- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-1502-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- G. S., UAB „GTA Vision“, T. T.
- Ieškovas
- AB DnB NORD banko
- Advokatai
- Nida Kazokienė
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei,
dalyvaujant atsakovui G. S., atsakovo G. S. atstovei advokatei Nidai Kazokienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams UAB „GTA Vision“, T. T., G. S., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t., b.l.3-4, 2 t. b. l. 56) prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „GTA Vision“, T. T., G. S. 11.584,80 Eur (39.999,99 Lt) negrąžinto kredito; 630,36 Eur (2.176,50 Lt) nesumokėtų palūkanų; 30,84 Eur (106,48 Lt) delspinigių, iš viso 12.246,00 Eur (42.282,99 Lt) skolos; 10,01% procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu (jo sudedamoji dalis yra 2011-06-23 nutartis dėl rašymo apsirikimų ištaisymo) ieškinį tenkino pilnai; priteisė AB DnB NORD bankui solidariai iš UAB „GTA Vision“, T. T., G. S. 11.584,80 Eur arba 39.999,99 Lt negrąžinto kredito, 630,36 Eur arba 2176,50 Lt nesumokėtų palūkanų, 30,84 Eur arba 106,48 Lt delspinigių, viso – 12.246,00 Eur arba 42.282,99 Lt skolos bei 10,01% dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-04-20 iki visiško sprendimo visiško įvykdymo; priteisė AB DnB NORD bankui iš UAB „GTA Vision“ ir T. T. po 719,00 Lt viešo paskelbimo išlaidų; priteisė AB DnB NORD bankui iš UAB „GTA Vision“, T. T., G. S. po 423,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio; 397,00 Lt advokato išlaidų; priteisė valstybei iš G. S. 86,00 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad 2008-01-23 ieškovas AB DnB NORD bankas su atsakovu UAB „GTA Vision“ sudarė Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 11.584,80 Eur (39.999,98 Lt) dydžio kredito limitas apyvartinėms lėšoms papildyti su 7.19 % dydžio kintama palūkanų norma. Atsakovas įsipareigojo mokėti Bankui 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovas UAB „GTA Vision“ suteikto kredito laiku, t. y. 2009-01-15, negrąžino, todėl ieškovas, sutinkamai CK 6.53 straipsnio 1 d. turėjo teisę po 2009-01-15 bet kada pareikalauti prievolę įvykdyti. Ieškovas 2009-02-16 raštais Nr. 30.58.17/263, Nr. 30.58.17/255, Nr. 30.58.17/262 informavo atsakovą ir laiduotojus apie atsakovo įsiskolinimą Bankui, paragino pradelstas sumas geranoriškai padengti iki 2009-01-23 ir įspėjo, kad skolos išieškojimą bus priverstas vykdyti iš atsakovui ir laiduotojams priklausančio turto. Iš byloje esančios pažymos apie skolos dydį teismas nustatė, kad atsakovas ir laiduotojai T. T. ir G. S. pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui yra skolingi 11.584,80 Eur (39.999,99 Lt) negrąžinto kredito; 630,36 Eur (2.176,50 Lt) nesumokėtų palūkanų; 30,84 Eur (106,48 Lt) delspinigių, iš viso – 12.246,00 EUR (42.282,99 Lt) skolos. Sutarties bendrosios dalies 14 punktu atsakovas UAB „GTA Vision“ įsipareigojo praleidus nustatytus kredito linijos grąžinimo terminus, sumokėti papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos, nuo kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki visos pradelstos kredito dalies sugrąžinimo bankui dienos, ir tai sudaro 10,01% 6 (6,67% dydžio metinės palūkanas ir 3,34 % dydžio papildomos metinės palūkanos), vadinamų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų 2009-01-15, teismas pripažino ieškovo reikalavimus pagrįstais ir įrodytais byloje esančiais dokumentais.
