Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-129-174/2011

Teisėja Virgina Pankauskienė Procesinio sprendimo kategorijos:

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2011 m. vasario 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Skridailos ir nukentėjusiojo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžio, kuriuo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-02-17 nutarimu nustatytą laikiną V. R. nuosavybės teisių į 0,0732 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 8854-0007-0229, esantį Rusnės mstl., Šilutės r., apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Civilinių ieškovų S. A., A. B., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšti civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 146 p., nurodantį, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra 2008-02-26, apie 10.30 val., Šilutės r., Verdainės k., pietinio privažiavimo prie Šilutės m. 1 km, išvažiuodamas iš A. K. automobilių saugojimo aikštelės automobiliu ,,Mitsubishi Carizma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (angliškas), ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ,BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. A., judėjimui, dėl to V. A., siekdamas išvengti susidūrimo su jam kliūtį sudariusiu automobiliu ,,Mitsubishi Carizma“, pasuko į kairę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. A.. Eismo įvykio metu V. A. ir kartu su juo važiavęs R. A. patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus, o automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs S. A. ir kartu su juo važiavęs A. B. – nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Apeliaciniu skundu Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Skridaila prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-03 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: V. R. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio l dalį ir nubausti 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda; priteisti iš V. R. S. A. 8 000 Lt, A. B. 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei S. A. 4 500 Lt ir Valstybinei ligonių kasai 3 235,78 Lt turtinės žalos atlyginimui; Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-02-17 nutarimu nustatytą laikiną V. R. nuosavybės teisių į 0,0732 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 8854-0007-0229, apribojimą palikti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Teismas, remdamasis teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, nusprendė, jog V. R. padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimas nelaikytinas būtinąja eismo kilimo sąlyga. Tokiai išvadai pagrįsti teismas rėmėsi eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1747 pateiktomis išvadomis, teisme apklausto eksperto Donato Juciaus paaiškinimais ir nurodė, kad būtent kitos transporto priemonės – automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. A. turėjo galimybę saugiai prasilenkti, jeigu būtų stabdęs. Teismas padarė išvadą, kad būtent V. A. neadekvatus situacijos įvertinimas, didelis neatsargumas ir neatsakingumas nulėmė tokią įvykių eigą ir kilusius padarinius. Prokuroro teigimu, tokią išvadą teismas padarė neišsamiai ištyręs visus reikiamus duomenis, nepasisakęs dėl to, kodėl atmeta duomenis, prieštaraujančius teismo padarytajai išvadai. Nukentėjusysis R. A. parodė, kad raudonos spalvos automobilį, tai yra V. R. vairuotą automobilį „Mitsubishi Carizma“, po eismo įvykio jis matė stovint kitoje vietoje, nei jis buvo eismo įvykio metu, dėl to suprato, kad šis automobilis po eismo įvykio šiek tiek buvo patrauktas atgal. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti ir apklausti liudytojai K. R. (t. 2, b. l. 11–12, 13), S. R. (t.2, b. l. 19–20), kurie nurodė aplinkybes dėl automobilio „Mitsubishi Carizma“ patraukimo po eismo įvykio. Teisminio nagrinėjimo metu šie asmenys nebuvo apklausti, teismas atmetė prokuroro prašymą imtis priemonių dėl šių asmenų apklausos.

