Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti V. Ž. skundą dėl 2013 m. sausio 9 d, Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko nutarimo atsisakyti patenkinti skundą ir 2012 m. lapkričio 16 d. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Ugniaus Vyčino nutarimo panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 5 d. Vilniaus apylinkės teisme gautas V. Ž. skundas, kuriuo prašoma panaikinti neteisėtus ir nepagrįstus 2013 m. sausio 9 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą atsisakyti patenkinti skundą ir 2012 m. lapkričio 16 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

2013 m. vasario 25 d. Vilniaus apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atsisakyta patenkinti V. Ž. skundą dėl 2013 m. sausio 9 d, generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko nutarimo atsisakyti patenkinti skundą ir 2012 m. lapkričio 16 d. generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro U. Vyčino nutarimo panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2013 m. sausio 9 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Zenono Buroko nutarimą atsisakyti patenkinti skundą ir 2012 m. lapkričio 16 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Savo prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad apylinkės teismas neteisingai ir ne visumoje vertino byloje esančius duomenis ir iškreipė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos nutarties esmę bei prasmę, neteisingai vertino motyvus dėl prokuroro šališkumo.

Pareiškėjas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo skunde išdėstytus argumentus, kad byloje reikėjo įvertinti visus duomenis, kurie parodo visą įvykusių ūkinių – komercinių – finansinių operacijų grandinę, t.y. jų visumą, o ne vieną ūkinę – komercinę – finansinę operaciją. Pareiškėjo manymu, toks vertinimas neatitinka įrodymų bei duomenų vertinimo principų. Anot pareiškėjo, faktą, kad prekės realiai buvo parduotos ir už jas buvo gautas apmokėjimas patvirtina ne tik liudytojai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, teigia, kad byloje turi būti bankiniai mokėjimo pavedimai, kurie patvirtina, kad prekės tikrai egzistavo. Pažymi, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo pinigus, tai juos mokėjo tik iš tų iš kasos išimtų pinigų, kadangi jokių kitokių piniginių lėšų įmonė neturėjo.

Pareiškėjas pažymi, jog Plenarinės sesijos nutartyje akcentuotinas faktas, kad nors buhalterinės apskaitos duomenys ir neatitinka įvykusių ūkinių operacijų, tačiau nėra jokių duomenų, kad tas pinigines lėšas jis pasisavino, o ne panaudojo įmonės ūkinėje – komercinėje veikloje. Anot pareiškėjo teismas nepagrįstai nevertino to fakto, kad jokia žala įmonei nebuvo padaryta, o įmonė gavo tik naudą. Teigia, kad byloje turi būti duomenys, kad įmonei jokia žala nebuvo padaryta, o tai patvirtina prekių pardavimas ir lėšų realus gavimas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Todėl, anot pareiškėjo, žala yra tik teorinė, o šioje byloje nebuvo nustatytas šis būtinas kriterijus atsakomybei atsirasti – realios žalos atsiradimas.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje taip pat neteisingai nurodyta, kad jis nepagrindė savo teiginių dėl prokuroro šališkumo nei viena iš įstatyme nurodytų aplinkybių. Teigia, kad jo skunde nurodyti prokurorų veiksmai negali būti vertinami kaip nors kitaip, kaip tik šališki. Tokie prokurorų veiksmai, anot jo, yra priskiriami Lietuvos Respublikos 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų kitokių aplinkybių sąvokai, dėl kurių prokuroras negali dalyvauti procese dėl savo šališkumo.

