Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. F. (toliau – pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje V. M., A. E., J. N., A. S., V. B., M. S., D. S., Valstybės įmonė „Turto bankas“, institucija, duodanti išvadą byloje – Vilkaviškio rajono savivaldybės socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sesuo D. S. priėmė palikimą po savo motinos M. S. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jos turtą faktiškai valdyti;

leisti jai priimti palikimą, atsiradusį po M. S. mirties (duomenys neskelbtini), savo sesers D. S. vardu.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jos sesuo D. S. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, jai buvo nustatyta globa, o ji (pareiškėja) buvo paskirta savo sesers globėja ir turto administratore. Ji iki šiol globoja savo seserį, administruoja jos turtą.

(duomenys neskelbtini) mirė jos ir sesers D. S. mama M. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis jų motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota (duomenys neskelbtini)

Po M. S. mirties, 2022 metų sausio mėnesį, ji su broliu M. S. ir globojama seserimi D. S. kreipėsi į Vilkaviškio rajono 2-ąjį notarų biurą (notarė S. Ū.) dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau tuo metu palikimą priėmė tik brolis M.. Sesuo priimti palikimo negalėjo, kadangi ji (pareiškėja) su savimi neturėjo teismo sprendimo dėl globos seseriai nustatymo ir globėjos paskyrimo. Buvo įsitikinusi, jog teismas jai sprendimą turėtų atsiųsti registruotu paštu, tačiau, ilgai nesulaukusi, kreipėsi į Vilkaviškio teismo rūmus. Teismo sprendimą dėl globos nustatymo gavo tik (duomenys neskelbtini)

M. S. gyveno kartu su vaikais M. ir D.. Jai priklausė 3/4 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3/4 dalys kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Po M. S. mirties jos dukra D. liko toliau gyventi motinai priklausiusioje anksčiau minėto gyvenamojo namo dalyje. D. S., jai (pareiškėjai) padedant, prisidėjo prie namo išlaikymo - mokėjo dalį namo išlaikymo išlaidų, naudojosi motinos paliktais kilnojamais daiktais. Taip pat, 775/1550 dalimis 1,5500 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi 3,6400 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalimi 0,2600 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) D. S., jai (pareiškėjai) padedat, naudojosi po motinos M. S. mirties minėtais žemės sklypais ir naudojasi iki šiol. Minėti žemės sklypai yra nuolat prižiūrimi ir dirbami.

Esant šioms aplinkybėms pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris suteiks jos seseriai galimybę įgyvendinti savo paveldėjimo teisę. Kitokiu būdu gauti reikalingus dokumentus negali (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Suinteresuotais asmenimis nurodyti M. S. vaikai į motinos palikimą nepretenduoja (paveldėjimo teisių atsisakę), išskyrus M. S., kuris jau yra priėmęs palikimą, tačiau dar jam neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja pat yra atsisakiusi motinos palikimo.

Valstybės įmonė (toliau – VĮ)„Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodžiusi, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Institucija, duodanti išvadą byloje – Vilkaviškio rajono savivaldybės socialinių paslaugų skyrius savo pateiktoje išvadoje teigia, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius šiam sandoriui prieštarauti motyvų neturi, jam pritaria. O. F. pareigas atlieka tinkamai, garantuoja, kad priimtą paveldėtą turtą administruos tinkamai.

Suinteresuoti asmenys V. M., A. E., J. N., A. S., V. B., M. S. pareiškėjos pareiškimui neprieštaravo. Nei vienas iš suinteresuotų asmenų teismui, gavęs iš teismo procesinius dokumentus, nepateikė pareiškimo su savarankiškais reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridiniai faktai nustatytini teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškime nurodytos aplinkybės byloje grindžiamos rašytiniais įrodymais:

