- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- eI-4420-968/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03504-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- OAO „Gazprom“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Konkurencijos tarybai
- Advokatai
- Ramūnas Audzevičius
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Mefodijos Povilaitienės,
dalyvaujant, pareiškėjos OAO „Gazprom“ atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovėms Simonai Tolušytei, Urtei Černiauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos OAO „Gazprom“ skundą atsakovei Konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja OAO „Gazprom“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2014-06-26 nutarimą Nr. 1S-101/2014 „Dėl OAO „Gazprom“ 2014 m. birželio 13 d. skundo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos darbuotojų veiksmų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1S-101/2014) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą supažindinti pareiškėją su visa 2014-06-10 Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-3/2014 „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms“ (toliau – Nutarimas Nr. 2S-3/2014) tyrimo bylos medžiaga.
2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
Bet kokią tyrimo bylos medžiagą, kurios pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, ribojantis pareiškėjos teises, galėjo pripažinti konfidencialia tik gavęs konkretaus ūkio subjekto prašymą ir priėmęs dėl to motyvuotą sprendimą, kuriame būtų nurodyti aiškūs motyvai, kodėl konkreti informacija atitinka visus Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje nurodytus komercinės paslapties kriterijus. Vadinasi, prieš priimdama minėtą sprendimą tam tikrą tyrimo medžiagą pripažinti komercine paslaptimi, atsakovė turi patikrinti, ar konkreti informacija iš tikrųjų atitinka komercinės paslapties kriterijus, nurodytus Civilinio Kodekso 1.116 straipsnyje ir tai motyvuotai konstatuoti. Tik tokiu atveju nėra pažeidžiama pareiškėjos teisė į gynybą. Atsakovė nepriėmė nei vieno individualaus teisės akto, kuriuo būtų motyvuotas tyrimo medžiagos konfidencialumas, todėl be teisinio pagrindo įslaptino 60 proc. tyrimo bylos medžiagos. Ūkio subjektai turi teisę prašyti pripažinti jų pateiktus dokumentus ar informaciją konfidencialia, tačiau atsakovė neturi pareigos visais atvejais prašymų tenkinti. Konkurencijos taryba privalo tikrinti ir iš esmės įverti tokio prašymo pagrįstumą. Jos teiginiai, kad ne ji sprendžia, ar dokumentai yra komercinė paslaptis, kad kiekviena įmonė priima sprendimus dėl informacijos, kuri yra tos įmonės komercinė paslaptis iš esmės reiškia, kad atsakovė teigia, jog pačios įmonės sprendžia, kokia informacija yra konfidenciali, o sau, kaip viešojo administravimo subjektui, priskiria tik formalią pareigą tenkinti įmonių prašymus ir įsegti atitinkamus dokumentus į konfidencialius bylos tomus. Tiek pagal Europos Sąjungos teisę, tiek pagal nacionalinę teisę, ar dokumentas sudaro komercinę paslaptį, pareigą motyvuotai nuspręsti turi būtent atsakovė, nes būtent jos sprendimai riboja kitų asmenų teisę susipažinti su bylos medžiaga ir fundamentalią teisę į gynybą.
