- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-405-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- J. V., R. V.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjų J. V. ir R. V. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. V. ir R. V. 2023 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; pareiškėjams išaiškinta, kad sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į pasirinktą notarą.
3. Teismas pažymėjo, kad pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir susijusių teisės aktų pakeitimų teisinį reglamentavimą notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Teismas nustatė, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Atsižvelgus į CK 3.51 straipsnio reglamentavimą, pareiškėjų prašymą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai J. V. ir R. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:
4.1. Pareiškėjai pažymi, kad jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio tik nuo 2023 m. sausio 1 d., todėl jų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priskirtinas nagrinėti teismo kompetencijai. Pareiškėjai pažymi, kad, pagal naują reglamentavimą, CK 3.51 straipsnio 3 dalis taikoma, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų.
4.2. Pareiškėjų teigimu, pateiktame prašyme suformuluotas prašymo dalykas ir jo pagrindas, šiuo atveju galima aiškiai identifikuoti pareiškėjų suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę (interesą).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojančio CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8. CK IV skyriaus, reglamentuojančio santuokos pabaigą, antrojo skirsnio nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatytos santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos. CK 3.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 2 dalimi, kai yra visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, vertino, kad yra visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos santuoką nutraukti notarine tvarka. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad pareiškėjai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio tik nuo 2023 m. sausio 1 d., todėl jų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priskirtinas nagrinėti teismo kompetencijai.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš CK 3.51 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, jog joje nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad notarine tvarka santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukiama tada, kai egzistuoja visos nustatytos sąlygos, tarp jų ir ta, kad pareiškėjai turi netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo daugiau nei metus. Taigi, vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjai prašymo teismui pateikimo metu netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, neįvertinus, ar ši aplinkybė atitinka vieną iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, nereiškia, kad santuokos nutraukimas turi būti vykdomas notarine tvarka. Pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.54² straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad, pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.
11. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui teikiamame prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti taip pat nurodyta, ar yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nurodyta, jog pareiškėjai bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2023 m. sausio 1 d., nuo tada gyvena atskirai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, kad toks pareiškėjų prašymas neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Taigi, nesant vienos iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų nutraukti santuoką notarine tvarka – bendro ūkio netvarkymo ir santuokinio gyvenimo negyvenimo daugiau nei metus – pareiškėjai turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu (CK 3.51 straipsnis, CPK 538 straipsnio 1 ir 2 dalys). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, aktualias spręsdamas pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų J. V. ir R. V. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.