- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2005-09-29
- Bylos Nr.
- 2-490
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė (pran.), Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- A. K., UAB „Piar“, L. K., R. S.
- Trečiasis asmuo
- M. D., T. D., R. K., A. B., A. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1498-34/2005 pagal UAB „DDB & Co ir Katkevičius“ ieškinį atsakovams UAB „Piar“, L. K., R. S., A. K. dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, neteisėtais bendrovės vadovo ir valdybos nario veiksmais, atlyginimo (tretieji asmenys – M. D., T. D., R. K., A. B., A. P.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovas, papildęs ieškinį, pareikštą dėl 894 647 Lt žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, neteisėtais bendrovės vadovo bei valdybos nario veiksmais, atlyginimo, prašė įtraukti į civilinę bylą atsakovu A. K., priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Piar“, R. S., L. K. ir A. K. 785 985 Lt žalos atlyginimo, be to, iš atsakovo A. K. - 50 242,5 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas A. K. yra vienas iš ieškovo steigėjų ir akcininkų, buvęs valdybos pirmininkas, o nuo 2005-01-24 valdybos narys, todėl žinodamas apie kitų atsakovų atliekamus nesąžiningus veiksmus, neužkirto jiems kelio, taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo ir didėjimo. Atsakovas ieškovo vardu sudarinėjo autorines sutartis su savo žmona ir posūniu, mokėdamas jiems dideles sumas. Taip pat prašė pritaikyti atsakovo A. K. turtui laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas padarė ieškovui didelių nuostolių, kuriuos vengia atlyginti. Be to, atsakovo nesąžiningas elgesys perimant verslą sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo A. K. nuosavybės teise valdomą butą (neskelbtini duomenys), uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o areštuoto buto vertei esant mažesnei nei ieškinio suma (50 242,50 Lt), nutarė areštuoti kitą atsakovo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, nepranešęs atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Teismas nurodė, kad laikinoji apsaugos priemonė yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje, o atsakovui A. K. pareikšti dideli ieškininiai reikalavimai, jis yra fizinis asmuo, jo turtinė padėtis teismui nėra žinoma, ir yra pagrindo manyti, kad atsakovui perleidus visą turtą ar jo dalį, galimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nutartį. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė atsakovo procesines teises, CPK 148 straipsnio pirmą dalį, kadangi jis nebuvo informuotas apie ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar padarys jį nebeįmanomą. Tiek ieškovas, tiek teismas privalėjo pasinaudoti VĮ „Registrų centras“ Nekilojamojo turto registro duomenų baze tam, kad įsitikinti, jog atsakovas pažymos perleisti areštuotą turtą išėmęs nebuvo, todėl areštuoti vienintelį atsakovo gyvenamąjį plotą, nesant realios grėsmės, jog apeliantas jį perleis, nebuvo pagrindo. Apeliantas nurodo, kad teismo nutarties priėmimo metu neegzistavo nė viena CPK 144 straipsnyje numatyta aplinkybė, kuriai esant galima būtų pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę. Be to, teismo nutarties motyvai, jog atsakovo turtinė padėtis nežinoma, o ieškinio suma yra didelė, reliatyvūs ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones; teismas galėjo gauti atsakovo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį ir nustatyti preliminarias aplinkybes, ar atsakovas gali turtą paslėpti arba iššvaistyti. Be to, ieškovas piktnaudžiauja teise, nes jau buvo pateikęs patikslintą ieškinį šioje byloje, tačiau jį atsiėmė. Atsakovas teigia, kad, manydamas, jog dabartiniai ieškovo vadovai M. F. ir G. J. žlugdo įmonę, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame inter alia prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (c.b.Nr. 2-2225-38/2005), todėl ieškovas pateikė naują patikslintą ieškinį, jame nurodydamas ir naują atsakovą – apeliantą, nors ieškovas niekuomet nereiškė atsakovui pretenzijų ir apie tai deklaravo viešai, o skubotas kreipimasis į teismą ir prašymas pritaikyti apelianto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones rodo ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas turėjo pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, o tai, jog areštuotas vienintelis atsakovo gyvenamasis plotas, parodo galimybę, kad atsakovas, nenorėdamas jo prarasti, bandys jį paslėpti ar perleisti. Pažymos neišėmimas iš VĮ „Registrų centras“ nepašalina grėsmės, jog turtas gali būti perleistas, nes minėta pažyma gali būti išduota per vieną dieną. Be to, pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma yra aplinkybė, rodanti grėsmę, jog būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar nebeįmanomas, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, 50 242,50 Lt laikytina didele suma. Atsakovo argumentas, jog teismas turėjo atsižvelgti į jo turtinę padėtį, prasilenkia su teismų praktika, nes ieškinio užtikrinimą reglamentuojančios teisės normos nesiejamos su atsakovo mokumu, finansiniu stabilumu ar turimo turto dydžiu. Apeliantas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrindą, o atsakovo nesąžiningas elgesys, perimant verslą, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad yra reali grėsmė, jog jo turimas turtas gali būti iššvaistytas ar perleistas kitiems asmenims. Ieškovas buvo atsiėmęs pirminį ieškinį, pareikštą atsakovui, nes tuo metu negalėjo sumokėti trūkstamos žyminio mokesčio dalies, o prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrindas realiai įgyvendinti materialines teises civilinių procesinių teisių pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK XI skyriaus penkto skirsnio teisės normų sisteminį aiškinimą, laikinosios apsaugos priemonės - tai prevencinis ieškinio užtikrinimo mechanizmas, kai teismas šalių ar savo iniciatyva imasi CPK 145 straipsnio pirmoje dalyje numatytų priemonių, siekdamas užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir, kai jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškininiais reikalavimais, o jų suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, areštuoti atsakovo A. K. nuosavybės teise valdomą butą (neskelbtini duomenys), uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o areštuoto buto vertei esant mažesnei nei ieškinio, pareikšto apeliantui, reikalavimų dydis, - kitą atsakovo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises. Pagal bylos duomenis, apeliantui yra pareikštas didelis ieškininis reikalavimas, o pažymos sandoriui iš VĮ „Registrų centras“ nebuvimas nepašalina grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui ar jo įvykdymo apsunkinimui CPK 144 str. 1 d.).
Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto argumentas, jog teismas pažeidė jo procesines teises, nepranešdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą. Teismas savo išvadą motyvavo nutartyje, o apeliantas pasinaudojo galimybe apskųsti teismo nutartį ir pateikti, jo nuomone, teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Tačiau, kolegijos nuomone, apelianto pateikti duomenys nepaneigia teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį panaikinti formaliais pagrindais draudžiama (CPK 338 str., 314 str., 328 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant reikšmingoms aplinkybėms ar duomenims dėl apelianto galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, jis turi teisę motyvuotai prašyti teismo pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ar netaikyti laikinosios apsaugos priemonės, prieš tai įmokėjęs į teismo specialiąją sąskaitą reikalaujamą užstato sumą arba nurodęs laiduotoją, ar pateikęs banko garantiją, arba motyvuotai prašyti teismo užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 146, 147 str.). Be to, atmetus ieškovo ieškinį, apeliantas turėtų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dabartiniam ieškovui dėl nuostolių, kurie atsirastų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo - jo turto arešto, atlyginimo (CPK 147 str. 3 d.).
Dėl to pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė civilinio proceso įstatymo nuostatų, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apygardos teismo nutarties (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų dėl ieškinio pagrįstumo, nes tai nesvarstytina nagrinėjant bylą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, o šie argumentai gali būti reikšmingi nagrinėjant civilinę bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 338 str., 320 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.