Atsakovė beveik visą savo tyrimą grindžia išimtinai konfidencialiais dokumentais, neteisėtai nuslėptais nuo pareiškėjos. Atsakovė savo kaltinimus įrodinėja ištisa eile konfidencialiais nemotyvuotai pripažintų kaltinamųjų dokumentų, be kurių pažeidimo negalėtų įrodyti. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kaltinamųjų dokumentų nuslėpimas yra savarankiškas pagrindas konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Kaip matyti iš dokumentų, kurių pagrindu atsakovė įrodinėja tariamą konkurencijos teisės pažeidimą sąrašo, Konkurencijos taryba 36 tariamo pažeidimo epizodus įrodinėja slaptais dokumentais arba netgi visais užslaptintais bylų tomais. Kadangi atsakovė tokiais dokumentais remiasi, vadinasi, be jų negali įrodyti ir menamo pažeidimo. Taigi, dokumentai (ar netgi visi atskiri bylos tomai), kuriais atsakovė tiesiogiai remiasi, yra „kaltinamieji dokumentai“, todėl privalėjo būti atskleisti pareiškėjai. Atsakovė nepateikė nei vieno motyvo, jog 11 iš 18 be motyvų mechaniškai užslaptintuose tomuose nėra jokios pareiškėją išteisinamosios informacijos. Tokių motyvų ir vertinimo paprasčiausiai nėra. Vien tai parodo, jog atsakovės veiksmai yra visiškai neteisėti pagal Europos Sąjungos teisę, nes analogiškus tyrimus atliekanti Europos Komisija tokius motyvus privalomai nurodo. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad motyvuotų sprendimų nepriėmimas dėl pateiktos informacijos ir dokumentų laikymo komercine paslaptimi, t. y. 60 proc. bylos medžiagos užslaptinimas, neapriboja pareiškėjos galimybių pateikti argumentus dėl atsakovės Nutarime Nr. 2S-3/2014 išdėstytų aplinkybių. Konkurencijos taryba neteisėtai nuslėpė teisinamuosius dokumentus. Medžiagos pripažinimas konfidencialia (nemotyvuojant ir nepriimant jokio administracinio akto) pareiškėjai iš esmės trukdo ginti teises. Nemotyvuotai komercine paslaptimi pripažinta informacija ir dokumentai turi esminę įtaką teisiniam ūkio subjektų veiksmų vertinimui ir atsakomybės nustatymui. Atsakovė privalo atskleisti ne tik visus kaltinamuosius dokumentus, bet ir išteisinančiuosius dokumentus. Tuo tarpu atsakovė nepateikė nei vieno motyvo, jog 11 iš 18 be motyvų mechaniškai užslaptintuose tomuose nėra jokios pareiškėją išteisinamosios informacijos. Tokių motyvų ir vertinimo paprasčiausiai nėra. Vien tai parodo, jog atsakovės veiksmai yra visiškai neteisėti. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad motyvuotų sprendimų nepriėmimas dėl pateiktos informacijos ir dokumentų laikymo komercine paslaptimi, t. y. 60 proc. bylos medžiagos užslaptinimas, neapriboja pareiškėjos galimybių pateikti argumentus dėl atsakovės Nutarime Nr. 2S-3/2014 išdėstytų aplinkybių. Pareiškėja paaiškina, kad nemotyvuotai komercine paslaptimi pripažinta informacija ir dokumentai turi esminę įtaką teisiniam pareiškėjos veiksmų vertinimui ir atsakomybės nustatymui. Ribojant pareiškėjos galimybę susipažinti su duomenimis, kuriais grindžiamos Nutarime Nr. 2S-3/2014 išvados, buvo reikšmingai apribota pareiškėjos teisė į gynybą.
Net 7 tomai buvo visiškai užslaptinti ir pareiškėjai nepateikti dokumentų išrašai be komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kurių įrodomoji vertė prilygtų originalių dokumentų įrodomajai vertei. Pareiškėja dėl atsakovės motyvuotų sprendimų nebuvimo (iš kurių galėtų spręsti, kokio pobūdžio informacija laikoma komercine paslaptimi) bei dėl nekonfidencialių informacijos ir dokumentų versijų ar (ir) aprašymų nepateikimo apskritai net negali vertinti ir suprasti, kokio turinio yra užslaptinta informacija ir dokumentai. Atsakovė Nutarimu Nr. 2S-3/2014 konstatavo menamą 2004 metais koncentracijos sąlygos pažeidimą. Pažeidimą atsakovė grindė tuo, kad pareiškėjos veiksmai (neveikimas) sukūrė antikonkurencinį poveikį; AB „Lietuvos energija“ ir įslaptinto Alternatyvaus tiekėjo neįpareigojantys susitarimai buvo tikėtini; pareiškėja neturėjo objektyvių priežasčių