- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-331-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Stanislova Staniukynienė, Vilija Jurčikonienė
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui Z. K., ieškovo atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, atsakovui A. A., atsakovo atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-78-374/2010 pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo, ir pagal atsakovo A. A. priešieškinį ieškovui Z. K. dėl paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Z. K. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 16-17, 49-50) prašė priteisti iš atsakovo A. A. 10.843 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-19 ieškovas atsakovui paskolino 13.700 Lt, kuriuos atsakovas turėjo grąžinti iki 2009-06-30. Atsakovas 2.857 Lt sumą grąžino 2009-08-13.
Atsakovas A. A. priešieškiniu (b.l. 41-43) prašė pripažinti negaliojančiu paskolos raštą, rašytą 2008-12-19, dėl 13.700 Lt skolos Z. K. ir priteisti iš ieškovo Z. K. 2.857 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolos raštą pasirašė Lenkijoje, panaudojus prieš atsakovą ekonominį ir psichologinį smurtą. Atsakovas jokių pinigų nesiskolino. Tuo metu dirbo pas ieškovą vairuotoju, vilkiku perveždavo automobilius. 2008-12-18 važiuodamas Berlyne kliudė viaduką ir apgadino du automobilius. Ieškovas liepė vykti į Lenkiją, kur reikėjo automobilius iškrauti. Atvykęs su sūnumi V. K., ieškovas grasindamas liepė pasirašyti skolos raštelį 13.700 Lt sumai. Šio sandorio pagrindu ieškovas 2009-05-08 iš atsakovo išreikalavo jam sumokėti 2.857 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (b.l. 108-110) ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, pripažino negaliojančiu paskolos raštą, rašytą 2008-12-19 tarp atsakovo A. A. ir ieškovo Z. K., kuriuo A. A. pasiskolino 13.700 Lt iš Z. K. ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2009-06-30, priteisė atsakovui iš ieškovo 2.857 Lt ir 1.000 Lt už advokato pagalbą. Teismas nustatė, kad atsakovas A. A. - buvęs ieškovo Z. K. įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ vairuotojas. Atsakovas, būdamas ieškovo įmonės vairuotoju ir vykdydamas darbines pareigas, 2008-12-18 avarijos metu Berlyne apgadino krovinį – vežamus automobilius. Šių aplinkybių neneigė ir ieškovas. Šalys 2008-12-19 susitarė susitikti Lenkijoje Sokolko m., kur turėjo būti iškrautas krovinys. Nors ieškovas teigė, kad skolino atsakovui pinigus asmeninio automobilio įsigijimui, tačiau nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl tokiomis aplinkybėmis skolino atsakovui nemažą sumą pinigų, kodėl šiuos pinigus vežė į Lenkiją, o ne atidavė Lietuvoje, kodėl skolino būtent litus, ir kodėl sandoris neįformintas notaro biure. Bylos duomenimis nustatyta, kad tą pačią dieną ieškovas sumokėjo 3.500 JAV dolerių krovinio savininkui Z. D. už žalą, padarytą atsakovo vežamam kroviniui (b.l. 65-67). Ieškovas šių aplinkybių neneigė, nurodydamas, kad tai neturi nieko bendra su jo skolinta suma atsakovui. Atsakovas iki šiol jokio naujo automobilio nėra įsigijęs, kad tokio ketinimo net nebuvo patvirtino ir liudytoja R. A. (b.l. 73). Pagal paskolos raštelį paskolinta suma didelė – 13.700 Lt, ją išmokėti per 6 mėn. reiktų mokėti kas mėnesį po 2.283,33 Lt. Atsakovo darbo užmokestis nesiekė 1.000 Lt. Teismas liudytojo V. K. parodymus vertino kritiškai, nes liudytojas yra ieškovo sūnus, kuris suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo valios išraiškos ir pinigų perdavimo fakto. Pagrįstų abejonių teismui ieškinyje nurodytiems motyvams kėlė ir ta aplinkybė, kad ieškovas, kaip buvęs darbdavys, iki šiol nebuvo pareiškęs pretenzijos dėl žalos atlyginimo atsakovui, juolab, kad iš draudimo kompanijos gavo tik 50 proc. žalos atlyginimo už apgadintą krovinį (b.l. 82-87). Atmetęs ieškinį, teismas tenkino priešieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 112-113, 128-129) ieškovas Z. K. prašė panaikinti 2010 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 10.843 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Jis skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas prieštaraujant Aukščiausiojo Teismo praktikai. Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, net nenurodė kokiais pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1. 78 str. - 1. 94 str., panaikino rašytinės formos sandorį, todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 6 str., 185 str., 270 str. 4 d. 4 p., remiantis kuriais teismas įpareigojamas sprendime pasisakyti dėl visų aplinkybių ir jas įstatymiškai pagrįsti. Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė, todėl nagrinėjamoje byloje pinigų perdavimo faktas turėjo būti įrodinėjamas rašytine paskolos sutartimi. Ieškiniui pagrįsti ieškovas tokią sutartį pateikė, atsakovas neginčijo tokią sutartį pasirašęs. Paskolos sutartyje, sudarytoje 2008-12-19, ir 2009-08-13 rašytinėje pažymoje, kurią saugojo ir į nagrinėjamą bylą pateikė pats atsakovas A. A., aiškiai nurodomas ir konstatuojamas pinigų perdavimo faktas. Atsakovas, savo žinioje turėdamas paskolos raštelį ir pažymą, kuri taip pat patvirtino paskolos gavimo faktą, dokumentų neginčijo iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, kas rodo, kad faktiškai pinigus atsakovas buvo gavęs ir panaudojęs, bei tikėjosi, kad ieškovas palauks jo atsiskaitymo dalimis. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes esant ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo, sutartį teismas turėjo aiškinti pagal CK 6.193 str. taisykles, t.y. 2008-12-19 paskolos sutarties nuostatos turėjo būti aiškinamos prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės šios paskolos sutarties teksto reikšmės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrąją šalių valią. Aiškinant sutartį pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šalių elgesį po sutarties sudarymo atsakovo nenaudai, nes po sutarties sudarymo atsakovas dalį paskolos grąžino ir grąžino būtent pagal 2008-12-19 skolos raštelį, vadinasi 2009-08-13 pripažino 2008 -12-19 įsipareigojimus gera valia, pats reikalaudamas kreditorių parašyti ir pasirašyti būtent tokį dalinio atsiskaitymo pripažinimo tekstą, kurį išsaugojo. Paskolos gavėjo nurodytas įsipareigojimas skolą grąžinti per pusę metų iki 2009-06-30 taip pat duoda pagrindą patvirtinti pinigų gavimo faktą, tačiau nei šios, nei kitų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė darbinių ir privačių santykių tarp ieškovo ir atsakovo analizei, nors iš skolos raštelio ir dalinio atsiskaitymo pažymos turinio matyti, kad šiuo atveju buvo susiformavę asmeniniai santykiai tarp fizinių asmenų. Atsakovas nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad paskolos sutartis yra apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo pasekmė, kaip nurodoma priešieškinyje, todėl skolos raštelis negali būti nuginčytas CK 1.91 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Be to atsakovas priešieškiniu neginčijo 2009-08-13 pažymos, ar jos dalies, kuria yra patvirtintas 2008-12-19 skolos raštelio teisėtumas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 123-124) atsakovas A. A. prašo palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-78-374/2010, apeliacinį skundą atmesti. Jis atsiliepime teigia, kad ieškovas neįrodė svarbiausių sandorio elementų – atsakovo valios išraiškos ir pinigų perdavimo fakto, todėl toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad paskolos sutarties nuostatos turėjo būti aiškinamos prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės šios paskolos sutarties teksto reikšmės nustatymo principu, kaip objektyviai atspindinčiu tikrąją šalių valią. Atsakovas ne tik kad negavo jokių pinigų, bet ir neketino jų skolintis iš ieškovo. Atsakovo nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog 2008-12-19 paskolos raštas visiškai neatitiko šalių valios. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas grąžino skolos dalį. Ieškovas, būdamas atsakovo darbdavys, be atsakovo sutikimo, iš atlyginimo dalies, kuri oficialiuose dokumentuose neatsispindėjo, nesumokėjo darbo užmokesčio dalies, neva atskaitydamas skolą. Oficialiai atsakovui nebuvo išmokėta tiek darbo užmokesčio, kad atsakovas būtų sumokėjęs 2.857 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pripažino, kad ieškovas neįrodė „svarbiausių sandorio elementų - atsakovo valios išraiškos ir pinigų perdavimo fakto“. Dėl šios priežasties teismas ieškinį laikė nepagrįstu ir neįrodytu, atmetė jį remdamasis CK 1.64 str., 6.870 str. 2 d., 6.875 str.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apskųstąjį sprendimą, net nenurodė, kokiais pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78- 1.94 straipsniuose, panaikina rašytinės formos sandorį, todėl priešieškinio dalyje ieškovas neturi galimybės atsikirsti apeliaciniu skundu į tą sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas priešieškinis.
Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas nenurodė sprendimo motyvuose, kodėl ir kokiu pagrindu rezoliucine sprendimo dalimi pripažino negaliojančiu „2008 12 19 atsakovo rašytą paskolos raštą“. Teismas sprendime nenurodė, kad pripažįsta negaliojančiu paskolos sandorį, nors iš visų teismo sprendimo motyvų, kuriuose analizuojamos sandorio sudarymo aplinkybės, galima suprasti, kad jis pripažino negaliojančiu būtent sandorį, o ne sandorio sudarymo faktą patvirtinantį raštą. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, kad nebuvo išreikšta atsakovo valia skolintis iš ieškovo pinigų, ir kartu nemotyvuotas pripažinimas negaliojančiu paskolos sandorio, remiantis CK 6.875 straipsniu, leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Taip teisėjų kolegija vertina atsižvelgdama į tai, kad CK 6.875 straipsnio pagrindu paskolos sutarties sudarymas ginčijamas, kai šalys siekė paskolos teisinių padarinių, tačiau paskolos gavėjas pinigų negavo. Tai reiškia, jog šiuo pagrindu ginčyti sutartį gali tik paskolos gavėjas, sutartyje išreiškęs valią gauti paskolą, tačiau realiai negavęs pasiskolintų pinigų. Ieškovas gi neigia, kad jis sudarė paskolos sutartį, siekdamas gauti paskolą, t.y. gauti pinigus ir juos vėliau grąžinti. Jis aiškina, kad pasirašė paskolos raštelį , būdamas priverstas tai padaryti, raštelio turinys neatitiko jo valios skolintis pinigus. Teismas vertino, kad atsakovo ginčijamas paskolos sandoris sudarytas prieš jo valią, tačiau teisiniu požiūriu, kas yra reikšminga, sprendžiant, ar gali šis sandoris būti pripažintas negaliojančiu ieškovo priešieškinyje nurodytais pagrindais, ar kitais pagrindais, ar lieka dėl kokių nors priežasčių galioti, teismo sprendimo motyvuose neįvertino.
CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šioje byloje, kaip pripažįsta teisėjų kolegija, pagal byloje pateiktus įrodymus galima bylą išnagrinėti iš esmės ir apeliaciniame teisme.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytomis bylai išspręsti reikšmingas tokias aplinkybes:
Paskolos raštelį (b.l. 3) atsakovas surašė 2008 12 19 Lenkijoje, Sokolkų mieste, o ne Marijampolėje, kaip nurodyta pačiame raštelyje.
Šio raštelio surašymo metu atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio savininkas yra ieškovas, vairuotoju. 2008 12 18 jis vykdydamas darbines pareigas, veždamas automobilius, Berlyne, Vokietijoje, kliudė viaduką ir apgadino du automobilius. Ieškovas jam nurodė vežti krovinį į Sokolkų miestą, Lenkijoje. Ten 2008 12 19 atvyko ieškovas su sūnumi Vaidu.
Atsakovas nurodo, kad paskolos raštelį pasirašė verčiamas ieškovo ir jo sūnaus, kurie ant jo šaukė, priekaištaudami, kad atsakovas įmonei padarė žalą, naudojo psichologinį smurtą, grasino, kad atleis iš darbo.
