- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- II-1-289/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00380-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Nukentėjusysis
- B. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Šiaulių AVPK KPB), atstovui V. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, įstatyminės atstovės J. Š. skundą dėl Šiaulių AVPK KPB nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių AVPK KPB nutarimu Nr. 40N-487514-10 R. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 33 str. Jam paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėn. R. Š. nubaustas už tai, kad 2010 m. birželio 12 d. apie 19 val. 42 min. Šiaulių m., Vytauto g. ties 101 namu, vairuodamas motociklą „Honda CBR 125R“ ir lenkdamas transporto priemonę per ištisinę ženklinimo liniją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su transporto priemone, sukančia į kairę pusę. Be to, motociklas nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 142 punktų reikalavimai. Nagrinėjant administracinę bylą atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda R. Š., į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l. 181).
Šalies argumentai
Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, įstatyminė atstovė J. Š. savo skunde nurodė, kad policijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Nurodė, kad R. Š. lenkė iš kairės ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę per ištisinę skiriamąją liniją todėl, kad transporto priemonė „Mercedes Benz E230“ staiga pasuko į kairę iš dešinės kelio juostos, tai yra prieš sukdama į kairę pusę transporto priemonė nepersirikiavo į kairę kelio juostą. R. Š. nebuvo kitos išeities kaip kirsti ištisinę skiriamąją liniją siekiant išvengti dar skaudesnių pasekmių. Policijos pareigūnas nepagrįstai netaikė šioje byloje ATPK 17 straipsnio normos, nes pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo būklėje – siekiant pašalinti dar didesnį pavojų, gresiantį viešajai tvarkai, piliečių teisėms. Pareiškėjo veikimas negali būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu. Policijos pareigūnas, nagrinėdamas šią bylą, taip pat pažeidė LR ATPK 272 str. normą – pareigūnas iš esmės bylos nenagrinėjo, tik užpildė procesinius dokumentus ir davė pareiškėjui pasirašyti neišklausęs pareiškėjo paaiškinimo ir atitinkamai neužfiksavęs to protokole.
Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, atstovas advokatas P. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad atlikus ekspertizę, išanalizavus ekspertizės aktą ir apklausus ekspertą pareiškėjo skundo reikalavimas išlieka toks pat. Įvykio aplinkybės buvo išdėstytos ankstesniuose teismo posėdžiuose. Mano, kad eksperto akto aprašomojoje dalyje, nustatant transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, ekspertas subjektyviai nurodė aplinkybes, t.y. nenurodydamas padėties, neakcentuodamas, kokioje padėtyje prieš įvykį buvo automobilis „Mercedes Benz“, nes jeigu jau motociklo vairuotojas kirto ašinę liniją, kaip galėjo automobilis „Mercedes Benz“ ir motociklas susidurti nekirtus ašinės linijos. Reiškia automobilis „Mercedes Benz“ jau buvo kirtęs ašinę liniją, t.y. suko staigiai ir, mano, pagal apskaičiavimus yra netiksli eksperto išvada, kad negalima nustatyti, ar šioje eismo situacijoje automobilis „Mercedes Benz“ kairiojo posūkio pradžios momentu buvo didesniu nei 0,45 m atstumu nuo gatvės ašinės linijos. Tai yra vienas pagrindinių dalykų. Ekspertizės akte rašoma, kad: „...šioje eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, artėdamas prie važiuojamųjų dalių susikirtimo, privalėjo pasitraukti kuo arčiau ašinės kelio ženklinimo linijos, prieš važiuojant kairio posūkio kreive į aikštelę – įvažiavimą įsijungti kairį posūkį, įsitikinti, kad manevras bus saugus...