Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-02 · Byla Nr. ATP-624-579/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
ATP-624-579/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07702-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Pareiškėjas
V. G.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-624-579/2014;Teisminio proceso Nr.4-69-3-07702-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimu V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2013-11-18, 12.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,52 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. G. šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismu ir prašo apklausti liudytojus S. T., L. M., J. L., G. S., A. J. ir R. B., nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas pažymi, jog automobilį vairavo ne jis, o S. T., apeliantas sėdėjo galinėje sėdynėje. S. T. užsukęs į kiemą, išlipęs greitai nuėjo į pastatą, o pareigūnai į kiemą atvyko tuo metu kai iš automobilio lipo būtent apeliantas. Apeliantui buvo pasakyta, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau jis su tuo nesutiko. Be to, V. G. teigė, kad alkoholio koncentracija galėjo susidaryti dėl vartotų vaistų. Apeliantas teigia, jog liudytojo A. J. parodymai, jog automobilio langai nebuvo tamsinti, melagingi, nes automobilio stiklai yra tamsinti, todėl pareigūnai negalėjo matyti, kas vairuoja automobilį, o į kiemą įvažiavo praėjus porai sekundžių. Apeliantas taip pat teigia tarnybinio pažymėjimo pareigūnams nerodęs, jį pareigūnai galėjo matyti apelianto piniginėje tuo metu, kai jis traukė rodyti kitus dokumentus. Be to, pareigūnai neklausė, ar jis vairavo automobilį, jie pasakė įtariantys, kad pareiškėjas neblaivus ir pasiūlė važiuoti į Centro PK, o apeliantas teigia sutikęs. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šie pareigūnai, A. J. ir R. B., nėra kelių policijos pareigūnai. Teismas netyrė aplinkybės, jog kiemas yra nedidelis ir pareigūnai negalėjo matyti nubėgančio S. T.. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į R. B. parodymus, kad apeliantą jis nekartą yra perspėjęs, kad anksčiau sukdamas į (duomenys neskelbtini) kiemą ne kartą yra pažeidęs kelių eismo taisykles, kas rodo, kad pareigūnas galėjo turėti išankstinį nusistatymą sustabdyti pareiškėją ir surašyti pažeidimo protokolą. Atvykus į gydymo įstaigą apeliantas teigia tikrintis blaivumo neatsisakęs, bet prašęs, kad būtų tikrinamas gydymo įstaigoje, nes buvo suabejojęs pareigūnų objektyvumu, kurie kaltino pareiškėją tuo, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles, nors automobilį vairavo kitas asmuo. Tuo pareigūnai pažeidė principą ex iniuria non oritur ius (iš neteisės negali atsirasti teisė). Apeliantas nurodo, jog alkoholiko koncentracija galėjo susidaryti dėl jo vartotų vaistų. Apelianto manymu, nepagrįstai teismas atmetė liudytojų S. T., L. M., J. L., G. S. parodymus tuo motyvu, kad jie yra apelianto pažįstami, nes jis visi buvo įvykio vietoje ir matė įvykį. Apelianto manymu, teismas pilnai neištyręs visų aplinkybių priėmė klaidingą nutarimą remdamasis vien policijos pareigūnų parodymais, kurie vertinant anksčiau išdėstytas aplinkybes, yra prieštaringi ir subjektyvūs. Be to, teismas nesivadovavo Konstitucijos 31 str. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visi neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai buvo šališki, jų parodymai logiški, nuoseklūs. Alkotesteris patikros metu buvo tinkamas naudoti, todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo. Taip pat pažymima, jog versiją apie tai, kad automobilį vairavo kitas, asmuo apeliantas iškėlė tik bylos nagrinėjimo metu.

V. G. skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su byloje surinktų įrodymų ir ypač pareigūnų parodymų vertinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų vertinimas yra nutarimą priimančios institucijos, šiuo atveju teismo, prerogatyva. Jei įrodymai įvertinti nepažeidžiant aukščiau nurodytų teisės normų, nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu ir tai, kad toks teismo vertinimas nesutampa su pareiškėjo subjektyviu įrodomų vertinimu nepaneigia nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo pakartotinai byloje apklausti liudytojus S. T., L. M., J. L., G. S. bei pareigūnus A. J. ir R. B., tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje išsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, įrodymai įvertinti tinkamai ir teismo išvados abejonių nekelia, todėl atlikti papildomo įrodymų tyrimo nereikia.

Nors V. G. nepripažino kaltės dėl LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo, tačiau jo kaltė pažeidus KET 14 punkto reikalavimą, t. y. draudimą vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų A. J., R. B. parodymais, kurie neprieštarauja a jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, alkoholio matuoklio rodmenimis, specialisto išvada.