atsisakyti sudaryti sandorį su „Lietuvos energija“. Tam kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teisę į gynybą ir pateikti argumentus dėl šių atsakovės Nutarime Nr. 2S-3/2014 išdėstytų aplinkybių, esminė informacija yra ta, kuria atsakovė rėmėsi vertindamas poveikį konkurencijai, AB „Lietuvos energija“ ir alternatyvaus tiekėjo susitarimas ir jo aplinkybės, duomenys apie alternatyvų tiekėją, planuoto sandorio techninė charakteristika, planuoto sandorio gamtinių dujų pirkimo kaina. Visa ši informacija ir ją sudarantys dokumentai pareiškėjai nėra prieinami, o atsakovė jų pagrindu konstatuoja, kad alternatyvaus tiekėjo pasiūlymas buvo „geresnis“, nors nežinomos net sąlygos, kuriomis AB „Lietuvos energija“ pirko gamtines dujas paprastai. Tokių faktų pareiškėja net negali patikrinti, ir dėl to, gintis. Nuo pareiškėjos yra slepiama ir elementari informacija, pvz., alternatyvaus tiekėjo pavadinimas ar netgi jo valstybė. Be šios informacijos pareiškėja negali veiksmingai paneigti antikonkurencinio poveikio buvimo ir AB „Lietuvos energija“ bei alternatyvaus tiekėjo sandorio tikėtinumo ir „palankumo“. Taip pat konfidencialiais duomenimis yra pardavimo pajamos t. y. netgi paskirtos baudos dydis apskaičiuotas remiantis neatskleista informacija. Pareiškėja dėl pažeistos teisės į gynybą net negali įvertinti šių duomenų, teikti dėl jų paaiškinimų, gintis nuo jų, atlikti savo skaičiavimus. Konkurencijos taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą Nr. 1S-101/2014, nevertino, kad ji pati Nutarime Nr. 2S-3/2014 negalėjo remtis nė viena tyrimo išvada, ar faktine aplinkybe dėl kurios pareiškėja neturėjo galimybės pasisakyti, t. y. vertinti ir atsakyti į tyrimo medžiagą sudarančią informaciją, kuria grindžiamas kaltinimas pažeidimu.
Atsakovės nutarimas yra neteisėtas dar dviem savarankiškais pagrindais: pirma, nes be jokių motyvų atmesti pareiškėjos advokato argumentai, jog prašoma informacija yra būtina vykdyti advokato profesinę pareigą, antra, nes skundžiamas nutarimas prieštarauja Advokatūros įstatymo 44 straipsniui; todėl skundžiamas nutarimas naikintinas teismine tvarka.
Pareiškėjai nebuvo tinkamai įteiktas 2014-03-04 pranešimas apie atliktą tyrimą, todėl ji negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Pareiškėjai atsakovė siuntė nepasirašytą, nepatvirtintą pranešimą apie tyrimo išvadas, kuriame net nebuvo nurodytos tyrėjų, turėjusių pasirašyti pranešimą apie tyrimo išvadas, pareigos ir pavardės, t. y. dokumentas be vardų, pavardžių, be parašų ir nepatvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Neabejotina, jog toks dokumentas neturėjo ir neturi jokios juridinės galios ir nėra įpareigojantis. Iš pateikto projekto nėra aišku nei ar jį priėmė tai padaryti įgalioti subjektai, nei šio dokumento turinio autentiškumas. Atsakovė nesilaikė dokumentų įteikimo Rusijos Federacijoje tvarkos. Atsakovė privalėjo įteikti pareiškėjai, kurio buveinė yra Maskvoje, dokumentus pagal tarptautinės viešosios teisės reikalavimus, nes atsakovė neturi nei jurisdikcijos, nei kompetencijos įteikinėti suverenios užsienio valstybės ūkio subjektams dokumentus siunčiant tiesiogiai. Tačiau to nepadarė. Todėl atsakovės pozicija, neva pareiškėja buvo informuota apie atliktą tyrimą yra nepagrįsta jokiu faktu ar jokia teisės norma.
Pareiškėjos atstovas skundą grindžia, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimuose suformuluotais išaiškinimais, Europos Sąjungos komisijos 2005-12-22 pranešimu dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais bylose pagal Europos Bendrijos sutarties 81 ir 82 straipsnius, Europos ekonominės erdvės sutarties 53, 54 ir 57 straipsnius bei Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 139/2004 taisyklių (OL C 325, 22/12/2005 p. 0007–0015).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pristatė pareiškėjos poziciją ir iš esmės remdamasis skunde išdėstytiems motyvais, prašė skundą tenkinti.
3. Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Pareiškėja nepagrindė, kad jos skunde išdėstyti argumentai, susiję su Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų sprendimais dėl ūkio subjektų prašymų dėl jų komercinių paslapčių apsaugos, yra susiję su pareiškėjo teisėmis ar interesais. Todėl pareiškėja nepagrindė, kad dėl minėtų sprendimų ji galėjo kreiptis į teismą. Pareiškėjos skundžiami Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmai (neveikimas) priimant sprendimus dėl ūkio subjektų prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos, įskaitant dėl jų formos ir motyvų, nėra susiję su pareiškėjos teisėmis ar interesais. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų sprendimas dėl ūkio subjektų prašymo dėl komercinių paslapčių apsaugos, yra susijęs su prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos pateikusių ūkio subjektų interesais. Pareiškėjo teiginiai, jog įgalioti pareigūnai neatliko jokio vertinimo dėl komercinių paslapčių, yra nepagrįsti. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai vertino pateiktą medžiagą, ūkio subjekto prašyme nurodytus motyvus, tačiau tik pats ūkio subjektas, kuriam priklauso ta informacija, gali priimti sprendimą, ar tam tikra informacija jam turi tikrą ar potencialią komercinę vertę. Kitiems ūkio subjektams, kurie dalyvauja Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą arba kaip procedūros dalyviai, arba kaip kiti suinteresuoti asmenys, priežastys, dėl kurių informacijos ar dokumentų savininkas laiko ją komercine paslaptimi, nėra reikšmingos ir reikalingos įgyvendinti teisei į gynybą. Tokia išvada darytina dėl to, kad pareiškėjai, įgyvendinant teisę į gynybą, jai turėjo būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl tyrimo išvadų, t. y. pažeidimo vertinimui reikšmingų aplinkybių. Akivaizdu, kad priežastys, dėl kurių kiti ūkio subjektai jų Konkurencijos tarybai pateiktą informaciją ar dokumentus laiko komercine paslaptimi nėra susijusios su pažeidimo vertinimui reikšmingomis aplinkybėmis.
Pareiškėja skunde nepagrįstai remiasi procedūrą Europos Komisijoje reglamentuojančiais teisės aktais, numatančiais procedūras ir pareigas Europos Komisijai, kai ji atlieka tyrimus dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo. Tyrimo Konkurencijos taryboje procedūrą reglamentuoja ne Europos Sąjungos, o nacionalinė teisė, t. y. Konkurencijos įstatymas bei Konkurencijos tarybos 2002-11-14 nutarimu Nr. 129 patvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamentas (toliau – Darbo reglamentas). Pareiškėjo nurodomos Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatos šių išvadų nepaneigia, kadangi procedūras Europos Komisijoje reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina pareigų Konkurencijos tarybai. Todėl atsižvelgti į Europos Sąjungos teisę galima tik tiek, kiek ji neprieštarauja Lietuvos teisiniam reglamentavimui.
Pareiškėjai buvo užtikrintos visos Konkurencijos įstatymo 29 straipsnyje numatytos garantijos, tačiau ji pasinaudojo tik teise pateikti paaiškinimus raštu, kuriuos Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą Nr. 2S-3/2014, įvertino. Konkurencijos taryba sudarė galimybę pareiškėjai pasisakyti dėl tyrimo išvadų bei susipažinti su tyrimo bylos medžiaga. Tai, kad pareiškėja savo teisėmis nepasinaudojo, nedaro įtakos Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumui. Pranešime apie atliktą tyrimą, kuris buvo išsiųstas pareiškėjai ir dėl kurio pareiškėja pateikė paaiškinimus, konfidencialus buvo tik alternatyvaus tiekėjo pavadinimas. Tačiau tai negalėjo trukdyti pareiškėjai pateikti paaiškinimų dėl pažeidimo vertinimui reikšmingų aplinkybių. Be to, Nutarime Nr. 2S-3/2014 iš viso nėra konfidencialių duomenų ir pareiškėjai žinomos visos aplinkybės, kuriomis remdamasi Konkurencijos taryba konstatavo pažeidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis Darbo reglamento 113 punktu, valstybės tarnautojas bet kurioje tyrimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje, gavęs suinteresuoto asmens prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, priima motyvuotą sprendimą dėl ūkio subjekto pateiktos informacijos apsaugos. Pažymėtina, kad, pirma, ūkio subjektų prašymai saugoti jų komercinę paslaptį sudarančią informaciją, buvo gauti, antra, nei Konkurencijos įstatymas, nei Darbo reglamentas nenumato, kaip turi būti įforminamas toks sprendimas. Praktikoje, įvertinus ūkio subjekto prašymo motyvus ir priėmus sprendimą ūkio subjekto pateiktą informaciją pripažinti komercine