“. Reiškia pagal šitą išvadą, kad ekspertas nustatė pažeidimus. Jis neįvardijo, kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, neužfiksavo, kad kirto ašinę liniją, ir dėt to ekspertas klaidingai nustatė, t.y. išvadoje nenurodė, kad šiame eismo įvykyje yra abiejų vairuotojų kaltė. Tai yra esminiai dalykai, todėl jis mano, kad netgi neskiriant papildomos ekspertizės, tokią išvadą gali padaryti ir teismas. Mano, kad ekspertizės išvados teismui nėra privalomos. Pagrindiniai duomenys yra, kiti aprašymai yra. Tačiau tai galimai subjektyvus požiūris į tai, kad ekspertizės akte nutylėta apie kai kurias „Mercedes Benz“ aplinkybes, gali būti subjektyvus ir eksperto požiūris. Nori pabrėžti, kad skunde nurodyta ATPK 17 str. norma. Pareiškėjas ir šiandien laikosi šios pozicijos. Pagal kai kuriuos eksperto aprašymus matosi motociklo smūgis į priekinį sparną ir į priekinį ratą. Jei motociklo vairuotojas būtų kaltas, jis būtų atsitrenkęs į priekines dureles, t.y. toliau. Šitoje situacijoje matosi, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo veiksmai buvo neteisėti ir jis staigiai kirtęs ašinę liniją suko į įvažiavimą, tokiu atveju negalėjo vien motociklo vairuotojas būti kaltas. Taikant ATPK 17 str. normą mano, kad jeigu motociklo vairuotojas būtų nekirtęs ašinės linijos ir būtų trenkęs tiesiai į automobilį „Mercedes Benz“, jis būtų trenkęs į priekines dureles ir pasekmės galbūt būtų tragiškos R. Š.. Situacija ne filosofinė, o reali. Reikia džiaugtis, kad taip įvyko. Mano, kad teismas turėtų tai įvertinti ir taikant ATPK 17 str. normą. Pareiškėjas siekė išvengti dar didesnio pavojaus, gresiančio viešajai tvarkai, piliečių teisėms, šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala mažiau reikšminga, negu išvengtoji ir šis pareiškėjo veiksmas negali būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu. Esant tokioms situacijoms, tokiems argumentams, teismas neprivalo ekspertizės akto laikyti teisingu ir pagrįstu rašytiniu įrodymu. Mano, kad gali ir nepaisyti eksperto padarytų prieštaringų išvadų bei atsižvelgti į jo išdėstytus argumentus ir 2010-09-29 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto J. P. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Eismo įvykis užfiksuotas 2010-06-12. Iš administracinės bylos medžiagos procesinių dokumentų, kurie buvo perskaityti, ir susipažinus su byla prieš ankstesnį teismo posėdį matyti, kad nėra prašymo atnaujinti termino, todėl mano, kad administracinė byla turėtų būti nutraukta pagal ATPK 35 str. 1 d., nes administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau, kaip per 6 mėn. nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, įstatyminė atstovė J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko tokią savo advokato poziciją.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą Šiaulių AVPK KPB, atstovas V. Č. nurodė, kad 2010 m. birželio 12 d. 19⁴²val. Šiaulių mieste ties pastatu Vytauto g. 101 įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas R. Š., vairuodamas motociklą, lenkė sukančią transporto priemonę į kairę ir susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sugadintos transporto priemonės ir nesunkiai sutrikdyta paties kaltininko sveikata. Baudžiamoji byla buvo nutraukta ir R. Š. rugsėjo 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu priimtas nutarimas 1 mėnesiui atimti teisę vairuoti transporto priemonę. Prašo skundo netenkinti ir Kelių policijos biuro nutarimą palikti galioti. Dėl pareiškėjo teiginio, kad: „...policijos pareigūnas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ATPK 272 str. normą... ir davė pareiškėjui pasirašyti neišklausęs, neužfiksavęs to protokole...“. Visi pareigūnai dirbdami vadovaujasi kodeksu ir mano, kad tai – gynybinė pozicija. Paprastai pažeidėjas yra iškviečiamas tą pačią dieną. Jis dalyvavo 2010-09-29 nagrinėjant bylą ir buvo surašytas ATP protokolas. Jam nedalyvaujant, protokolo surašyti nebūtų galima. Tą pačią dieną buvo priimtas nutarimas. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo. Kadangi byloje yra eksperto išvada, kuria teismas gali vadovautis ir remtis, jokių trūkumų eksperto išvadoje nemato. Paskaičiavimai atlikti remiantis matematiniais skaičiavimais. Jais netikėti nėra jokio pagrindo. R. Š. eismo įvykio metu padarė netgi 2 pažeidimus, t.y. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto važiuodamas tiesiai bei nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Būtino reikalingumo šioje situacijoje nebuvo. Jis įsivaizduoja, kad vairuotojas net nespėjo sureaguoti ir veikė instinktyviai. Kad galėjo iš kairės pusės lenkti, iš dešinės pusės, tai yra tik spėliojimai. Jei būtų lenkęs iš dešinės, gal nebūtų nieko kliudęs ir išvis būtų sveikas buvęs ir apie jokias laidotuves nebūtų tekę kalbėti. Prašo palikti galioti 2010-09-29 Kelių policijos biuro nutarimą.
Nukentėjusysis B. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje (b.l. 188).
Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, įstatyminės atstovės J. Š. skundas yra netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas galioti dėl šių motyvų: iš byloje esančios medžiagos matyti, kad institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, tinkamai nustatė R. Š. pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo veiksmus ir nuobaudą paskyrė nepažeisdama nuobaudos skyrimo taisyklių. Nuobauda pagal padarytų pažeidimų sunkumo laipsnį parinkta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.
Kelių eismo taisyklių 16 punkte yra nurodyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir <<...>> transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) <<...>>.
Pareiškėja savo skundu neginčija administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, šį savo atstovaujamojo administracinį pažeidimą visiškai pripažįsta ir dėl šio pažeidimo tarp šalių nėra ginčo.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir, jog tas pažeidimas buvo pagrindinė priežastis autoįvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).
Kelių eismo taisyklių 142 punkte yra nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su eismo įvykio teismo ekspertizės išvadomis bei eismo įvykio teismo eksperto E. G. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-11-28 eismo įvykio ekspertizės akto Nr.11Š-136(11) išvadoje yra nustatyta, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: B. V., vairuodamas automobilį „MERCEDES BENZ E230“, valst. Nr. FAH 808, važiavo Vytauto gatve link sankryžos su Vasario 16-osios gatve. Ta pačia kryptimi važiavo ir R. Š. vairuojamas motociklas „HONDA CBR 125R“, valst. Nr. 50 AJE. Automobilio „MERCEDES BENZ E230“ vairuotojas B. V., privažiavęs važiuojamųjų dalių susikirtimą su kairėje esančiu įvažiavimu į Vytauto gatvės namo Nr. 101 aikštelę, suko į kairę pusę, būdamas ne mažesniu kaip 0,45 m atstumu nuo gatvės ištisinės kelio ženklinimo linijos 1.1, ir kelio pločio atžvilgiu kairėje eismo juostoje (žiūr. link Tilžės gatvės), ne mažesniu nei 2,2 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto, o kelio ilgio atžvilgiu – prieš automobilio „MERCEDES BENZ E230“ priekinį kairės pusės ratą esančią žemių išsidėstymo vietą R. Š. motociklo „HONDA CBR 125R“ priekinio rato dešiniu šonu bei motociklo dešinio šono priekine dalimi kontaktavo su automobilio „MERCEDES BENZ E230“ kairės pusės šono priekine dalimi (ties kairės pusės priekinėmis durelėmis ir kairės pusės priekiniu sparnu). Susidūrimo momentu motociklo „HONDA CBR 125R“ važiavimo greitis buvo ne mažesnis kaip 46 km/h, o tarp transporto priemonių išilginių simetrijos ašių buvo smailus kampas. Po susidūrimo motociklas „HONDA CBR 125R“ nuvirto ant dešiniojo šono ir, judėdamas tiesiai link Tilžės gatvės bei į kairę, palikdamas įbrėžimus ant asfalto dangos, nuo gatvės važiuojamosios dalies nuslydo link kairiojo šaligatvio bei galine dalimi atsitrenkė į metalinę tvorelę, išlauždamas du tvorelės strypus, bei sustojo eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane prie jo užfiksuotoje padėtyje. Automobilis „MERCEDES BENZ E230“ sustojo kairėje Vytauto gatvės eismo juostoje (žiūr. link Tilžės gatvės), eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane prie jo užfiksuotoje padėtyje.
Šioje eismo situacijoje motociklo vairuotojas R. Š. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo gatvės važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą gatvėje, kur priešpriešinio eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija bei draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, bei susidūrė su automobiliu „MERCEDES BENZ E230“ ir tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad automobilio „MERCEDES BENZ E230“ vairuotojo B. V. veiksmai techniniu požiūriu būtų turėję priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Šioje eismo situacijoje automobilio „MERCEDES BENZ E230“ vairuotojas Benas Volbikas, artėdamas prie važiuojamųjų dalių susikirtimo, privalėjo pasitraukti kuo arčiau ašinės kelio ženklinimo linijos, prieš važiuojant kairio posūkio kreive į aikštelės įvažiavimą, įsijungti kairį posūkį ir įsitikinti, kad manevras bus saugus.
Šioje eismo situacijoje motociklo „HONDA CBR 125R“ vairuotojas R. Š. privalėjo važiuoti ne didesniu nei leistinu 50 km/h greičiu kuo arčiau dešiniojo gatvės važiuojamosios dalies krašto, priklausomai nuo važiavimo greičio laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, o automobiliui „MERCEDES BENZ E230“ pradėjus važiuoti kairio posūkio kreive, mažinti važiavimo greitį neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad automobilio „MERCEDES BENZ E230“ vairuotojo B. V. veiksmai techniniu požiūriu būtų turėję priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Šioje eismo situacijoje motociklo vairuotojas R. Š. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo gatvės važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą gatvėje, kur priešpriešinio eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija bei draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, bei susidūrė su automobiliu „MERCEDES BENZ E230“ ir tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b.l. 156-163).