Pareigūnų A. J., R. B. parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, logiški, tarpusavyje sutapo bei neprieštaravo tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, be to, nenustatyta jokių aplinkybių, priežasčių dėl kurių pareigūnai galėtų turėti priešiškumą pareiškėjo atžvilgiu, todėl pagrindo abejoti jų nuoširdumu bei parodymų teisingumu, nebuvo. Pareigūnai nuosekliai ir išsamiai nurodė visą įvykių eigą ir faktines aplinkybes. Parodė, kad pastebėjo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris kirsdamas ištisinę juostą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pasukęs į dešinę įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, pastarasis pateikė viešojo saugumo tarnybos darbuotojo pažymėjimą, o vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus pateikė tik papildomai pareikalavus. Bendraujant pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, todėl vairuotojas buvo pristatytas į Centro PK blaivumui nustatyti, tačiau tikrintis blaivumą jis atsisakė. Dėl šių aplinkybių buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo patikrintas jo blaivumas. Be to, A. J. parodė, jog paskui minėtą automobilį į bromą įvažiavo 2 metrų atstumu, kas neprieštarauja ir skunde nurodytai aplinkybei, kad pareigūnų automobilis atvyko į kiemą po kelių akimirkų, kas reiškia, kad viskas įvyko labai greitai, automobiliai atvyko vienas paskui kitą ir per tokį laiko tarpą iš automobilio išlipti niekas negalėjo. Be to, pareigūnai nurodė, kad joks kitas asmuo iš automobilio nebuvo išlipęs, automobilyje buvo vienas asmuo – V. G., todėl skundo argumentai, kad automobilio langai buvo tamsinti ir pareigūnai negalėjo matyti, kas vairuoja automobilį, nepagrįsti ir atmetami. Skunde nurodyta aplinkybė, jog pareigūnai neteisūs teigdami, kad paprašius dokumentų pareiškėjas rodė (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimą, nėra reikšminga šiai bylai, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, pareigūnų parodymai šioje dalyje taip pat nuoseklūs ir nekeliantys abejonių, todėl šie skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Skunde pareiškėjas teigia, kad R. B. nurodęs, jog yra ne kartą perspėjęs pareiškėją dėl pažeidžiamų taisyklių, tačiau protokolai nesurašyti, kas, pareiškėjo manymu, rodo, jog šis pareigūnas turėjo išankstinį nusistatymą sustabdyti pareiškėją ir surašyti protokolą, tačiau R. B. buvo ne vienas, su kolega A. J., kurio parodymai visiškai sutampa su R. B. parodymais, atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, tad pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, laikyti juos neobjektyviais, nėra. Kaip jau minėta anksčiau, pareigūnai nuosekliai teigė, jog jie važiavo paskui automobilį 2 metrų atstumu ir niekas iš automobilio įvažiavus į kiemą nebuvo išlipęs, automobilyje buvo tik vienas V. G.. Tai paneigia pareiškėjo nurodytų liudytojų parodymus, jog automobilį vairavo S. T., kuris įvažiavus į kiemą greitai įbėgo į pastatą. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta aplinkybių, galinčių suteikti pagrindą abejoti pareigūnų parodymų teisingumu, tuo tarpu priešingas aplinkybes nurodę liudytojai S. T., L. M., J. L., G. S. yra pareiškėjo pažįstami, kolegos, draugai, todėl yra suinteresuoti pareiškėjui padėti išvengti atsakomybės, be to, V. G. versiją, kad tai ne jis vairavo transporto priemonę iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme. Ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje tokių aplinkybių V. G. nenurodė. Visa tai leidžia V. G. nurodytų liudytojų parodymus vertinti kaip prieštaraujančiu faktinėms aplinkybėms, o V. G. paaiškinimus laikyti pareiškėjo gynybine versija.

Šalies argumentai

V. G. taip pat teigia, jog alkoholio koncentracija galėjo susidaryti dėl vartotų vaistų, tačiau iš karto po įvykio tokių aplinkybių pareigūnams pareiškėjas nenurodė, administracinio teisės pažeidimo protokole to nepaaiškino. Tikrinant neblaivumą pas medikus nurodė, kad iš ryto vartojo vaistų nuo kosulio, tačiau taip pat nurodė, kad iš vakaro yra gėręs alkoholio (b. l. 63). Atsižvelgiant į tai, jog vartotas nedidelis vaistų kiekis, vaistai vartoti ryte, o neblaivumas tikrintas apie pietus, iš organizmo alkoholis šalinosi pakankamai lėtai (12.40 val. nustatytas 0,53 prom., 13 val. 0,46 prom., o 13.20 val. paimtame kraujyje nustatytas 0,45 promilės alkoholio) darytina pagrįsta išvada, jog alkoholio koncentracija buvo nulemta ne vaistų.

Įvertinus aptartus argumentus, aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas išvadas byloje padarė tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs surinktus įrodymus, todėl apylinkės teismo išvada, kad V. G. vairavo automobilį nutarime nurodytomis aplinkybės būdamas neblaivus, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, pagrįsta.

Administracinė nuobauda V. G. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tinkamai atsižvelgus ir įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažeidėjas darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau padarytas grubus kelių eismo taisyklių pažeidimas – pareiškėjas būdamas neblaivus vairavo padidinto pavojaus šaltinį dienos metu, judria centrinės miesto dalies gatve taip keldamas realų pavojų eismo saugumui. Pareiškėjas kaltės nepripažino, dėl padaryto pažeidimo nesigaili, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad turi galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į ATPK 30² straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog baudos dydis priklausomai nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atitinkamai mažinamas arba didinamas skaičiuojant nuo straipsnio sankcijos vidurkio, bei įvertinus, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o padaryta veika pavojinga, V. G. skirtoji sankcijos minimumą atitinkanti tiek pagrindinė nuobauda – bauda, tiek ir papildoma – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, nėra aiškiai per griežta, laikytina adekvačia ir proporcinga poveikio priemone užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus. Jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių visuma nenustatyta, todėl pagrindo švelninti nuobaudą vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis nėra.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys