantas ir tik jam sustojus, į vairuotojo vietą persėdo autobuse buvęs Ž. G.. Policijos pareigūnai pažymėjo, kad autobusas link jų važiavo lėtai, policijos automobilis buvo su įjungtomis šviesomis ir švyturėliais, dėl ko buvo aiškiai matomas autobusą vairavęs asmuo. Policijos pareigūnai patvirtino, kad tiek Apeliantą, tiek Ž. G. žinojo iš anksčiau bei buvo susidūrę vykdydami savo tarnybines pareigas, dėl ko jie negalėjo suklysti dėl autobusą vairavusio asmens tapatybės. Pareigūnai parodė, kad autobuso langas yra didelis, jo priekis buvo pakankamai apšviestas jų automobilio ir švyturėlių šviesomis, be to ir pažeidimo padarymo metu nebuvo labai tamsu. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai yra šališki ir siekė Apeliantą tyčia apkalbėti, todėl priimant skundžiamą nutarimą buvo pagrįstai vadovautasi policijos pareigūnų parodymais ir jų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija. Su jų nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas nesutikti pagrindo neturi, nes gegužės mėnesio viduryje, 23 val., esant giedram orui, iš tiesų būna dar pakankamai šviesu. Be to, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus Apelianto argumentus, kad artimosios policijos automobilio šviesos ir švyturėliai neturėjo apšviesti autobuso salono bei pažymi, kad esant nedideliam atstumui bei šviečiant iš priekio, šie šviesos šaltiniai gerai apšviečia iš priekio artėjantį autobusą, nes keleivinio autobuso priekinis stiklas yra gana didelis, status, vairuotojas sėdi aukštai, todėl apšviestas artimųjų šviesų ir švyturėlių turėjo būti puikiai matomas.

12. Policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis jų padarytas garso įrašas (33 b. l.). Abejoti garso įrašo autentiškumu bei jo turiniu taip pat nėra jokių aplinkybių. Jame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai, sustabdę autobusą, iš karto prašo vairuotojo atsikeisti vietomis su keleiviu, kas rodo, jog jie aiškiai matė vairuotojo ir keleivio susikeitimo faktą. Garso įraše taip pat girdima, kaip Ž. G. pripažįsta, kad autobusą vairavo Apeliantas, tačiau prašo, kad jis būtų nurodytas kaip autobusą vairavęs asmuo, nes nenori, kad Apeliantui būtų atimta teisė vairuoti. Apeliantas savo skunde nepagrįstai tvirtina, kad nėra aišku kokiomis aplinkybėmis garso įrašas buvo padarytas ir kokiems faktoriams veikiant Ž. G. išsakė girdimas frazes, todėl teismo posėdyje neapklausus Ž. G., šis garso įrašas negali būti laikomas neginčytinu jo kaltės įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas tokius Apelianto teiginius vertina kaip abstrakčius bei nepaneigiančius šio garso įrašo įrodomosios vertės. Visų pirma aišku, kad garso įrašas buvo darytas aptariamo įvykio metu, garso įrašas yra vientisas, o jo trukmė yra daugiau nei 2 val., iš jo aiškiai girdėti, kad Ž. G. pats niekieno neverčiamas pripažįsta, kad autobusą vairavo Apeliantas, tačiau prašo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti jam. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad garso įraše užfiksuotos aplinkybės nekelia abejonių, šiuo atveju visiškai neaišku, kokias dar su šiuo garso įrašu susijusias aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti Ž. G.. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas stengėsi Ž. G. apklausti, tačiau jis vieną kartą atvyko į teismo posėdį neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o vėliau jau buvo nerandamas.

13. Apibendrindamas aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent Apeliantas nutarime nurodytu laiku iš tiesų neblaivus vairavo aptariamą autobusą bei policijos pareigūnams prašant atsisakė pasitikrinti savo girtumą. Apelianto argumentai, kad autobusą vairavo Ž. G., yra pagrįstai atmesti. Apeliantas pagrįstai ir teisingai buvo nubaustas pagal ATPK 130² str., Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo motyvų, su kuriais pilnai sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą Apelianto skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARIA:

Palikti 2016 m. gruodžio 19 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus