- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- eI-4720-541/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02853-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Advokatai
- Daiva Galdikaitė
dalyvaujant pareiškėjai G. D., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Daivai Galdikaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. TE-2-203 „Dėl vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės G. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti Departamento direktorių grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1–6).
Nurodė, kad Įsakymu, kuris priimtas atlikus patikrinimą, buvo atleista iš vidaus tarnybos todėl, kad savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. 2019 m. liepos 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.6-848 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorės G. D. veiksmų“ (toliau – Išvada), nurodyta, kad pareiškėja neįvykdė 2017 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Kauno APGV) viršininko įsakymo, kuriuo buvo pavesta dalyvauti šventinių masinių renginių vietose, ir 2017 m. gruodžio 23 d. neatliko neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo prekybos centruose „Akropolis“ ir „Mega“. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, siekdama gauti atlygį už darbą poilsio dienomis, suklastojo 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinį pranešimą Kauno APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – VPPS) viršininkui, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog 2017 m. gruodžio 23 d. atliko neplaninius priešgaisrinius techninius patikrinimus prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėja suklastojo 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinius pranešimus, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2017 m. gruodžio 23 d. atliktus neplaninius priešgaisrinius techninius patikrinimus prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“, ir patalpino juos į kitų objektų priešgaisrinės priežiūros bylas. Pareiškėja su šiais Išvados teiginiais nesutinka, kadangi atliko viršininko įsakymu pavestą užduotį – viena, be savo kolegų ir kitu laiku. Paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 23 d. turėjo vežti savo dukrą į aerobinės gimnastikos užsiėmimus, apie tai telefonu informavo kolegas, kuriems nurodė, kad į objektus atvyks vėliau.
Pareiškėja paaiškino, kad yra išsituokusi ir viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl privalo atlikti ne tik pareigūnės, bet ir mamos pareigas. Pavedimą tikrinti objektus turėjo pareiškėja, kolegos neprašė ir į objektus išvažiavo be pavedimo. Pareiškėja į objektus nuvažiavo vėliau, kolegų nesutiko. Iš objektų atstovų sužinojo, kad prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“ kolegos užtruko po 10 minučių. Tarnybinius pranešimus surašė pati pareiškėja, nes visada visos kolegų grupės rašė vieną bendrą tarnybinį pranešimą. Akcentavo, kad už kolegas parašė tarnybinį pranešimą iš draugiškumo. Pareiškėjos teigimu, tai, kad surašytuose tarnybiniuose pranešimuose įrašytas kitas patikrinimo atlikimo laikas nei buvo atlikti patikrinimai, nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nes užduotis buvo atlikta, viršininko įsakyme nurodyti objektai patikrinti.
Pareiškėjos įsitikinimu, tarnybinio patikrinimo tyrimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai, o ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami ir tiriami įrodymai reikšmingi baudžiamajai atsakomybei kilti, drausminei atsakomybei svarbios aplinkybės nebuvo tiriamos.
Pareiškėja savo poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (aiškinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), kurioje konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti.