Teismas nurodė, kad atsakovas G. S. kategoriškai neigė sudaręs ir pasirašęs 2008-01-23 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esanti Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro policijos komisariato 2009-06-08 pažyma dėl dokumentų klastojimo, prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad 2009-01-26 Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal G. S. pareiškimą dėl parašo suklastojimo, tačiau tyrimas nėra iki galo atliktas. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2009-06-22 specialisto išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti, kas pasirašė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už G. S. – jis pats, ar kitas asmuo. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikta 2008-01-23 Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nenuginčyta, ji nepaneigta įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojanti. Atsakovo pateikti duomenys apie jo ir liudytojos D. K. užimtumą 2008-01-23, jos paaiškinimai, atsakovo paaiškinimai, kad pasidalino įmonės turtą byloje yra tik šalutiniai įrodymai, kurie galėtų papildyti ir patvirtinti bylos aplinkybes, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, ir negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, šiuo atveju rašysenos ekspertizės aktu. Teismas atliko savo pareigą atsakovui G. S. išaiškindamas galimus teisių gynimo būdus, tačiau atsakovas (jo atstovas) su jais nesutiko. Atsakovui nenuginčijus Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), neatlikus rašysenos ekspertizės ir neįrodžius, kad šią sutartį pasirašė ne atsakovas o kitas asmuo, teismas sprendė, kad jis neturi pagrindo abejoti dėl Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tikrumo, ir negali atsakovo G. S. atleisti nuo prievolių vykdymo pagal minėtą sutartį. Atsakovai T. T., G. S. 2008-01-23 Laidavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, o skolininko ir laiduotojų atsakomybė solidari, atsakomybė yra tokios pačios apimties kaip ir skolininko, t. y. jie atsako už kredito grąžinimą, už palūkanų ir netesybų mokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų sumų mokėjimą, todėl pagrindiniam skolininkui UAB „GTA Vision“ neįvykdžius prievolės, visa atsakomybė tenka laiduotojams T. T. ir G. S..
Šalies argumentai
Atsakovas G. S. apeliaciniu skundu (2t.b.l. 82-84) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį G. S. atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Teismas neišsprendė klausimo dėl parašo laidavimo sutartyje tikrumo ir iš esmės faktiškai remiasi prielaida, jog ši sutartis yra teisėta ir galiojanti. Teismo proceso metu buvo pareikšta apie galimai suklastotą įrodymą bei buvo pateikta Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro policijos komisariato 2009-06-08 pažyma dėl dokumento klastojimo. Prie civilinės bylos taip pat buvo prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl parašo suklastojimo, tačiau šis tyrimas dar nėra užbaigtas. Be to, Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro specialisto išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti, kas pasirašė laidavimo sutartį. Todėl teismas neturėjo laikyti laidavimo sutarties tinkamu įrodymu, o ieškinys apelianto atžvilgiu turėjo būti atmestas.
2. Nagrinėjant civilinę bylą, apeliantas neigė sudaręs ir pasirašęs Laidavimo sutartį. Laidavimo sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2008 m. sausio 23 d. AB DnB NORD banke apeliantas nebuvo, kadangi buvo darbovietėje nuo ryto iki vakaro, šią aplinkybę teisme patvirtino liudytojai. Pagal civilinio proceso rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178). Todėl ieškovas teigdamas, kad apeliantas sudarė Laidavimo sutartį, o apeliantui neigiant tokios sutarties sudarymą, ieškovas privalėjo pateikti Laidavimo sutarties sudarymo fakto įrodymus – ikisutartinius santykius tarp apelianto ir banko patvirtinančius įrodymus, kadangi tada paaiškėtų, kad apeliantas jau buvo sudaręs savo vardu paskolos sutartį su kitu banku ir ši aplinkybė turėjo būti vertinama sudarant laidavimo sutartį ir pripažįstant