2020 m. liepos 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo sprendimu, kad D. S. pripažinta neveiksnia tam tikrose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo kopija, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini), tėvo V. S. mirties liudijimo kopiją, sesers D. S. ir brolio M. S. gimimo liudijimų kopijomis, D. S. neįgalumo pažymėjimo kopija, (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro R. K. liudijimu, kad po M. S. mirties į notaro biurą kreipėsi mirusios sūnus M. S., kuris (duomenys neskelbtini) padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir kad gauti kitų mirusiosios vaikų: V. B., A. E., J. N., O. F., A. S. pareiškimai apie palikimo atsisakymą; informavimu, kad paveldėjimo byla užvesta, bet paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro išrašu, kad žemės sklypas, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso M. S. ir M. S.. VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) pažymėjimu, kad gyvenamasis namas unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) su priklausiniais pagal paveldėjimo teisės liudijimą ¼ dalimi priklauso M. S. ir ¾ dalimi M. S.. VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro išrašu, kad žemės sklypas, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso M. S. ir M. S.. Asmens dokumentų kopijomis. Be to mokėjimų už elektros energiją bei atliekų išvežimą kopijomis ir kitais dokumentais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos A. T. 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos mama M. S. mirė (duomenys neskelbtini) Ji nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad M. S. iki mirties priklausė anksčiau nurodytas turtas, kad ši iki mirties gyveno kartu su vaikais M. ir D. S., kad po M. S. mirties D. S. liko toliau gyventi motinai priklausiusioje anksčiau minėto gyvenamojo namo dalyje, kad D. S. faktiškai priėmė, naudojosi, valdė motinos paliktą turtą ir, pareiškėjai padedant, prisidėjo prie namo išlaikymo - mokėjo dalį namo išlaikymo išlaidų, naudojosi motinos paliktais kilnojamais daiktais, suinteresuotų asmenų neginčytos.

Pareiškėjos nurodytai aplinkybei, kad sesuo D. po motinos M. mirties jos turtą faktiškai pradėjo valdyti iš karto, teismas nenustatė priežasčių abejoti.

Suinteresuoti asmenys byloje apie pareiškimą yra informuoti. Pranešime nurodyta, jo vadovaujantis CPK 443 straipsnio 7 dalimi, suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu turi teisę CPK V dalyje nustatyta tvarka pateikti pareiškimą su savarankiškais reikalavimais. Suinteresuoti asmenys V. M., A. E., J. N., A. S., V. B., M. S., atsiliepimų nepateikė, pareiškime išdėstytoms aplinkybėms neprieštaravo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50–51 straipsniai nustato, kad įpėdinis, šiuo atveju pareiškėjos sesuo D. S. laikoma priėmusi motinos M. S. palikimą, kai ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.

Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjos pareiškime aprašyti aktualūs pareiškimui pagrįsti paaiškinimai, pareiškimui pagrįsti pateikta anksčiau aprašyta rašytinė medžiaga, suinteresuoto VĮ Turto bankas atstovo pateiktas atsiliepimas, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjos sesuo D. S. motinos M. S. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjos sesuo D. S. motinos M. S. anksčiau minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445, 448 straipsniai).

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, jai buvo nustatyta globa, pareiškėja buvo paskirta sesers D. S. globėja ir jos turto administratore. Pareiškėja iki šiol globoja savo seserį, administruoja jos turtą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.56 straipsnis numato, jog neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų globėjai. Pagal CK 3.244 straipsnį, globėjai neveiksnaus asmens vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą gali tik turėdami išankstinį teismo leidimą. Pareiškėjos sesuo D. S. teismo sprendimu yra pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, todėl savarankiškai negali priimti palikimo. Neveiksnių asmenų vardu sudaromiems sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnio 2 dalis). Teismo leidimas yra papildoma neveiksnių asmenų turtinių teisių apsaugos garantija.

Institucija, duodanti išvadą byloje – Vilkaviškio rajono savivaldybės socialinių paslaugų skyrius savo pateiktoje išvadoje nurodžiusi, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius šiam sandoriui prieštarauti motyvų neturi, jam pritaria. O. F. globėjai D. S. užtikrina patogias gyvenimo sąlygas, O. F. pareigas atlieka tinkamai, garantuoja, kad priimtą paveldėtą turtą administruos tinkamai.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą teismas sprendžia, kad nenustatyta priežastis neišduoti pareiškėjai leidimą priimti neveiksnios D. S. vardu palikimą, atsiradusį po motinos M. S. mirties. Todėl šis prašymas tenkinamas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo mamos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Leisti globėjai, O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priimti palikimą, atsiradusį po M. S. mirties (duomenys neskelbtini), savo globotinės sesers D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vardu.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau kaip per tris dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui nekilnojamųjų daiktų juridiniam faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.