Pareiškėjos manymu, ji savo veiksmais nepažemino pareigūno vardo, įvykdė 2017 m. gruodžio 15 d. Kauno APGV viršininko įsakymu pavestą užduotį. Atliko ją taip, kaip manė esant reikalinga, nes minėtu įsakymu pavestos užduoties atlikimo tvarkos neapibrėžia jokie įstatymai ir kiti teisės aktai, ji nebuvo supažindinta su teisės aktais, reglamentuojančiais tokios užduoties vykdymą, todėl vykdydama Kauno APGV viršininko įsakymu pavestą užduotį viena, o ne kartu su kitais pareigūnais, negalėjo pažeisti ir nepažeidė jokio teisės akto ir savo veiksmais negalėjo pažeminti ir nepažemino pareigūno vardo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog jos atlikti veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes nuosprendyje konstatuota, kad jos veiksmai nesutrikdė atsakovo darbo, nepažeidė kitų asmenų ar institucijų interesų, atsakovės patirta žala nedidelė. Dėl to jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti (el. b. l. 32–36).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja – buvusi Kauno APGV VPPS inspektorė, t. y. statutinė valstybės tarnautoja. Iš užimamų pareigų pareiškėja atleista tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, t. y. suklastojo 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinį pranešimą „Dėl šventinių masinių renginių patikrinimo“ ir 2018 m. gruodžio 28 d. tarnybinius pranešimus „Dėl neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo“, juose nurodydama žinomai neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, jog 2017 m. gruodžio 23 d. atliko neplaninius priešgaisrinius techninius patikrinimus prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“, kurių neatliko. Šiuos suklastotus dokumentus pateikė savo skyriaus viršininkui A. Š., vieną 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą – valdybos viršininkui V. K., ir tokiais savo veiksmais padarė tyčinį nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pozicija, jog Kauno APGV viršininko įsakymą, kuriuo jai pavesta dalyvauti šventinių masinių renginių vietose, įvykdė ir viena atliko patikrinimus prekybos centruose „Akropolis“ ir „Mega“, išsamiai išnagrinėta ir paneigta 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje (toliau – Nuosprendis). Nuosprendyje nurodyta, kad liudytojų (Ž. S., Ž. K., A. Š., E. G., R. Č., M. P.) teisme duoti parodymai patvirtina, kad pareiškėja neatliko minėtų prekybos centrų patikrinimų su kolegomis Ž. S. ir Ž. K. bei kartu paneigia pareiškėjos versiją, jog 2017 m. gruodžio 23 d. patikrinimus ji atliko viena. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje buvusius įrodymus, padarė išvadą, kad kaltinimas dokumentų klastojimu, pareikštas pareiškėjai, pasitvirtino, ir pripažino pareiškėją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos veiksmai (dokumentų klastojimas) pripažinti žeminantys pareigūno vardą ne tik dėl to, kad jais buvo pažeisti pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, bet ir dėl to, kad ji savo sąmoningais ir tyčiniais nusikalstamais veiksmais diskreditavo valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistemą, t. y. tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, reikalingos pripažinti pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėja buvo pripažinta pažeminusi pareigūno vardą ne už Kauno APGV viršininko įsakymo neįvykdymą, o dėl to, jog atliko nusikalstamus veiksmus, t. y. iš savanaudiškų paskatų suklastojo dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Kai pareiškėja buvo supažindinta su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą, ji prisiekė tarnauti Lietuvos valstybei, būti ištikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Statutinio pareigūno priesaika nėra vien formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis.
Pareiškėja – buvusi vidaus tarnybos sistemos pareigūnė, kurios pagrindinė užduotis – užtikrinti teisėtvarką, tačiau suvokdama, kad dokumentų klastojimas ir disponavimas jais yra veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, vis tiek tyčia, iš savanaudiškų paskatų (siekdama gauti atlygį už darbą poilsio dienomis) suklastojo minėtus tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė žinomai neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi pareiškėja ne tik kad neįvykdė Kauno APGV viršininko įsakymo, kuriuo jai buvo pavesta dalyvauti šventinių masinių renginių vietose, bet ir 2017 m. gruodžio 23 d. neatliko patikrinimo prekybos centruose „Akropolis“ ir „Mega“ ir, siekdama pasipelnyti, atliko nusikalstamus veiksmus (suklastojo dokumentus), tokiais savo veiksmais parodydama nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir tokiu būdu sukeldama visuomenės nepasitikėjimą Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei pakenkdama jos reputacijai. Pareiškėja pati atliko priešingus teisei veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jos pareiga. Tai neabejotinai neatitinka tiek visuomenės lūkesčių, susietų su vidaus tarnybos pareigūnais, tiek bendrų moralės nuostatų. Minėti pareiškėjos veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios ji turėjo laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesniais elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Pareiškėja, suklastodama tarnybinius pranešimus, juose nurodydama žinomai neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, ne tik pažeidė teisės, pagrindinių vidaus tarnybos principų, bendrųjų pareigūnų pareigų ir tarnybinės etikos reikalavimus bei atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūnų statusu, bet ir sulaužė pareigūno priesaiką visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. TE-2-207 „Dėl vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės G. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal Kauno APGV viršininko 2017 m. gruodžio 25 d. įsakymą „Dėl šventinių masinių renginių prevencijos sustiprinimo“, kuris buvo patikslintas 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2TE-382, Kauno APGV VPPS inspektorei, vidaus tarybos vyresniajai leitenantei G. D. bei kitiems įsakyme nurodytiems pareigūnams nurodė 2017 m. gruodžio 15–27 d. dalyvauti šventinių masinių renginių vietose (el. b. l. 59–61).