paslaptimi, tokie dokumentai yra dedami į atskirą bylą, kuri yra įvardijama kaip konfidenciali ir tretiesiems asmenims leidžiama susipažinti tik su tokio konfidencialaus bylos tomo aprašu, kuriame pateikiamas konfidencialiais pripažintų dokumentų aprašas, nurodomas informaciją pateikęs subjektas. Esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui bei Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio ir Darbo reglamento nuostatomis, priėmus sprendimą tenkinti prašymą informaciją laikyti konfidencialia ir imtis priemonių tokiai informacijai apsaugoti (formuojant atskiras konfidencialias tyrimo bylas bei neleidžiant su jomis susipažinti kitiems ūkio subjektams), nėra pagrindo teigti, jog nebuvo priimtas sprendimas dėl informacijos pripažinimo konfidencialia, ar kad jis nebuvo motyvuotas. Ūkio subjektai, prašantys saugoti jų komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nurodo motyvus dėl tokios informacijos komercinio pobūdžio, kuriuos Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai vertina. Jei priimamas sprendimas pripažinti tam tikrą informaciją komercine paslaptimi, tai daroma remiantis būtent ūkio subjektų nurodytais motyvais. Nėra pagrindo teigti, jog tokiems sprendimams, kai įgalioti pareigūnai tenkina ūkio subjektų prašymą laikyti jų pateiktą informaciją komercine paslaptimi, reikalinga priimti individualų administracinį aktą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme.
Pareiškėja skunde remiasi tik prielaida, jog tyrimo bylos medžiagoje esantys komercinę paslaptį sudarantys dokumentai yra reikšmingi, tačiau nepagrindžia, kodėl, turėdama Nutarimą Nr. 2S-3/2014 bei konfidencialios informacijos išrašus dėl atitinkamų pažeidimo vertinimui reikšmingų aplinkybių ji negali tinkamai pasisakyti dėl Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumo ir pagrįstumo. Advokatūros įstatymo 44 straipsnis negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pareiškėjos atstovams teisę susipažinti su visa tyrimo bylos medžiaga, įskaitant kitų ūkio subjektų komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Advokatūros įstatymo 44 straipsnis nenumato teisių advokatams susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teismo posėdyje, iš esmės remdamosi atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byla nutrauktina.
1. Byloje, remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, Konkurencijos tarybos teismui pateikta tyrimo dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms bylos Nr. 2.1-24 medžiaga (toliau – ir Konkurencijos byla) (teismas 2015-02-25 nutartimi Konkurencijos bylos 3–10, 13, 14, 17, 18 tomuose esančią medžiagą pripažino nevieša), kitais rašytiniais įrodymais, nustatyta:
AB „Lietuvos energijos“ 2012-07-03 Konkurencijos Tarybai pateikė skundą „Dėl OAO Gazprom leidimo koncentracijai įsipareigojimų pažeidimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi“ (Konkurencijos bylos t. 1, b. l. 1–19). Konkurencijos taryba 2012-07-30 priėmė nutarimą Nr. 1S-105 „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms tyrimo pradėjimo“, kuriuo pradėjo tyrimą dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms (Konkurencijos bylos t. 1, b. l. 50–53). Tyrimo dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms dokumentai, dalies kurių buvo pateikti išrašai be konfidencialios informacijos, buvo suformuoti į Konkurencijos bylos tomus Nr. 1, 2, 11, 12, 15, 16, 19, o dokumentai, sudarantys ūkio subjektų komercinę paslaptį buvo suformuoti į atskirus Konkurencijos bylos tomus Nr. 3–10, 13, 14, 17, 18.
Konkurencijos taryba 2014-03-17 raštu Nr. (2.1-24)6V-502 „Dėl tyrimo baigimo, paaiškinimų dėl tyrimo išvadų pateikimo ir konkurencijos tarybos 2014 m. gegužės 13 d. posėdžio“ UAB „Gazprom“ pranešė, kad Konkurencijos taryba, apsvarsčiusi Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus 2014-03-04 pranešimą Nr. 5S-1/2014 apie atliktą tyrimą dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 20014-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms 2014-03-07, nusprendė tyrimą baigti ir pasiūlė iki 2014-04-07 raštu pateikti savo paaiškinimus dėl tyrimo išvadų bei susipažinti su tyrimo bylos medžiaga; informavo apie 2014-05-13, 10.00 val. Konkurencijos taryboje vyksiantį posėdį, kurio metu bus svarstomas klausimas dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms. Kartu su šiuo raštu Konkurencijos taryba pateikė UAB „Gazprom“ 2014-03-04 pranešimo Nr. 5S-1/2014 išrašą be komercinių paslapčių su vertimu į rusų kalbą (Konkurencijos bylos t. 15, b. l. 1–6).