Vertinant tai, kad automobilis „Mitsubishi Carizma“ po įvykio bent kiek buvo patrauktas atgal, atsižvelgtina, jog tokia galbūt buvusi situacija tiesiogiai turėjo įtakos išvadai, kurio vairuotojo veiksmai yra būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Remiantis eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, automobilis „Mitsubishi Carizma“ stovėjo išsikišęs tiek, jog V. A. vairuojamam automobiliui BMW 525, kurio plotis yra apie 1,8 m, neišvažiuojant į priešingą eismo juostą buvo likęs apie 2,2 m pločio tarpas savoje eismo juostoje. Taigi iki automobiliui „Mitsubichi Carizma“ atsitraukiant į padėtį, kuri buvo užfiksuota eismo įvykio vietos plane, V. A. vairuojamam automobiliui nebuvo likę saugaus tarpo pravažiuoti pro automobilį „Mitsubishi Carizma“, neišvažiuojant į priešingą eismo juostą. Tokiu atveju būtinąja eismo įvykio kilimo sąlyga laikytini automobilio „Mitsubishi Carizma“ vairuotojo V. R. veiksmai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio l dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių. Remdamasis šia norma teismas turėjo pagrindą vadovautis liudytojų K. R. ir S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos vertinti ir motyvuotai atmesti arba jais remtis. Teismas tokių nuostatų nepaisė, išteisinamąjį nuosprendį priėmė nevertindamas ir motyvuotai nepasisakydamas dėl liudytojų K. R. ir S. R. parodymų, taip pat ir dėl nukentėjusiojo R. A. parodymų apie automobilio „Mitsubishi Carizma“ patraukimo aplinkybes. Dėl šios priežasties apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Prokuroras pažymi ir tai, kad įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais dėl panašiomis aplinkybėmis kilusių eismo įvykių buvo pripažįstama, jog priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais sietini iš šalutinio kelio išvažiavusių vairuotojų veiksmai (Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-19-557/2008 ir 2009-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49-417/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius duomenis pakanka pagrindo daryti išvadą, jog V. R. vairuojamas automobilis „Mitsubishi Carizma“ išvažiavo į pagrindinį kelią tiek, jog V. A. vairuojamam automobiliui BMW 525 nebuvo likę saugaus tarpo pravažiuoti pro automobilį „Mitsubishi Carizma“, neišvažiuojant į priešingą eismo juostą, darytina išvada, kad tarp V. R. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Dėl išdėstytų aplinkybių V. R. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio l dalį. Skiriant bausmę V. R. prokuroras prašo atsižvelgti į tai, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas neatsargus nusikaltimas), į tai, jog nėra neigiamai kaltininko asmenybę apibūdinančių duomenų.

Atsižvelgiant į V. R. turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiesiems S. A., A. B. žala padaryta dėl neatsargių V. R. veiksmų bei į šių asmenų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, vertinant nukentėjusiesiems kilusius padarinius –nesunkius sveikatos sutrikdymus, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius, iš V. R. priteistina S. A. 8 000 Lt, A. B. – 4 000 Lt neturtinės žalos bei S. A. 4 500 Lt turtinės žalos atlyginimo. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3 235,78 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir taip pat tenkintinas.

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis 100–150 metrų atstumu matė atvažiuojantį automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. A., todėl apeliantui R. A. nesuprantama, kodėl V. R., matydamas atvažiuojantį jo – R. A. – brolio V. A. automobilį, išvažiavo į pagrindinį kelią ir sudarė kliūtį jo brolio vairuojamam automobiliui BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apelianto R. A. teigimu, šios aplinkybės rodo, jog V. R. akivaizdžiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes privalėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį jo brolio vairuojamą automobilį.

Nukentėjusysis R. A. nurodo, jog po automobilių susidūrimo jis greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į ligoninę, todėl nematė, kaip ir kuriuo metu V. R. patraukė atgal savo automobilį, tačiau ši aplinkybė jam žinoma iš liudytojų Kęstučio ir S. R. bei brolio V. A. parodymų. Įvykio vietos apžiūros protokole turėjo būti nurodytas V. R. automobilis, išvažiavęs arčiau ašinės linijos. Tai nedaryta ir parodymų patikrinimo metu, todėl ekspertams buvo pateikti netikslūs duomenys, tai lėmė neteisingą ekspertų išvadą dėl avarijos kilimo priežasties.

Prokurorė prašo Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Skridailos ir nukentėjusiojo R. A. apeliacinius skundus tenkinti.