Kauno APGV 2018 m. vasario 12 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo, kadangi G. D. pateiktame 2017 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2017 m. gruodžio 23 d. dalyvavo atliekant PLC „Mega“ patalpų, esančių adresu Islandijos pl. 32, Kauno m. sav., neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą, pateikė galimai tikrovės neatitinkančią informaciją (el. b. l. 69). Tarnybinio patikrinimo metu PPG „Akropolis Kaunas“ Kauno APGV informavo, kad 2017 m. gruodžio 23 d. PLC „Akropolis Kaunas“ priešgaisrinį techninį patikrinimą atliko du priešgaisrinės priežiūros pareigūnai (vyrai) bei pateikė PLC „Mega Apsauga“ darytas nuotraukas, kuriose užfiksuoti du pareigūnai, 2017 m. gruodžio 23 d. vykdę minėtų patalpų neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą, tarp kurių G. D. nėra (el. b. l. 71–73).
Tarnybinis patikrinimas 2018 m. kovo 1 d. buvo sustabdytas, kadangi G. D. galimai padarytas tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos požymių ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai (el. b. l. 37, 74, 75). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje 2018 m. kovo 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (el. b. l. 38, 39).
Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 20 d. priėmė nuosprendį, kuriame G. D. pripažino padariusią nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukė. Teismas tenkino Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos civilinį ieškinį ir priteisė iš G. D. 67,37 Eur turtinei žalai atlyginti (el. b. l. 17–25). Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad liudytojų (Ž. S., Ž. K., A. Š., E. G., R. Č., M. P.) parodymai patvirtina, jog G. D. neatliko patikrinimų kartu su kitais pareigūnais bei kartu paneigė pareigūnės versiją, jog 2017 m. gruodžio 23 d. patikrinimus ji atliko viena. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad kaltinimas dokumentų klastojimu, pareikštas G. D., pasitvirtino, t. y. G. D., 2017 m. gruodžio 23 d. neatlikusi priešgaisrinės apsaugos patikrinimo prekybos centruose „Akropolis“ ir „Mega“, 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. parašais pasirašydama 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinį pranešimą „Dėl šventinių masinių renginių patikrinimo“ ir du 2018 m. gruodžio 28 d. tarnybinius panešimus „Dėl neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo“, suklastojo šiuos dokumentus, juose nurodydama žinomai neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Šiuos suklastotus dokumentus ji pateikė savo skyriaus viršininkui A. S., vieną 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą – valdybos viršininkui G. K., bei patalpino į tikrinamų objektų priežiūros bylas. Teismas konstatavo, kad G. D., suklastodama dokumentus, padarė turtinę žalą Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriui, kadangi už 4 valandų darbą poilsio dienomis jai buvo išmokėtas 51,63 Eur atlyginimas ir darbdavio lėšomis sumokėta 15,74 Eur valstybinio socialinio draudimo įmoka. Formaliai tokie G. D. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Tarnybinis patikrinimas 2019 m. birželio 17 d. dėl G. D. tarnybinio nusižengimo atnaujintas (el. b. l. 51). Pareiškėja 2019 m. birželio 20 d. pranešimu Nr. 6-760 informuota apie jos atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo; pareiškėjai nurodyta iki 2019 m. birželio 26 d. pateikti paaiškinimą (el. b. l. 53).