G. S. tinkamu laiduotoju. Kadangi ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų dėl ikisutartinių santykių tarp apelianto ir banko buvimo, todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad buvo sudaryta Laidavimo sutartis ir šiuo pagrindu ieškinys turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b. l. 93-95) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas su skundu nesutinka ir nurodo, kad pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su ekspertizės akto išvados vertinimu. Ieškovas pripažįsta, kad ekspertas negalėjo nustatyti asmens, pasirašiusio sutartį, nesant požymių visumos, pakankamos kokiai nors išvadai (teigiamai ar neigiamai). Tokie požymiai nebuvo nustatyti dėl tos priežasties, kad tiriamasis parašas mažai informatyvus. Tačiau jeigu surinkti byloje įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse. Teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi ne tik Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir liudytojos D. K. bei paties atsakovo (apelianto) paaiškinimais, kaip šalutiniais įrodymais, kurie galėtų papildyti ar patvirtinti bylos aplinkybes, todėl atsakovo teiginys, kad kiti įrodymai nebuvo tiriami, vertinamas kritiškai. Atsakovo darbo pobūdis neabejotinai leidžia atvykti į Banką ir darbo metu, juolab, kad, kaip patvirtino teismo posėdžio metu ir pats G. S., tą dieną vyko filmavimas būtent (duomenys neskelbtini), o Laidavimo sutartis buvo pasirašyta būtent AB DnB NORD banko Kauno klientų aptarnavimų skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbo laiko trukmė priklauso nuo įvykio vietoje reportažo filmavimo trukmės ir pan. Nei atsakovas, nei jo prašymu iškviesta liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti, kiek laiko truko filmavimas vienoje ar kitoje vietoje. Apelia) apeliantas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad pasibaigus darbo dienai studijoje, t.y. sumontavus nufilmuotus tą dieną reportažus, apie 17 val. ar 17.30 val. (laiko tiksliai nurodyti negalėjo) savo automobiliu vienas važiavo filmuoti sporto rungtynių. Taigi, ką apeliantas veikė išvažiavęs iš studijos, ir ar neturėjo galimybės atvažiuoti į Banką bei pasirašyti Laidavimo sutarties, šito paliudyti niekas negalėjo. Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo metu G. S. buvo UAB „GTA Vision“ akcininkas, kuriam priklausė 50 proc. bendrovės akcijų, todėl teigtina, kad apeliantas nebuvo atsitiktinis asmuo ir akivaizdžiai turėjo suinteresuotumą sėkminga UAB „GTA Vision“ finansine veikla. Taigi, atsakovo G. S. teiginys, kad jis nelaidavo už prievolių tinkamą įvykdymą pagal 2008-01-23 Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti civilinės atsakomybės, kylančios pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2008-01-23 ieškovas AB DnB NORD bankas su atsakovu UAB „GTA Vision“ sudarė Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 11.584,80 Eur (39.999,98 Lt) dydžio kredito limitas apyvartinėms lėšoms papildyti, joje nustatytomis sąlygomis, sutartį kredito gavėjo vardu pasirašė direktorius T. T.. Kadangi skolininkas nustatytu laiku negrąžino gauto kredito, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudamas priteisti skolą ieškovui solidariai iš atsakovų ( skolininko) UAB „GTA Vision“ bei laiduotojų T. T., G. S., kartu pateikdamas 2008-01-23 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovais T. T. ir G. S..
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimu.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, sprendė, kad pareiga įrodyti aplinkybę, kad laidavimo sutartyje yra ne atsakovo parašas kyla atsakovui, nes jis teigia, kad laidavimo sutarties jis nesudarė, jos nepasirašė, o sutartyje yra ne jo parašas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovui nenuginčijus Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), neatlikus rašysenos ekspertizės ir neįrodžius, kad šią sutartį pasirašė ne atsakovas o kitas asmuo, jis neturi pagrindo abejoti dėl Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tikrumo, ir negali atsakovo G. S. atleisti nuo prievolių vykdymo pagal minėtą sutartį.