Nors ieškovas ir teigia, kad paskolos raštelį atsakovas pasirašė skolindamasis pinigus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tikėti tokiu ieškovo paaiškinimu nėra pagrindo.
Visuma aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia vertinti, kad atsakovas 2008 12 19 nesiskolino iš ieškovo pinigų, o paskolos raštelį pasirašė ieškovo ir jo sūnaus verčiamas, t.y. panaudojant psichologinį spaudimą, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms. Taip kolegija vertina atsižvelgdama į tai, kad atsakovas, dirbdamas ieškovo įmonėje vairuotoju, padarė žalą, apgadino vežamą krovinį. Dėl padarytos žalos fakto atsakovas natūraliai galėjo būti sutrikęs. Ieškovo ir jo sūnaus griežtas reikalavimas surašyti paskolos raštelį, gali būti vertinamas kaip psichologinis spaudimas, pasireiškęs atsakovo aprėkimu, keiksmais jo adresu, grasinimais atleisti iš darbo, jei jis nepasirašys paskolos raštelio. Taip paaiškino atsakovas ir teisėjų kolegija neturi pagrindo tokiu paaiškinimu netikėti. Teisėjų kolegija įsitikinusi, kad labiau tikėtina, kaip ir nurodo atsakovas, kad pareikalaudamas paskolos raštelio ieškovas siekė užsitikrinti, kad atsakovas ateityje žalą atlygintų, o ne skolino atsakovui pinigus. Neįtikinamu laikytinas ieškovo paaiškinimas, kad jis nuvežė iš Marijampolės į Lenkiją paskolinti atsakovui pinigų, ir tai padarė kitą dieną po to, kai atsakovas apgadino vežamą krovinį. Atsakovas gaudavo tikrai nedidelį atlyginimą, ką ieškovas gerai žinojo, todėl neįtikėtina, kad ieškovas jam iš viso būtų skolinęs nemažą sumą pinigų. Be to ir ieškovo surašyta pažyma, o ne pakvitavimas, kaip įprasta asmeniniuose santykiuose, apie tai, kad atsakovas dalį skolos grąžino, leidžia vertinti, jog paskolos raštelis buvo surašytas ryšium su darbiniais, daugiau tarnybiniais santykiais, o ne asmenine paskola.
Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pasirašė paskolos sutartį, kas prilyginama sandorio sudarymui, dėl jam daromo ekonominio spaudimo (grąžinimo atleisti iš darbo), ir susiklosčiusių sunkių aplinkybių (atliekant darbines pareigas padarytos darbdaviui žalos, kilusios grėsmės, kad bus pareikalauta atlyginti tokią žalą). Todėl toks sandoris pagal atsakovo priešieškinį pripažintinas CK 1.91 str. 1 d. numatytais pagrindais negaliojančiu, t.y. tenkinamas atsakovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu paskolos sutartį (priešieškinyje nurodyta: „pripažinti negaliojančiu paskolos raštą“) .
Pripažinus negaliojančia paskolos sutartį, pagal kurią preziumuojama, kad atsakovas gavo 13.700 Lt pasiskolintą pinigų sumą, nors faktiškai to ir nebuvo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį, priteisti jam iš atsakovo pagal šią sutartį ieškovo teigimu negrąžintą 10.843 Lt paskolos dalį. Todėl ieškinys atmestinas.
Pripažinus paskolos sutartį pagal atsakovo reikalavimą negaliojančiu sandoriu, antroji šalis, t.y. ieškovas, privalo grąžinti nukentėjusiai šaliai viską, ką ji yra gavusi pagal sandorį - 2.857 Lt ieškovo teigimu grąžintą atsakovo paskolos dalį (CK 1.91 str. 2 d.). Kad tokią sumą atsakovas grąžino, pripažįsta pats ieškovas (b.l. 44).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistu. Teisėjų kolegija tik patikslina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu ne paskolos raštą, bet paskolos sutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo nekeisti, tik patikslinti, kad šiuo sprendimu pripažinta negaliojančia 2008 12 19 tarp šalių sudaryta paskolos sutartis, o ne „raštas <...>, kuriuo A. A. pasiskolino 13.700 Lt iš Z. K. ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2009 06 30“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.