Konkurencijos taryba 2014-06-10 priėmė Nutarimą Nr. 2S-3/2014, kuriuo pripažino, kad OAO „Gazprom“, atsisakydama derėtis su AB „Lietuvos energijos gamyba“ dėl gamtinių dujų mainų sutarties 2013–2015 m. sudarymo, pastarajai bendrovei sudarė kliūtis savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su dujų teikimo įmone ir pažeidė 2004-03-18 Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 1S-38 „Dėl leidimo OAO „Gazprom“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 34 % AB „Lietuvos dujos“ akcijų paketą ir įgyjant kartu su VĮ Valstybės turto fondas, „Ruhrgas Energie Beteiligungs AG“ ir E.ON Energie AG“ bendrą AB „Lietuvos dujos“ kontrolę“ nuostatas; už šį pažeidimą OAO „Gazprom“ skyrė 123 096 700,00 Lt baudą (Konkurencijos bylos t. 16, b. l. 35–55). Šiame kontekste pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos nustatyta, jog pareiškėja yra pateikusi skundą dėl Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumo ir pagrįstumo, kuris yra priimtas ir nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4302-561/2015 (proceso Nr. 3-61-3-03290-2014-4).
Pareiškėja Konkurencijos tarybai 2014-06-11 pateikė prašymą (Konkurencijos taryboje gautas 2014-06-11, reg. Nr. GP-2178) „Dėl susipažinimo su Konkurencijos tarybos bylų medžiaga ir leidimo pasidaryti kopijas“, kuriuo, be kita ko, paprašė kuo operatyviau sudaryti sąlygas susipažinti su Konkurencijos bylos medžiaga, sudaryta Konkurencijos tarybai priimant Nutarimą Nr. 2S-3/2014 ir padaryti nurodytos bylos medžiagos elektronines kopijas arba leisti pasidaryti kopijas savo asmenine elektronine įranga (Konkurencijos bylos t. 19, b. l. 2–5). Pareiškėja Konkurencijos tarybai 2014-06-13 pateikė skundą (Konkurencijos taryboje gautas 2014-06-13, reg. Nr. GD-2207) „Dėl LR Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmų neteisėtumo grubiai pažeidžiant teisę į gynybą ir įslaptinant 2014-06-10 nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos dalį (LR Konkurencijos įstatymo 32 str.“, kuriuo paprašė pripažinti su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla dirbusių Konkurencijos tarybos tyrėjų veiksmus neteisėtais ir užtikrinti OAO „Gazprom“ teisę susipažinti su visa Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga. Atsakydama į 2014-06-13 skundą, Konkurencijos taryba 2014-06-16 raštu Nr. (1.25-22)6V-1190 OAO „Gazprom“ atstovą informavo, kad šis skundas nesudaro pagrindo Konkurencijos tarybai pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą, kadangi turi esminių trūkumų, ir nustatė terminą iki 2014-06-23 pašalinti skundo trūkumus, bei pateikti, be kita ko, skundą, kuriame būtų aiškiai įvardijama kokios konkrečios tyrimo medžiagos trūksta pareiškėjai, kad ji galėtų įvertinti nutarime atliktą vertinimą. Pareiškėja Konkurencijos tarybai 2014-06-16 pateikė paaiškinimą dėl 2014-06-13 skundo (Konkurencijos taryboje gautas 2014-06-17, reg. Nr. GD-2240), kuriuo paprašė, be kita ko, užtikrinti OAO „Gazprom“ teisę susipažinti su visa Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga. Išnagrinėjusi OAO „Gazprom“ atstovo 2014-06-13 skundą Konkurencijos taryba 2014-06-26 priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Nutarimą Nr. 1S-101/2014, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjos 2014-06-13 skundo dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų ir pareiškėjos prašymo leisti susipažinti su visa Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga, teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Šioje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo Nr. 1S-101/2014, kuriuo nutarta netenkinti pareiškėjos 2014-06-13 skundo dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų ir pareiškėjos prašymo leisti susipažinti su visa Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja prašo teismo įpareigoti Konkurencijos tarybą supažindinti pareiškėją su visa Nutarimo Nr. 2S-3/2014 tyrimo bylos medžiaga.
