Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 16d. sprendimu (b. l. 60-76)

panaikino 2016 m. gegužės 18d.Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl vyresniojo inspektoriaus A.M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžino pareiškėją A.M.(toliau -ir pareiškėjas) į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigas. Klausimą dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Panevėžio apygardos administracinio teismo siūlymu 2016m. spalio 19d. pareiškėjas teismui pateikė skundą.Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016m. sausio 29d. iki 2016m. rugpjūčio 23d. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti įstatymo numatytas palūkanas už kiekvieną dieną, kai buvo negauti pinigai.

Atsakovas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, nes 2016m. sausio 29d., už kurią pareiškėjas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį, buvo pareiškėjo darbo diena ir už šią darbo dieną pareiškėjui yra sumokėta, taip pat pareiškėjui yra sumokėta ir už 2016m. rugpjūčio 23d., kurią jis buvo sugrąžintas į tarnybą ir kuri buvo pareiškėjo darbo diena. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti palūkanas, nes to nenumato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas( toliau- ir Statutas).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir palūkanų priteisimo.

Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalyje(2015m.birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija)nustatyta, jog teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėją iš tarnybos atleido 2016m. sausio 29d.(2016m. sausio 29d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdydamas 2016m. rugpjūčio 16d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, atsakovas 2016m. rugpjūčio 23d. grąžino pareiškėją į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigas. Atleidimo iš tarnybos diena, nagrinėjamu atveju 2016m. sausio 29d., yra laikoma paskutine darbo diena ir už ją yra mokamas darbo užmokestis Statuto nustatyta tvarka.Grąžinimo į tarnybą diena, nagrinėjamu atveju 2016m. rugpjūčio 23d., yra laikoma darbo diena ir už ją taip pat mokamas darbo užmokestis. Todėl tiek atleidimo iš tarnybos diena, tiek ir grąžinimo į tarnybą diena nepriskirtinos priverstinės pravaikštos laikotarpiui, nes priverstinė pravaikšta – tai yra darbuotojo nedirbtas laikas. Pareiškėjas nekelia ginčo, kad su juo nebuvo atsiskaityta už jo dirbtas dienas, o atsakovas nurodė, kad už jas buvo sumokėtas darbo užmokestis. Taigi pareiškėjo priverstinės pravaikštos laikotarpį sudaro laikotarpis, kuris prasidėjo pirmą darbo dieną po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, tai yra 2016m. vasario 1d., ir baigėsi 2016m. rugpjūčio 22d., tai yra tą dieną, kuri ėjo iki grąžinimo į tarnybą dienos.Iš atsakovo pateiktos pažymos(89 b.l.) nustatyta, kad pareiškėjo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 51,33 Eur, už laikotarpį nuo 2016m. vasario 1d. iki 2016m. rugpjūčio 22d.(imtinai)vidutinio darbo užmokesčio suma sudaro 7186,20 Eur.Pareiškėjui iš atsakovo priteistina 7186,20Eur vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką. Ši suma nurodoma neatskaičius mokesčių, kuriuos privalo apskaičiuoti ir atskaityti atsakovas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti palūkanas už kiekvieną dieną, kai buvo negauti pinigai.Kadangi pareiškėjas prašo priteisti palūkanas, o jų apskaičiavimą nurodo panašų į tokį, koks taikomas apskaičiuojant delspinigius, teismas pasisako ir dėl palūkanų, ir dėl delspinigių. Civilinio kodekso 6.210str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, minėtos palūkanos yra siejamos su prievolių nevykdymu ir yra numatytos Civiliniame kodekse. Tarnybos santykius, darbo santykius reguliuoja specialūs įstatymai. Nagrinėjamu atveju tokie įstatymai yra Statutas(1 straipsnis), Valstybės tarnybos įstatymas (4 straipsnio 2 dalis).Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Statute nėra numatyta, kad gali būti mokamos palūkanos ar kitos išmokos(delspinigiai) tuo atveju, kai yra atlyginama už privertinę pravaikštą pagal Statuto 70 straipsnio 1 dalį. Palūkanų ar delspinigių mokėjimo, kai yra atlyginama už priverstinę pravaikštą tuo atveju, kai neteisėtai atleistas pareigūnas yra grąžinamas į tarnybą, nenumato ir Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad valstybės tarnybos santykiams gali būti taikomas Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas(toliau- ir Delspinigių nustatymo įstatymas). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, delspinigiai yra išmokami tuomet, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas)ir kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai.Tačiau,pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, paminėtos įstatymo nuostatos yra taikomos tik tais atvejais, kai valstybės tarnybos santykiai nėra nutrūkę(žr., pvz.,2012m. rugsėjo 24d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-520-2902/2012, 2010m. gegužės 21d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-858-834/2010, 2010m. birželio 21d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-662-877/2010).Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo su atsakovu tarnybiniai santykiai nebesieja. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas palūkanų, numatytų Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje bei delspinigių, numatytų Delspinigių nustatymo įstatyme taikymą tuo atveju kai darbuotojui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, konstatavo, kad delspinigiai, kaip ir palūkanos, yra nepriteisiami(žr.,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr.A-520-2902/2012, kurioje suformuluotos nuostatos taikytinos ir šioje byloje pagal analogiją).Lietuvos vyriausiasisadministracinis teismas šiuo aspektu pasisakė, kad teisės aktai nenumato, jog delspinigiai yra priteisiami tam, kad darbdavys būtų skatinamas įvykdyti piniginio pobūdžio teismo sprendimą, kuriuo darbuotojui priteistinos piniginės sumos, o nuostata skatinanti darbdavį vykdyti darbuotojų naudai priimtus sprendimus darbo bylose yra įtvirtinta Darbo kodekso 300 straipsnyje(šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 303 straipsnyje). Atsižvelgiant į pasakytą, pareiškėjo reikalavimas priteisti palūkanas(ir/ar delspinigius)atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A.M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, k. (duomenys neskelbtini), 7186,20 Eur(septynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 20 euro centų)vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2016m. vasario 1d. iki 2016m. rugpjūčio 22d.(imtinai).

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.