Ekspertas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad kiekvienas automobilio vairuotojas, važiuodamas kairiojo posūkio kreive, pasirenka posūkio spindulį, kuriuo gali važiuoti. Yra techniniai reikalavimai, tarkime, optimalus posūkio spindulys, kurio modeliavimą, apskaičiavimą galima atlikti esant tam tikriems greičiams. Vairuotojai gali važiuoti ne tik tuo spinduliu, bet ir didesniu. Kadangi čia nėra tikslių duomenų, kokiu spinduliu važiavo, akte paaiškinta. Pagal greitį ir minimalų posūkio spindulį nurodytas (0,45 m atstumas) yra „atsuktas“ automobilis, iš kurios vietos jis galėjo sukti kairėn. Yra paaiškinta, kad ne mažesniu, nei nurodytas, o kokiu konkrečiai, nustatyti negalima. Trūko posūkio spindulio. Tyrimas atliktas pagal greitį ir kokiu spinduliu galėjo automobilis suktis, todėl jis „atsuktas“ į tą vietą. Į tą vietą automobilis galėjo pakliūti važiuodamas iš toliau ir sukdamas didesniu posūkio spinduliu. Duomenų apie tai, iš kokios vietos ir kokiu spinduliu suko, byloje nėra. Jis negali patvirtinti, bet gali remtis tik minimaliomis reikšmėmis. Jis nagrinėjo tik tai, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą. Esmė buvo tai, iš kur automobilis išsuko. Reikėjo nustatyti atstumą nuo ašinės linijos, būtent iš kurios vietos suko, ir kitą aplinkybę, kaip elgėsi motociklininkas R. Š.. Yra duota jo išvada: „...šioje eismo situacijoje motociklo vairuotojas R. Š. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo gatvės važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą gatvėje, kur priešpriešinę eismo juostą skiria ištisinė kelio ženklinimo linija bei draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta, susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz“ ir tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą...“. Pagal duomenis, kadangi automobilio vairuotojas suko ne mažesniu nei 0,45 m atstumu nuo ašinės linijos, tas atstumas per mažas, kad jame pilnai įsitektų motociklas. Todėl ašinės linijos kampo pervažiavimas, pagal bylos duomenis, tikrai nesąlygojo šio eismo įvykio kilimo. Jis konstatuoja, kad motociklas važiavo priešpriešine eismo juosta, kurią skiria ištisinė kelio ženklinimo linija. Kurioje vietoje motociklininkas įvažiavo ar kirto, jis negali nustatyti. Prieš smūgį motociklas dar suko kairėn. Tai buvo ne statmenas susidūrimas, yra slystamas kontaktas. Susidūrimo mechanizmas buvo toks: „...R. Š. motociklo „Honda“ priekinio rato dešiniu šonu bei motociklo dešinio šono priekine dalimi kontaktavo su automobilio „Mercedes Benz“ kairės pusės šono priekine dalimi ties kairės pusės priekinėmis durelėmis ir kairės pusės priekiniu sparnu...“. Nuotraukose matoma, kad yra deformuotas sparnas. Deformacijos yra ant priekinių durelių priekinės dalies. Pagrindinis kontaktas buvo tarp priekinio rato ir durelių. Kadangi padėtis (tikėtina padėtis), iš kurios suko – 0,45 m nuo ašinės linijos, jis paaiškino, kad šito atstumo neužtenka, kad į tą vietą tilptų motociklas ir dar paliktų saugų tarpą iš šono. Tas neduoda pagrindo teigti, kad nepasitraukė arčiau ašinės linijos. Kai nėra duomenų, iš kurių galima paskaičiuoti greitį, tada remiamasi transporto priemonių vairuotojų nurodytais greičiais. Yra pacituotas ir pareiškėjo nurodytas greitis ir nustatyta, kad jis ne mažesnis kaip 46 km/h. Motociklo vairuotojas nurodo 50 km/h greitį. Kadangi greitis turėjo būti didesnis, nei 46 km/h, tai prieš eismo įvykį motociklas galėjo važiuoti ir nurodytu 50 km/h greičiu. Rėmėsi abiejų vairuotojų nurodytais greičio parodymais. Pagal jo atliktą tyrimą šioje eismo situacijoje nėra duomenų, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo B. V. veiksmai techniniu požiūriu būtų turėję priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tyrimo eigoje panagrinėta, kad automobilio padėtis, iš kurios suko, neduoda pagrindo teigti, kad nepasitraukė arčiau ašinės linijos, nes motociklui to intervalo neužtenka pravažiuoti, o dešinėje pusėje yra daugiau, nei 2 m. Bandė paskaičiuoti, kad dešinėje pusėje buvo palikta apie 2,80 m. Dėl posūkio jis nesprendžia, nes byloje nėra tokių duomenų, kurie