Įtariamojo V. Ž. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, daroma išvada, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko nutarimas atsisakyti patenkinti skundą ir 2012 m. lapkričio 16 d. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Ugniaus Vyčino nutarimas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas (BPK 217 str. 1 d.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo nustatymo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Toks įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu. Apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pakankamai atidžiai ir visapusiškai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų teisingumą ir nutartyse išdėstytų prokurorų išvadų atitikimą bylos aplinkybėms. Teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, remdamasis bylos duomenimis, pateikė argumentus, paneigiančius pareiškėjo versiją, kad byloje buvo įvertinti ne visi duomenys, kurie parodo visą įvykusių ūkinių – komercinių – finansinių operacijų grandinę, t.y. jų visumą, o tik viena ūkinė – komercinė – finansinė operacija. Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje yra teisingai nurodęs, jog prokurorai tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo bei ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone dėl prokurorų nutarimuose išsakytos pozicijos, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė priimdama sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nepakankamai išsamiai ir pagrįstai vertino skundžiamojoje nutartyje nurodytą aplinkybę. Teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pagal suklastotas 26 PVM sąskaitas-faktūras iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos nuimti ar pervesti kaip atsiskaitymas už fiktyvius sandorius pinigai buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje ir komercinėje veikloje. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad faktą, jog prekės realiai buvo parduotos ir už jas buvo gautas apmokėjimas patvirtina ne tik liudytojai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, bei pareiškėjo teiginį, kad byloje turi būti bankiniai mokėjimo pavedimai, kurie patvirtina, kad prekės tikrai egzistavo.

Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas iškreipė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos nutarties, kurioje teismas pasisakė dėl Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio taikymo, esmę bei prasmę. Teismas daro išvadą, kad toks pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, nes, išanalizavus minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos nutartį, teigtina, kad apylinkės teismas teisingai suprato ir įvertino nutarties esmę bei prasmę. Apylinkės teismas teisingai bei pagrįstai nurodė, kad nepaisant to, jog minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškino Lietuvos Respublikos 183 straipsnio taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad „vien tai, kad kaltininkas (šiuo atveju pareiškėjas V. Ž.) nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio prasme“. Darytina išvada, kad teismas gali paneigti turto pasisavinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį fakto buvimą tik esant konkretiems duomenims.

Pareiškėjas teigia, kad apylinkės teismas nevertino to fakto, kad jokia žala įmonei nebuvo padaryta, o įmonė gavo tik naudą. Teigia, kad byloje turi būti duomenys, kad įmonei jokia žala nebuvo padaryta, o tai patvirtina prekių pardavimas ir lėšų realus gavimas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Anot pareiškėjo, šioje byloje nebuvo nustatytas būtinas kriterijus atsakomybei atsirasti – realios žalos atsiradimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo pozicijos patvirtinančių duomenų nėra. Teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad nėra pagrindo daryti išvadas ir jomis remiantis priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, remiantis tik pareiškėjo parodymuose nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat teisinga yra apylinkės teismo išvada, kad visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes būtina patikrinti baudžiamojo proceso priemonėmis. Pabrėžiama, kad prieš priimant vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, visos aplinkybės turi būti išsamiai ir objektyviai ištirtos, neapsiribojant vien tik jų vertinimu, be to, turi būti stengiamasi pašalinti bet kokius tyrimo metu atsiradusius prieštaravimus, turinčius įtakos, vertinant įtariamo asmens veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje siekiant kuo greičiau ir išsamiau atskleisti nusikalstamas veikas, yra būtina atlikti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjo argumentas, kad apylinkės teismas neteisingai vertino motyvus dėl prokuroro šališkumo, kadangi jo nurodytos aplinkybės priskiriamos Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių prokuroro šališkumu, sąvokai, laikytinas nepagrįstu. Tokią išvadą teismas daro remiantis tuo, kad Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prokuroras negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl prokuroro nešališkumo. Nušalinimo instituto esmė yra ta, kad procese turi būti akivaizdu, jog nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui negalės daryti suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kuriais būtų pagrįstas pareiškėjo teiginys dėl prokurorų šališkumo, o pareiškėjo nuomonė dėl prokuroro šališkumo negali būti laikoma motyvuota nurodant kitokias aplinkybes, dėl kurių galima būtų abejoti dėl prokurorų nešališkumo. Teismas pritaria apylinkės teismo nuomonei, kad tai, jog prokuroras byloje esančius duomenis vertina kitaip nei tai daro pareiškėjas ir remdamasis tuo priima kitokius sprendimus negu tikisi pareiškėjas, negali savaime sudaryti pagrindo pripažinti prokuroro vertinimus, sprendimus ir patį prokurorą esant šališkais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, ikiteisminio tyrimo atnaujinimo klausimas išspręstas teisingai, ir nėra pagrindo naikinti generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko nutarimo atsisakyti patenkinti skundą ir 2012 m. lapkričio 16 d. generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro U. Vyčino nutarimo panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo V. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.