3. Pagal Konkurencijos įstatymo (1999-03-23 įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija galiojusi nuo 2014-01-08 iki 2015-01-01) 32 straipsnį teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės (1 dalis), o jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per dešimt dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (3 dalis), o pagal šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ūkio subjektai, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėja formaliai turėjo teisę Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduoti skundą dėl šioje byloje ginčijamo Nutarimo Nr. 1S-101/2014 teisėtumo, nes šiuo Nutarimu Nr. 1S-101/2014 buvo išspręstas klausimas dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų. Kita vertus, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Pirmiau nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. pvz., LVAT 2012-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012, 2013-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013).
Pažymėtina, kad LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr. pvz., LVAT 2010-09-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; 2013-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-821/2013, 2013-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis (žr. pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS146-327/2011; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS146-201/2009, 2013-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013). LVAT yra konstatavęs ir tai, kad pripažinimas, jog aktas nesukelia teisinių pasekmių ir nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, nėra pagrindas laikyti tokiu aktu konstatuotų aplinkybių kaip neįrodinėtinų kitose bylose (žr. pvz., LVAT 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2802/2011, 2013-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013).
Nurodytą LVAT praktiką įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, jog pagal Konkurencijos įstatymo (1999-03-23 įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija galiojusi nuo 2014-01-08 iki 2015-01-01) 32 straipsnio 3 dalį pareiškėja, turėjo teisę Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduoti skundą dėl šioje byloje ginčijamo Nutarimo Nr. 1S-101/2014, taip pat tai, kad šiame nutarime yra expressis verbis nurodyta jo apskundimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui tvarka, savaime nereiškia, kad šis Konkurencijos tarybos priimtas nutarimas daro įtaką pareiškėjos teisinei padėčiai, kad skundo patenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis pasikeistų, o pats procesas nebūtų beprasmis.
4. Šioje byloje nustatyta, kad, pareiškėjos nuomone, Konkurencijos taryba ir jos darbuotojai pažeidė pareiškėjos teises atlikdami tyrimą dėl pareiškėjos OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms. Nustatyta ir tai, kad šį tyrimą Konkurencijos taryba yra pabaigusi ir priėmusi Nutarimą Nr. 2S-3/2014. Taigi pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė būtent Nutarimas Nr. 2S-3/2014, kuriuo baigusi tyrimą Konkurencijos taryba pripažino, kad OAO „Gazprom“, atsisakydama derėtis su AB „Lietuvos energijos gamyba“ dėl gamtinių dujų mainų sutarties 2013–2015 m. sudarymo, pastarajai bendrovei sudarė kliūtis savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su dujų teikimo įmone ir pažeidė 2004-03-18 Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 1S-38 „Dėl leidimo OAO „Gazprom“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 34 % AB „Lietuvos dujos“ akcijų paketą ir įgyjant kartu su VĮ Valstybės turto fondas, „Ruhrgas Energie Beteiligungs AG“ ir E.ON Energie AG“ bendrą AB „Lietuvos dujos“ kontrolę“ nuostatas; už šį pažeidimą OAO „Gazprom“ skyrė 123 096 700,00 Lt baudą (Konkurencijos bylos t. 16, b. l. 35–55). Kaip minėta, dėl Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėja yra pateikusi skundą, kuris yra priimtas ir nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4302-561/2015 (proceso Nr. 3-61-3-03290-2014-4), kurioje procesas dar nėra pasibaigęs. Tai, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė būtent Nutarimas Nr. 2S-3/2014, o ne ginčijamas Nutarimas Nr. 1S-101/2014, matyti ir įvertinus pastarojo turinį kitų šioje byloje surinktų įrodymų kontekste, nes šioje byloje ginčijamu nutarimu netenkindama pareiškėjos 2014-06-13 skundo dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų ir pareiškėjos prašymo leisti susipažinti su visa Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga, Konkurencijos taryba iš esmės išnagrinėjo klausimus, tiesiogiai susijusius su Konkurencijos tarybos atliktu tyrimu, kurį pabaigus buvo priimtas Nutarimas Nr. 2S-3/2014. Taip pat iš bylos medžiagos ir šioje byloje teismui pateikto skundo turinio matyti, kad savo prašymus panaikinti Nutarimą Nr. 1S-101/2014 ir įpareigoti Konkurencijos tarybą supažindinti ją su visa Nutarimo Nr. 2S-3/2014 tyrimo bylos medžiaga pareiškėja tiesiogiai sieja su galimais pareiškėjos teisių pažeidimais Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą, kurį pabaigus buvo priimtas Nutarimas Nr. 2S-3/2014 bei su galimais jos teisės į gynyba pažeidimais Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą ir nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-4302-561/2015 (proceso Nr. 3-61-3-03290-2014-4).