Pareiškėja pateikė 2019 m. birželio 26 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad patikrinimus atliko viena (el. b. l. 55).
2019 m. birželio 26 d. tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas dar trisdešimčiai dienų, kadangi nuo tarnybinio patikrinimo pradžios dėl galimo pareiškėjos nusižengimo ir iki jo sustabdymo praėjo 17 kalendorinių dienų, o atnaujinus tarnybinį patikrinimą, jo atlikimo terminas turėjo baigtis 2019 m. birželio 28 d., tačiau pareiškėjos paaiškinimas dar nebuvo gautas, be to siekiama išsamiai ir objektyviai įvertinti G. D. veiksmus (el. b. l. 50).
Departamente 2019 m. liepos 9 d. buvo parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6-848, kurioje siūloma pripažinti, kad G. D. pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą ir turi būti atleidžiama iš vidaus tarnybos už tai, kad: 1) 2017 m. gruodžio 27 d. siekdama gauti atlygį už darbą poilsio dienomis, suklastojo surašydama ir pasirašydama 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinį pranešimą Kauno APGV VPPS viršininkui „Dėl šventinių masinių renginių patikrinimo“, jame nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog 2017 m. gruodžio 23 d. nuo 9 val. iki 13 val. atliko neplaninius priešgaisrinius techninius patikrinimus prekybos centruose „Mega“, Islandijos pl. 32, Kaunas, bei „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, kurių neatliko; 2) 2017 m. gruodžio 28 d. suklastojo surašydama ir pasirašydama tikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą Kauno APGV viršininkui „Dėl neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo“, jame nurodydama žinomai neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, jog 2017 m. gruodžio 23 d. nuo 11 val. iki 13 val. atliko neplaninį priešgaisrini techninį patikrinimą prekybos centre „Mega“, kurio neatliko, ir šį tarnybinį pranešimą pateikė Kauno APGV; 3) 2017 m. gruodžio 28 d. suklastojo surašydama ir pasirašydama tikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą Kauno APGV VPPS viršininkui „Dėl neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo“, jame nurodydama žinomai neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, jog 2017 m. gruodžio 23 d. nuo 11 val. iki 13 val. atliko neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą prekybos centre „Mega“, kurio neatliko, šį tarnybinį pranešimą pateikė Kauno APGV ir patalpino jį į AB „Baltic Shoping Centers“ objekto priešgaisrinės priežiūros bylą Nr. XXIII ŠIL-46; 4) 2017 m. gruodžio 28 d. suklastojo surašydama ir pasirašydama tikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą Kauno APGV VPPS viršininkui „Dėl neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo“, jame nurodydama žinomai neteisingai ir tikrovės neatitinkančią informaciją, jog 2017 m. gruodžio 23 d. atliko neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą prekybos centre „Akropolis“, kurio neatliko, ši tarnybinį pranešimą pateikė Kauno APGV ir patalpino jį į UAB „Kauno audinių projektas“, atstovaujančio UAB „Nevsec property Managament LT“ objektą, priešgaisrinės priežiūros bylą Nr. XXIII M1ŠR-19 (el. b. l. 41–49).
Departamento direktorius 2019 m. liepos 12 d. priėmė įsakymą Nr. TE-2-207, kuriame, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsniu bei Išvada, 2019 m. liepos 12 d. iš vidaus tarnybos atleido G. D. (el. b. l. 40).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto bei kitų teisės aktų nuostatai.
Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. LVAT, aiškindamas šią Statuto nuostatą, yra nurodęs, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. LVAT yra pažymėjęs, kad šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo (žr. LVAT 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1947/2014; 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3671-520/2017).
