- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e1-2669-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34784-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdo individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 02.35 val. R. Kalantos g., ties 99 numeriu pažymėtu namu, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu „Alkotest 6810“, Nr. ARZH-0394, patikros sertifikato Nr. 1180400, nustatytas 2,22 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 62-65), kad nakties metu iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. į 30 d. buvo su draugu, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo Petrašiūnuose, netoli savo namų, tačiau pas draugus atvažiavo automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. B., bendradarbio žmonai. R. B. ne kartą buvo davusi automobilį, kadangi dirba su jos vyru ir automobiliu naudojosi darbo tikslams. Automobilį pasiėmė blaivus, pas draugus į Petrašiūnus atvyko būdamas blaivus ir tik po to pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kiek išgėrė, negali pasakyti, tačiau buvo gerokai išgėręs. Iki namų netoli ir galėjo pareiti pėsčias, tačiau buvo naktis, todėl pagalvojo, kad nieko blogo nebus, netoli reikia važiuoti ir važiavo automobiliu. Važiuojant R. Kalantos gatve sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams sustabdžius, išmetė per langą automobilio raktelius, pagalvojo, kad jei raktelius išmes, tai galės pasakyti, kad nevažiuoja. Pareigūnai liepė pasitikrinti blaivumą, buvo nustatytas daugiau kaip 2 promilių neblaivumas. Žino, kad kai girtumas didesnis nei 1,51 promilės kyla baudžiamoji atsakomybė. R. B. duodavo savo automobilį, tačiau ji nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, anksčiau nėra vairavęs būdamas girtas. Pareigūnams paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad jo neturi, jis buvo atimtas dar 2014 m., kuomet buvo padaręs autoįvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.
2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole (b. l. 10-23) užfiksuota įvykio vietos R. Kalantos g. 99, Kaune, bei automobilio apžiūra. Po apžiūros paimtas automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio dokumentai – registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė.
2020 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatymo akte (b. l. 49) užfiksuota, kad S. B. alkoholio matuokliu „Alcotest 680“, Nr. ARZH-0077, patikros sertifikato Nr. 1180400, pirmo tikrinimo metu 02.41 val. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 02.56 val. – 2,22 promilių neblaivumas.
2020 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyriausiosios patrulės E. A. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 42) užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. patruliuodama kartu su P. V., apie 02.35 val. R. Kalantos g., ties 99 namu, sustabdė automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus S. B.. S. B. patikrinus blaivumą pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 2,22 promilių neblaivumas.
VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 29) automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. B..
VšĮ „Emprekis“ duomenimis (b. l. 30) automobilio „BMW 320d“, gamybos periodas 1999-2001, pasirinkti metai 2001, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 1463 Eur, su PVM 1770 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. A. parodė (b. l. 45-48), kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. kartu su vyr. patruliu P. V. patruliavo nustatytu maršrutu Petrašiūnų mikrorajone. Apie 02.35 val. patruliuodami R. Kalantos gatvėje, Kaune, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui. Automobilis buvo sustabdytas R. Kalantos g., ties 83 numeriu pažymėtu pastatu. Apie 02.39 val. sustabdžius automobilį vyr. patrulis P. V. priėjo prie automobilio ir bendraudamas su vairuotoju pajuto, kad iš jo burnos sklinda alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, neadekvati elgsena, judesiai nekoordinuoti. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pajutus alkoholio kvapą, vairuotojui S. B. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. AR/II-0077, buvo patikrintas blaivumas. Pirmasis patikrinimas buvo atliktas 02.41 val., kuriuo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu 02.56 val. nustatytas 2,22 promilių neblaivumas. S. B. nurodė, jog tik pastebėjęs, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, iš dar važiuojančio automobilio ištraukė užvedimo spynelės raktelius ir atsidaręs vairuotojo pusės langą raktelius išmetė į pievą. Atlikus dalinę asmens apžiūrą, automobilio rakteliai pas S. B. nebuvo rasti, automobilyje jų taip pat nebuvo. S. B. buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi nėra įvykdęs nustatytų sąlygų vairuotojo pažymėjimo pakartotinam įgijimui, o vairuotojo pažymėjimas jam yra atimtas laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 12 dienos.?
