- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- AS-63-586-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 2.3-5341-(41) „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. liepos 25 d. pažymų Nr. 6460 ir Nr. 6461 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ patikslinimo“; panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 2010 m. sausio 20 d. protokolinį nutarimą Nr. 1, kuriuo remiantis priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą; išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus, kartu su prašymu turi būti paduodamas skundas; nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt grąžinti pareiškėjai.
Teismas pažymėjo, jog pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas laikė, kad pareiškėja skundą teismui turėjo paduoti per vieną mėnesį nuo Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 2.3-5341-(41) ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 2010 m. sausio 20 d. protokolinio nutarimo Nr. 01 paskelbimo ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo dienos. Pažymėjo, kad pareiškėja skundą teismui padavė 2010 m. liepos 27 d., t. y. praleidusi skundo padavimo teismui terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl atsisakė jį priimti.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 2.3-5341-(41) bei Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 2010 m. sausio 20 d. protokolinį nutarimą Nr. 01 gavo tik 2010 m. gegužės 22 d. Nesutikdama su nurodytais aktais juos 2010 m. birželio 14 d. skundė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakymą į skundą gavo 2010 m. liepos 1 d. Laiko, kad ginčams, atsiradusiems iki sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra nustatyta išankstinė (ikiteisminė) nagrinėjimo tvarka. Mano, kad terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo gavimo dienos, t. y. 2010 m. liepos 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagrindinės teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2007 m. spalio 11 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. AS11-296/2007.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį (ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija) skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 3, P. 184-187), aiškindamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas.
Pareiškėja skundžia Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus aktus, priimtus pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad tokio pobūdžio ginčams Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka pasinaudojo. Taigi skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo gavimo dienos, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamų aktų įteikimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl keliamo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nepagrįstai vadovavosi Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktu, nes ši tvarka reglamentuoja skirtingą teisinę situaciją.
Tačiau nors pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės aktų nuostatas dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos, iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, kadangi pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. birželio 30 d. raštą Nr. 3B-(9.5)-M-293/2-680 gavo 2010 m. liepos 1 d., o į teismą su skundu kreipėsi 2010 m. liepos 27 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų kreipimosi į teismą terminą ir neprašė jo atnaujinti.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), kurios naikinti remiantis atskirojo skundo ar kitais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.