- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-634-579-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. D.
- Civilinis atsakovas
- AAS „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Teisėjas Virginijus Kalkauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-634-579-2014
Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00083-2014-2
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam A. D., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje nagrinėjo civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas 12 MGL, t. y. 1560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 8 MGL, t. y. 1040 Lt (tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio bauda.
Nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir priteista iš A. D. 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios I. P. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. pagal BK 281 str. 1 d. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2013-10-05 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties 2,10 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė saugaus atstumo, neatsižvelgė į važiavimo greitį, todėl atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio bei sustojusio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilyje „VW Passat“ važiavusios keleivės I. P. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį pakeisti – nukentėjusiosios I. P. reikalavimą priteisti atstovavimo išlaidas iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atmesti. Teigiama, jog nuosprendžio dalis dėl 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįsta, nes teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias žalą bei proceso išlaidų atlyginimą. Pažymima, jog apelianto, kaip draudimo bendrovės, atsakomybė yra sutartinė. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta LR Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas iš šių paminėtų teisės aktų, nei civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Pagal LR BPK 103 – 106 str. civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: prokuroro, prašiusio skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių klausimą spręsti teismo nuožiūra, sprendžia, kad nuteistojo skundas turi būti atmestas.
Apeliantas ginčija tik tą dalį nuosprendžio, kurioje išspręstas proceso išlaidų, t.y. išlaidų nukentėjusiojo atstovo advokato pagalbai apmokėti, išsprendimo klausimas, todėl vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d. nuostatomis apeliacine tvarka byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Draudimo bendrovės manymu teismas nepagrįstai iš civilinės atsakovės priteisė nukentėjusiajai jos turėtas išlaidas atstovo advokato pagalbai apmokėti, nes apelianto atsakomybė šiuo atveju yra ribota, sutartinė ir į draudimo bendrovės atlygintinas išlaidas proceso išlaidos neįeina.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog skundas pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, jo, kaip draudimo bendrovės, atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, kurios tiesiogiai nesusiję su žala, patirta dėl eismo įvykio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta LR Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas iš šių paminėtų teisės aktų, o taip pat ir LR civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala.
Apeliantas taip pat teisus teigdamas, kad pagal BPK 103-106 str. civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.
Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios I. P. naudai nusprendė išieškoti 1500 Lt proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, motyvuose teismas pasisakė, jog proceso išlaidos turėtų būti išieškotos iš kaltinamojo, t. y. A. D., tačiau rezoliucinėje dalyje nusprendė kitaip – šias išlaidas išieškoti iš draudimo bendrovės. Tiesa, tos pačios dienos nutartimi teismas nurodė, kad taiso klaidą ir vadovaudamasis BPK 361-362 str. nuostatomis ištaisė nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant „priteisti iš A. D. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti I. P. naudai“, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nuosprendžio netikslumai ir kitos klaidos BPK 361-362 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti taisomos tik įsiteisėjus nuosprendžiui, nuosprendžio vykdymo stadijoje, todėl šioje proceso stadijoje tokia nutartis priimta negali būti. Klaidų taisymą neįsiteisėjus nuosprendžiui reglamentuoja BPK 308¹ straipsnis, tačiau šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, jog gali būti ištaisyti rašymo apsirikimai, aiškios aritmetinės klaidos ar kiti netikslumai, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Tuo tarpu sprendimas pakeisti proceso dalyvį, iš kurio turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nelaikytinas gramatine klaida, netikslumu ar apsirikimu, nes tokiu sprendimu nauja prievolė nustatoma kitam proceso dalyviui, t. y. nustatoma papildomos prievolė nuteistajam, kuri nuosprendžiu nebuvo nustatyta, todėl toks sprendimas keičia nuosprendžio esmę ir jis negali būti ištaisytas BPK 308¹ numatyta tvarka. Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria ištaisyta klaida, naikinama, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto proceso išlaidų atlyginimo klausomo (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutaria:
AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai išspręsto proceso išlaidų atlyginimo klausimo.
Iš A. D. išieškoti 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtu litų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios I. P. naudai.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria ištaisyta klaida, panaikinti.