duotų pagrindą teigti, kad vairuotojas nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jo veiksmai būtų buvę priežastiniame ryšyje. Yra standartiniai klausimai, kas buvo, kaip turėjo elgtis, o kadangi nėra kuo pagrįsti, kuo motyvuoti iš tiriamosios dalies, duodama išvada. Tyrime yra duota išvada, kad jis važiavo kairiau ašinės linijos, o kurioje vietoje kirto, jis negali nustatyti ir negali teigti, kad jis kirto. Surašyta, kaip jis turėjo elgtis, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių. Pagal duomenis jis neįvykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Iškilo grėsmė eismo saugumui. Tikėtina, kad jis važiavo apie 0,45 m atstumu nuo ašinės linijos ir suko. Tokiu atveju motociklo vairuotojas, važiuodamas paskui, turėjo laikytis distancijos, jei priekyje važiuojantis automobilis būtų stabdomas, stebėti, kad į jį neatsitrenktų. Jeigu būtų situacija tokia, kad suka arčiau dešiniojo krašto, tokiu atveju reikia stabdyti savo eismo juostoje (kai kliūtis važiuoja skersai kelio). Ekspertizės išvadų įvertinimai yra duoti pagal šitą situaciją. Būtinasis reikalingumas yra išvedžiojimas. Šioje eismo situacijoje jis yra pasakęs, kas sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b.l. 194-196).
Teismas remiasi ne tik eismo įvykio ekspertizės akto Nr.11Š-136(11) išvadomis bei eksperto E. G. teisme duotais paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5, adm.b.l. 1), eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 36, baudž.b.l. 4-5), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (b.l. 19-20, 30-31), eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priedais – eismo įvykio vietos apžiūros planu (b.l. 36, baudž.b.l. 6), fotolentelėmis (b.l. 36, baudž.b.l. 7-18), nukentėjusiojo B. V. apklausos protokolu (b.l. 36, baudž.b.l. 51-52), paties asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda R. Š., apklausos protokolu (b.l. 36, baudž.b.l. 59-60), ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. M., T. B., A. B. apklausos protokolais (b.l. 36, baudž.b.l. 67-68, 69-70, 71-72), teismo medicinos tarnybos specialistų išvadomis (b.l. 36, baudž.b.l. 57, 66), kita administracinės bylos (b.l. 5) bei baudžiamosios bylos (b.l. 36) medžiaga, kitais byloje esančiais įrodymais, įrodymų visetu. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais. Pareiškėjo R. Š. atstovų prašymas R. Š. atžvilgiu administracinę bylą nutraukti bei pripažinti vairuotojo B. V. kaltę dėl šio eismo įvykio yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Tiriant eismo įvykio aplinkybes, be abejo, turi būti vertinami visų su tuo susijusių asmenų veiksmai, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tačiau įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Nepatrauktų šioje byloje administracinėn atsakomybėn asmenų kaltės klausimas negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas vadovaudamasis tuo, kas pasakyta, mano, kad pareiškėjas R. Š. savo veiksmais įvykdė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, pareiškėjui nuobauda yra paskirta pagrįstai, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumo laipsnį, skiriant nuobaudą visos – tiek lengvinančios, tiek sunkinančios – aplinkybės įvertintos, todėl pareiškėjo skundo tenkinti nėra pagrindo. Paskirta administracinė nuobauda, kuri atitinka sankcijos vidurkį, negali būti laikoma per griežta (iš pažymos matyti, kad R. Š. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ir iš esmės turėjo galiojančią administracinę nuobaudą – b.l. 5, adm.b.l. 11). Iš byloje surinktų ir pateiktų įrodymų nėra pagrindo pažeidėjo atžvilgiu taikyti ir ATPK 30¹ straipsnyje numatytų išimčių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 105-106 str.,
nutaria:
R. Š. įstatyminės atstovės pareiškėjos J. Š. skundo netenkinti.
2010 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių AVPK KPB nutarimą Nr. 40N-487514-10, kuriuo R. Š. pagal ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 33 str. paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėn. – palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.