Nukentėjusiojo atstovas prašo nukentėjusiojo R. A. ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašo prokuroro ir nukentėjusiojo R. A. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiojo R. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl V. R. nekaltumo. Vien tai, kad prokuroras ir nukentėjusysis R. A. apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o V. R. nekaltumą dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantai su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Prokuroro ir nukentėjusiojo R. A. apeliacinių skundų teiginiai, kad teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje byloje teismo padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėja transporto inžinierė Lina Lazarenko 2008-10-22 ekspertizės akte Nr. 11-1747 (09) konstatavo, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmė tiek V. R., tiek V. A. vairuojamų automobilių veiksmai: automobilio ,,Mitsubishi Carizma“ vairuotojas V. R., įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, sudarė kliūtį keliu važiuojančio automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui; automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. A., pastebėjęs kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudarantį automobilį ,,Mitsubishi Carizma“, nusuko savo vairuojamą automobilį į kairę į priešpriešinio eismo juostą, sudarydamas kliūtį automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui ir dėl to automobiliai BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. A., ir BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas S. A., susidūrė.

Šioje eismo situacijoje automobilio ,,Mitsubishi Carizma“ vairuotojas V. R. prieš įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos privalėjo duoti kelią, tai yra nesudaryti kliūties keliu važiuojančiam automobiliui BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o šio automobilio vairuotojas V. A. privalėjo važiuoti savo judėjimo krypties eismo juosta kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neviršydamas leistino greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, o pastebėjęs grėsmę eismo saugumui keliantį, į jo judėjimo krypties eismo juostą įvažiuojantį ir kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudarantį automobilį ,,Mitsubishi Carizma“, privalėjo nedelsdamas stabdyti vairuojamą automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje eismo situacijoje tiek automobilio ,,Mitsubishi Carizma“ vairuotojo V. R., tiek automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. A. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte ar specialisto išvadoje sprendžiami tik techniniai eismo įvykio klausimai, kurių teisinis vertinimas yra išimtinai teismo kompetencija. Jeigu nustatoma, jog abu eismo dalyviai padarė KET pažeidimus ir dėl to atsiranda BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, būtent teismas sprendžia klausimą, ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojų buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja ekspertizės aktui ir specialisto paaiškinimams teisme, ir šis teismas, pateikdamas ištirtų įrodymų vertinimą, BPK reikalavimų nepažeidė.