Pagal suformuotas įrodinėjimo taisykles teismas privalo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti visas bylos ginčui reikšmingas aplinkybes, ištirti bei įvertinti visus faktinius duomenis (įrodymus) pagal vidinį savo įsitikinimą, t.y. teismas turi ištirti ir įvertinti kiekvieno byloje surinkto įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų daryti išvadas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs faktiškai visų byloje pateiktų įrodymų turinį, neįvertino jų konkrečios įrodomosios reikšmės. Teismas visiškai nenurodė, kodėl atmeta byloje pateiktą aukštesnę įrodomąją galią turintį įrodymą - Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro specialisto išvadą 2009-06-22 Nr.11-1754 (1 t. b. l. 73-74), kuri atlikta baudž. byloje Nr.20-2-00031-09 dėl dokumento klastojimo ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos pavedimu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti ar 2008-01-23 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) laiduotojo G. S. vardu pasirašė G. S. ar kitas asmuo nebuvo galima dėl to, kad tiriamieji parašai supaprastintos konstrukcijos, trumpos apimties, įvertinus jų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus nustatyta, kad nei sutapimai nei skirtumai nesudarė požymių visumos, reikiamos asmens identifikacijai, teigiamai ar neigiamai išvadai duoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis dokumentas yra pakankamas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis), kuris iš dalies patvirtina apelianto poziciją, jog laidavimo sutartyje yra ne atsakovo G. S. parašas. 2008-01-23 laidavimo sutarties Nr. 2(duomenys neskelbtini) visas tekstas yra paruoštas ir atspausdintas ieškovo, jame nėra jokio kito rankraštinio įrašo, išskyrus parašus ( 1 t. b. l.17-18). Vertinant byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgtina ir į tai, kad kredito linijos sutartį sudarė atsakovas ir UAB GTA direktorius T. T., kuris kaip juridinio asmens valdymo organo narys turėjo teisę disponuoti gautomis kredito lėšomis, pateikė bankui reikalingus duomenis. Iš 2008-02-01 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ( 2 t. b.l. 57) matyti, kad atsakovas G. S. savo akcijas pardavė T. T. praėjus kelioms dienoms po kredito ir laidavimo sutarties sudarymo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ikisutartinių santykių buvimą tarp ieškovo ir atsakovo G. S.. Teisme apklausta liudytoja D. K. jokių konkrečių aplinkybių dėl laidavimo sutarties nepaaiškino. Prie šios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr.20-2-00031-09 dėl dokumento klastojimo ikiteisminio tyrimo metu liudytojo T. J. ir atsakovo G. S. parodymai dėl laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių skirtingi, akistatų metu prieštaravimai nepašalinti. Laiduotojas yra pasyvioji sandorio šalis (CK 6. 76 str., 6. 154 str.). Ieškovas yra stipresnioji sandorio šalis, nustačiusi sutarties sąlygas, sandoris rašytinės formos, todėl turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, užtikrinti, kad laidavimo sutartyje laiduotojo parašas būtų informatyvus, kad jį būtų galima identifikuoti, to nesant, pats turi prisiimti riziką dėl galimų pasekmių (CK 1. 76 str., 6.38 str.2 d., 6.256 str.3d.).
Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro specialisto išvada 2009-06-22 Nr.11-1754 patvirtina, kad negalima nustatyti kas pasirašė laidavimo sutartį, ši išvada nepaneigta jokiais kitais rašytiniais įrodymais, atsakovas G. S. neigia pasirašęs laidavimo sutartį, todėl laidavimo sutartis yra su trūkumais, kelianti abejonių. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog 2008-01-23 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasirašyta apelianto G. S.. Ieškovo pareiga įrodyti reikalavimo pagrįstumą atsakovui G. S., tačiau tokių įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).
Kadangi pirmosios instancijos teismas tyrė, vertino ir aptarė ne visus byloje surinktus faktinius duomenis, nevertino ir nepašalino tarp jų prieštaravimų, nenustatė jų įrodomosios vertės, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, ją perkeldamas atsakovui G. S., todėl kolegija konstatuoja, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą atsakovo G. S. atžvilgiu (CPK 329 str. 1 d.), kuris šioje dalyje keistinas, panaikinant skundžiamą sprendimo dalį, kuria ieškinys jo atžvilgiu patenkintas, ieškinys jo atžvilgiu atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos apeliantui jo turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktą 2011-09-20 pinigų mokėjimo kvitą (2 t. b. l. 118) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovo G. S. solidariai priteista 11.584,80 Eur arba 39.999,99 Lt negrąžinto kredito, 630,36 Eur arba 2176,50 Lt nesumokėtų palūkanų, 30,84 Eur arba 106,48 Lt delspinigių, viso – 12.246,00 Eur arba 42.282,99 Lt skolos bei 10,01% dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-04-20 iki visiško sprendimo visiško įvykdymo; 423,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio; 397,00 Lt advokato išlaidų; priteista valstybei 86,00 Lt pašto išlaidų. Šioje dalyje priimti naują sprendimą- ieškinį atsakovo G. S. atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš AB DnB NORD banko (į. k. 112029270) 600 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)