Sprendžiant dėl to, ar pareiškėjos skundo patenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis pasikeistų, ypač pabrėžtina, kad Nutarimas Nr. 2S-3/2014, su kurio tyrimo medžiaga siekia susipažinti pareiškėja, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumas ir pagrįstumas yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4302-561/2015 (proceso Nr. 3-61-3-03290-2014-4), kurią nagrinėdamas administracinis teismas turės, be kita ko, vertinti ir pareiškėjo argumentus dėl teisės į gynybą pažeidimo Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą, kurį pabaigus buvo priimtas Nutarimas Nr. 2S-3/2014. Pagal ABTĮ 51 straipsnį 1 dalį proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Vadinasi, nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-4302-561/2015 (proceso Nr. 3-61-3-03290-2014-4), kurioje ginčijamas tiesiogines pasekmes pareiškėjai sukėlęs Nutarimas Nr. 2S-3/2014, pareiškėja galės, be kita ko, teikti prašymą leisti susipažinti su visa Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga.
Minėta, kad ginčijamu Nutarimu Nr. 1S-101/2014 Konkurencijos taryba netenkino pareiškėjos 2014-06-13 skundo dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų. Teismas pažymi, kad tam, jog nuspręsti, ar pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis pasikeis teismui patenkinus skundą šioje dalyje, reikšminga yra tai, kad Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, veiksmus pareiškėja apskundė jau po to, kai buvo baigtas tyrimas dėl OAO „Gazprom“ veiksmų ir priimtas Nutarimas Nr. 2S-3/2014, kurio teisėtumas ir pagrįstumas, kaip minėta, nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4302-561/2015 (proceso Nr. 3-61-3-03290-2014-4). Teismo nuomone, būtent administracinę bylą Nr. I-4302-561/2015 (proceso Nr. 3-61-3-03290-2014-4), kurioje ginčijamas tiesiogines pasekmes pareiškėjai sukėlęs Nutarimas Nr. 2S-3/2014, nagrinėjantis teismas turi įvertinti Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų teisėtumą atliekant tyrimą bei šių veiksmų įtaką tiesiogines teisines pasekmes sukėlusio Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikto skundo, būtent tokio vertinimo siekia pareiškėja.
5. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes (ypač tai, kad tyrimą dėl pareiškėjos OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms yra pabaigtas priėmus Nutarimą Nr. 2S-3/2014, o pareiškėja yra pateikusi skundą dėl Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumo ir pagrįstumo, kuris yra priimtas ir nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4302-561/2015 (proceso Nr. 3-61-3-03290-2014-4)), Nutarimų Nr. 1S-101/2014 ir 2S-3/2014 turinį, darytina išvada, kad ginčijamas Nutarimas Nr. 1S-101/2014, nepaisant to, kad formaliai pagal Konkurencijos įstatymo (1999-03-23 įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija galiojusi nuo 2014-01-08 iki 2015-01-01) 32 straipsnio 3 dalį tokio pobūdžio nutarimai yra skundžiami teismui ir jame yra nurodyta jo apskundimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui tvarka, susiklosčius tokioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje administracinėje byloje, nedaro įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai ir net šioje administracinėje byloje paduoto skundo patenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, todėl pats procesas būtų beprasmis.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, byla pagal pareiškėjos OAO „Gazprom“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti Konkurencijos tarybos 2014-06-26 nutarimą Nr. 1S-101/2014 „Dėl OAO „Gazprom“ 2014 m. birželio 13 d. skundo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos darbuotojų veiksmų“ ir įpareigoti Konkurencijos tarybą supažindinti pareiškėją su visa 2014-06-10 Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-3/2014 „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms“ tyrimo bylos medžiaga, nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nutarė:
Bylą pagal pareiškėjos OAO „Gazprom“ skundą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.