Vertindamas minėtą ekspertizės aktą bei atsižvelgdamas į teisme apklausto specialisto eksperto D. Juciaus paaiškinimus, jog eismo įvykio kilimą lėmė dviejų vairuotojų – išteisintojo V. R. ir nukentėjusiojo V. A. – veiksmai, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog abu šie vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau KET): V. R. pažeidė KET 146 punkto reikalavimus, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms; V. A. pažeidė KET 173 punkto reikalavimus, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Esant tokiai situacijai, kai eismo įvykio kilimą lėmė abiejų vairuotojų – tiek V. R., tieks V. A. – veiksmai, pirmosios instancijos teismas teisine prasme vertino, kurio eismo dalyvio veika priežastiniu ryšiu buvo susijusi su kilusiais padariniais.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek automobilio ,,Mitsubishi Carizma“ vairuotojo V. R., tiek automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. A. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, vertino teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto specialisto Donato Juciaus paaiškinimus, kad, jeigu V. A. būtų stabdęs, techniniu požiūriu jis galėjo prasilenkti. Teismas taip pat atsižvelgė į įvykio vietos plane užfiksuotus duomenis, kad kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda plotis yra 5,8 m, eismo juostos, kurių kiekvienos plotis yra 2,9 m, atskirtos punktyrine linija. V. R. vairuojamas automobilis į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį įvažiavo 70 cm. Įvertinęs eismo įvykio eigą, specialisto išvadas bei ekspertizės akto duomenis, eksperto paaiškinimus, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. R. padarytas KET pažeidimas nėra būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, nes jis, neišvažiuodamas į priešingą eismo juostą, turėjo galimybę saugiai prasilenkti. Tokią išvadą teismas padarė konstatavęs, kad būtent V. A. neadekvatus situacijos įvertinimas, pastebėjus grėsmę eismo saugumui keliantį ir kliūtį jo automobiliui sudarantį automobilį „Mitsubishi Carizma“, lėmė tokią įvykių eigą ir kilusius padarinius, nes, jeigu jis, pastebėjęs automobilį „Mitsubishi Carizma“, nedelsdamas būtų stabdęs savo vairuojamą automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebūtų išvažiavęs į priešingą eismo juostą, kai ja artėjo kitas automobilis, nebūtų buvus sukelta grėsmė priešinga kryptimi savo eismo juosta artėjančiam S. A. vairuojamam automobiliui BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, V. A. neadekvatus situacijos įvertinimas, didelis neatsargumas ir neatsakingumas lėmė įvykio eigą ir kilusius padarinius. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Prokuroras apeliaciniame skunde remiasi nukentėjusiojo R. A. parodymais, kad jis po eismo įvykio matė automobilį „Mitsubishi Carizma“, kurį vairavo V. R., stovint kitoje vietoje, nei jis buvo eismo įvykio metu, dėl to suprato, kad šis automobilis po eismo įvykio šiek tiek buvo patrauktas atgal. Tačiau byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Pažymėtina, jog pats nukentėjusysis R. A., kurio parodymais remiamasi prokuroro skunde, savo apeliaciniame skunde nurodė, jog po autoįvykio greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į ligoninę, todėl nematė, kaip ir kuriuo metu V. R. patraukė atgal savo automobilį. Nors prokuroro skunde teigiama, jog teismas be pagrindo nevertino kaip liudytojų apklaustų K. R. bei S. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotų parodymų apie tai, jog jie matė, kaip V. R. vairuojamas raudonos spalvos automobilis „Mitsubishi Carizma“ po įvykio buvo patrauktas atgal, tačiau pažymėtina, jog Rojai yra V. A., kuris įvykio metu vairavo automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris susidūrė su S. A. vairuojamu automobiliu BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynai, todėl jų parodymai vertintini kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

Priešingai nei nurodoma nukentėjusiojo R. A. apeliaciniame skunde, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2008-02-26 protokolo priede – fotolentelėje (t. 1, b. l. 16) – bei V. R. 2008-11-27 parodymų patikrinimo vietoje metu V. R. parodė vietą, kur šalikelėje jam iš kairės stovėjo automobilis galu į įvažiavimo aikštelę (t. 2, b. l. 41–43). Apklausiamas teisme V. R. taip pat patvirtino, jog matomumą ribojo kelkraštyje iš abiejų pusių stovintys automobiliai. Taigi, priešingai nei savo apeliaciniame skunde tvirtina nukentėjusysis R. A., nagrinėjamoje byloje buvo įvertinta situacija, jog V. R. išvažiuojant iš aikštelės kelkraštyje iš abiejų pusių stovėjo kitos transporto priemonės.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymais pripažintus duomenis, išanalizavo kiekvieną iš jų atskirai ir įvertino jų visumą, darydamas tai pagal vidinį įsitikinimą. Išvada, kad V. R. padarytas KET 146 punkto pažeidimas nebuvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, pagrįsta išsamiais ir logiškais argumentais. Visos aplinkybės, reikšmingos teisingam sprendimui priimti, byloje nustatytos. Išvada, kad V. A. neadekvatus situacijos įvertinimas bei didelis neatsargumas ir neatsakingumas lėmė tokią įvykio eigą ir nukentėjusiesiems padariniai atsirado, pagrįsta BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais. Prokuroro ir nukentėjusiojo R. A. apeliaciniuose skunduose nurodytos abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių nustatymo nelaikytinos pagrindu jų apeliaciniams skundams tenkinti, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, o visi įrodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išanalizuoti. Pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti nagrinėjamoje byloje nustatyta tinkamai.

Esant šioms aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. R., vairavusio automobilį „Mitsubishi Carizma“, padarytas KET 146 punkto pažeidimas nebuvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, todėl pagrįstai V. R. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį prokuroro ir nukentėjusiojo R. A. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Skridailos ir nukentėjusiojo R. A. apeliacinius skundus atmesti