Elgesio reikalavimus Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas taip pat nustato Departamento direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 patvirtintas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodeksas, kurio nuostatos įpareigoja pareigūnus ne tarnybos metu, be kita ko, elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (9.1. punktas); patekęs į konfliktinę situaciją, dėl kurios gali nukentėti pareigūno reputacija, privalo nedelsdamas apie tai pranešti tiesioginiam vadovui (9.3. punktas); laikytis teisės aktų reikalavimų (9.6. punktas); viešoje vietoje nesirodyti neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir pasitikėjimo visuomenėje Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei pareigūnais (9.7. punktas).
Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos.
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, turi išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėja atliko kaltus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjos argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasi pareiškėja šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai pareiškėjos elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje vertino kaip akivaizdžiai žeminantį pareigūno vardą.
Teismas nagrinėjamu atveju akcentuoja, kad pareiškėja buvo pripažinta pažeminusi pareigūno vardą ne už Kauno APGV viršininko įsakymo neįvykdymą, o dėl to, jog atliko nusikalstamus veiksmus, t. y. iš savanaudiškų paskatų suklastojo dokumentus (Išvados rezoliucinės dalies 2 punktas) (el. b. l. 41–49), todėl pareiškėjos skundo argumentai, jog ji viršininko įsakyme nurodytus objektus patikrino, tik kitu laiku, negu nurodytas tarnybiniuose pranešimuose, bei pavestą užduotį įvykdė, šios bylos ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės.
Teismas, vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, jog byloje nekvestionuotina dėl pareiškėjos įvykdytų veiksmų, t. y. dokumentų klastojimo, kurie buvo pripažinti pagrindu konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, t. y. jog pareiškėja suklastojo tarnybinius pranešimus, įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie atliktus neplaninius priešgaisrinius techninius patikrinimus prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“. Teismas pažymi, kad yra įsiteisėjęs 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo G. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis to paties kodekso 37 straipsniu pareiškėja nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo atleista, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, taigi pareiškėjos kalti neteisėti veiksmai yra konstatuoti. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra prejudicinę galią turintis dokumentas ir negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjos kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu.
Be to, ta aplinkybė, kad pareiškėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, nereiškia, jog pareiškėjos veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, jog jos neteisėti veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių, nes nuosprendyje veika pripažinta mažareikšme, žala yra nedidelė. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), nekeičia pareiškėjos atliktų veiksmų (dėl kurių ji buvo atleista) vertinimo sukeltų neigiamų pasekmių kontekste, nagrinėjant šios bylos ginčą. Teismas šiame kontekste pažymi, kad LVAT ne kartą yra pasisakęs, jog pareigūno vardą pažeminusiojo veiksmų vertinimas nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas institutas, kurio sudėčiai nustatyti nereikalaujama kitų atsakomybės rūšių konstatavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008; Nr. A756-236/2010; Nr. A-3671-520/2017). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apie pareiškėjos nusikalstamus veiksmus sužinojo ne tik kartu dirbantys kolegos, bet ir jos veiką tyrę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismas, liudytojai ir kiti baudžiamojo proceso dalyviai.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos atliktų neteisėtų veiksmų pobūdis, t. y. tarnybinių pranešimų surašymas nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, ir tokių veiksmų sukeltos pasekmės, teismo vertinimu, yra akivaizdus kirtimasis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, kas lemia pasekmes – akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą.
Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Departamento 2019 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. TE-2-203 „Dėl vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės G. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjos veiką, todėl pareiškėjos skundas dėl Įsakymo panaikinimo yra atmestinas. Pareiškėjos reikalavimas dėl grąžinimo į tarnybą yra išvestis iš reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, todėl teismui konstatavus, kad Departamento 2019 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. TE-2-207 „Dėl vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės G. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas, yra atmestinas ir pareiškėjos reikalavimas dėl grąžinimo į tarnybą.
Pareiškėja prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT administracinę bylą Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.