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. B. (b. l. 33-36) parodė, kad pažįsta S. B., kadangi jis dirba kartu su jos vyru. Jai nuosavybės teise priklauso automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo dažniausiai naudojasi darbo reikalais jos vyras. Kadangi S. B. pažįsta, todėl ne kartą savo automobilį buvo davusi jam naudotis darbo reikalais. S. B. niekada nebuvo iš jos pasiėmęs automobilio neblaivus, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, ji nežinojo. 2020 m. rugpjūčio 29 d. ji davė S. B. automobilį, kadangi jis buvo blaivus ir jokių įtarimų nekėlė, tačiau 2020 m. rugpjūčio 30 d. naktį, kiek tiksliai buvo valandų, negali pasakyti, paskambino S. B. draugas, kuris važiavo kartu su S. B., ir pasakė, kad S. B. sustabdė policijos pareigūnai, kad S. B. važiavo girtas, kad automobilis yra uždarytas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo parodymais, rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad S. B. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai sertifikuotu alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, tai yra daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suvokė, kad sėda už vairo neblaivus, kadangi tą pačią dieną vartojo daug alkoholinių gėrimų, ir norėjo taip elgtis. Už vairo neblaivus sėdo nesant jokios būtinybės – kaltinamasis pripažino, kad namo galėjo pareiti ir pėsčias. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dalies baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, nėra sumokėjęs (b. l. 83-89). Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 73), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 76). Kaltinamasis nurodo vykdantis individualią veiklą.
Atsižvelgdamas į tai, kad iš kaltinamojo yra numatoma konfiskuoti vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, į tai, kad kaltinamasis nėra sumokėjęs dalies už administracinius nusižengimus paskirtų baudų, į tai, kad už administracinius nusižengimus skiriamos baudos teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nedaro, priešingai, anksčiau daręs tik administracinius nusižengimus, šiuo metu jis kaltinamas nusikaltimo padarymu, teismas sprendžia, jog baudos bausmės rūšis kaltinamajam neskirtina. Esant nustatytoms aplinkybėms, manytina, jog sulaikyti kaltinamąjį S. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų yra tinkama sankcijoje numatyta arešto bausmės rūšis. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgus į aukščiau paminėtus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam už nusikalstamą veiką nustatytinas arešto bausmės laikotarpis mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla teismui perduota ir išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė ir paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10 punktuose, t. y. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.
Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės apžeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, S. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 7 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Byloje neginčytinai įrodyta, jog S. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nors šią teisę yra praradęs. Siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės arba kai ši teisė yra atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsnyje numatytus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis S. B. padarė nusikaltimą. Todėl teismas mano, kad minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir S. B. charakterizuojančius duomenis, yra būtinas, kadangi svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią S. B. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o taip pat ir nusikalsti. Kaltinamajam nustatytinas specialios teisės atėmimo terminas – 5 metai šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nustatytinas maksimalus specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas, kadangi kaltinamasis vairavo automobilį ne tik neturėdamas tam teisės, bet ir būdamas stipriai apgirtęs (jam nustatytas virš 2 promilių girtumo laipsnis), be to, vairavo ne savo automobilį, nuslėpdamas nuo automobilio savininkės faktą, kad jis neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones. Jis buvo sustabdytas dėl pavojingo vairavimo taigi akivaizdu, kad tiek paties kaltinamojo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei buvo kilęs realus pavojus.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 4 dalis).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. B. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas R. B. priklausančią transporto priemonę (b. l. 29). R. B. nėra S. B. šeimos narė ir nežinojo bei negalėjo žinoti apie tai, kad S. B. vairuos jai priklausančią transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad jam bus nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Dėl išvardintų priežasčių konfiskuojamas ne automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šio automobilio vidutinę rinkos kainą atitinkanti pinigų suma, t. y. 1770 Eur (b. l. 30).
Kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant Kauno tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam S. B. galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto, bausmę atliekant Kauno tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, atidėti kaltinamajam S. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 7 (septyniems) mėnesiams paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam S. B. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:
- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1-2, 5 dalimis, paskirti kaltinamajam S. B. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
- konfiskuoti iš kaltinamojo S. B. automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1770 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt Eur).
Išaiškinti S. B., kad suma, atitinkanti automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. 1770 Eur, turi būti pervedama į bet kurią jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610.
Išaiškinti S. B., kad sumokėjus konfiskuotą pinigų sumą ar jos dalį reikalinga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.