- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- N-575-3645-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. lapkričio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. N. už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 3 d., apie 19.15 val., iš parduotuvės „Cento“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pavogė prekių už 71,94 Lt. Šiais savo veiksmais A. N. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu už ATPK 50 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymą A. N. skyrė 20 parų administracinį areštą. Teismas konstatavo, kad A. N. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, UAB „Palink“ parduotuvės „Cento“ pareiškimas, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą ir pažeidimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, į tai, kad A. N. per kelis mėnesius po to, kai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos, administracine tvarka už analogiškus pažeidimus jau baustas net dvylika kartų, tačiau išvadų nepadarė, niekur nedirba.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimą. Apeliantas nurodo, kad iš parduotuvės paėmė ne 6 pakelius kavos, kaip teigia liudytojai, o tiek, kiek nurodė teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu A. N. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymą, kuriame įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojus, kurių parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pažymėtina, kad A. N. argumentai dėl paimtų kavos pakelių kiekio neįrodyti bylos medžiaga, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas A. N. kaltu pagal ATPK 50 straipsnį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.