Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Pietinis būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – M. M., Angelė A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Pietinis būstas“ 69,58 Eur turtinės žalos atlyginimą, 8,13 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį bei 70,08 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemų valdytoja, neprižiūrėjo bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdynų, neorganizavo jų remonto, todėl 2014 m. balandžio 11 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko bendrojo naudojimo vandens sistemos stovo avarija, kurios metu iš trūkusio vandens sistemos stovo pratekėjęs vanduo padarė žalos trečiajam asmeniui M. M. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės pagal būsto draudimo sutartį. Ieškovė, įgyvendinama subrogacijos teisę, teigia, kad padaryta žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą.Atsakovės atstovas advokatas H. Oseckis prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir atsikirsdamas į ieškovės argumentus, nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės, žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių, byloje esantys įrodymai nepatvirtina turto sugadinimo fakto, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Teigė, jog: atsakovė nebuvo ieškovės atstovo kviesta į avarijos vietos apžiūrą ir ieškovės turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas vienašališkai; ieškovės surašytame turto sunaikinimo, sugadinimo akte nėra nurodyta tiksli avarijos data, nefiskuota gedimo vieta; įvykio datos įvardinti negali ir tretysis asmuo M. M.; atsakovei, nei buto, kuris ginčo įvykio metu buvo užlietas, nei to, kuriame įvyko vandens stovo gedimas, gyventojai apie įvykusią avariją nepranešė, todėl, nežinant apie bendrojo naudojimo vandens stovo gedimą, jai negali būti keliamas ir pareigų nevykdymo klausimas; jeigu tai buvo šildymo stovas, tuomet jo eksploatacija yra AB „Šiaulių energijos“ kompetencijos ribose; bendrojo naudojimo vandens stovo dalis, kurioje fiksuotas stovo trūkimas, buvo trečiojo asmens, A. A. P. bute, užstatyta prieškambario spinta, todėl atsakovei esančių vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo apsunkinta dėl objektyvių priežasčių, vandens stovų, esančių konkretaus buto savininko nuosavybėje, apžiūrai yra reikalingas buto savininko sutikimas ir pranešimas apie avariją, todėl atsakovė apie jo būklę ar esamus pažeidimus galėjo sužinoti tik iš buto savininko, o tokio pranešimo atsakovė iš trečiųjų asmenų negavo, be to, apžiūra nėra galima be žalos atskirų ginčo namo buto savininkei A. A. P. padarymo, tokiai apžiūrai reikalinga speciali įranga, kas didintų administravimo išlaidas; nėra įrodymų, jog namo bendrojo naudojimo komunikacijų techninė būklė buvo avarinė; ieškovė visiškai nebandė įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ir nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai, o tik apsiribojo konstatavimu, kad įvyko vandentiekio avarija ir tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė; ieškovė neįrodinėjo žalos dydžio, kokia buvo patalpų būklė iki įvykio ir ar nustatant žalos dydį buvo įvertintas nusidėvėjimas.Tretysis asmuo M. M. prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, jog 2014 m. balandžio mėn., tikslios datos nepamena, bute, adresu (duomenys neskelbtini), grįžęs namo pamatė, jog per koridoriaus, tualeto sienas, lubas bėgo vanduo iš buto (duomenys neskelbtini). Atsilupo tualeto ir koridoriaus lubų ir sienų tapetai, susigadino grindų danga. Nuėjęs į kaimynės butą, atitraukė spintą ir pamatė, kad trūkęs karšto vandens stovas, matėsi, kad vamzdis buvo pažeistas korozijos ir jau anksčiau taisytas, tuomet iškvietė avarinę tarnybą pagal tuo metu buvusio administratoriaus „Apkaba“ mokėjimo lapelyje nurodytą avarinės tarnybos telefono numerį; avarinės tarnybos darbuotojai atvyko po 1 valandos, užsuko vandenį rūsyje ir laikinai užtaisė stovo įtrūkimą. Teigė, jog iki įvykio namo gyventojai buvo ne kartą kreipęsi į administratorių dėl vamzdžių korozijos tvarkymo, bet būdavo atsakoma žodžiu, kad tam nėra kaupiamos lėšos ir vamzdžiai nebuvo keičiami. Nurodė, jog namo administratorius niekada iki avarijos nebuvo atėjęs apžiūrėti vamzdžių būklės ar jų tvarkęs, o po avarijos vamzdžiai name taip pat nebuvo keisti. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), remontas buvo atliktas prieš 1 metus iki įvykio. Draudimo išmoką ieškovė jam išmokėjo. Po avarijos abu tretieji asmenys savo lėšomis ir iniciatyva vandens stovo dalis butuose pasikeitė. Į teismo posėdį neatvyko ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas T. D. ir tretysis asmuo A. A. P., kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas trečiojo asmens A. A. P. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama iš esmės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui T. D. ir trečiajam asmeniui A. A. P. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su trečiuoju asmeniu M. M. 2014 m. kovo 26 d. sudarė būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimo TAI Nr. (duomenys neskelbtini), Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiui nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. kovo 25 d. buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. balandžio 17 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto (toliau – aktas) su priedu kopijų matyti, jog: apie įvykį ieškovei draudėjas pranešė 2014 m. balandžio 14 d.; 2014 m. balandžio 17 d. ieškovės atstovui atlikus apžiūrą draudimo objekte – bute, adresu (duomenys neskelbtini) - buvo nustatyta, jog 2014 m. balandžio mėnesį, tiksli data nenurodyta, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 14 d., trūko bendrojo naudojimo vandens sistemos stovas, ko pasekoje, buvo aplieti M. M., buto, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriaus tapetuotų lubų 6,48 m², tualeto tapetuotų lubų 1,11 m² ir tualeto tapetuotų sienų apie 10 m². Iš AB „Lietuvos draudimas“ žalų centro remonto darbų sąmatos matyti, jog ieškovė paskaičiavo buto sugadinimų atkūrimo vertę – 69,58 Eur (240,23 Lt). Apskaičiuojant remonto kaštus paskaičiuota medžiagų kaina ir darbo užmokesčio dydis, taikytas 0,00 proc. nusidėvėjimo koeficientas.Iš 2014 m. balandžio 18 d. draudimo išmokos paskaičiavimo matyti, jog: draudimo suma ir draudimo vertė įvykio dienai – 81 000 Lt; nevisiškas draudimas – 100 proc.; paskaičiuoti nuostoliai - 69,58 Eur (240,23 Lt) tiesioginės išlaidos, taikant 0 išskaitą.IŠ 2014 m. balandžio 18 d. pranešimo apie nuostolių atlyginimą Nr. 1456859 bei 2014 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. 7733456 kopijų matyti, jog ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 69,58 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui M. M.. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti: tualeto patalpoje sulietos tapetuotos sienos ir lubos bei koridoriaus patalpoje sulieta tapetuota siena; didžiausios suliejimo dėmės ant sienų ir lubų matyti prie bendrojo naudojimo vandens stovų; ant stovų matosi korozijos žymės. Iš 2014 m. liepos 31 d. pretenzijos matyti, jog ieškovė informavo UAB „Apkaba“ (kurios teisių perėmėja yra atsakovė UAB „Pietinis būstas“) apie galimai 2014 m. balandžio 11 d. įvykusį draudėjo M. M. buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimą, patirtą ir kompensuotą žalą ir regreso tvarka pareikalavo, jog atsakovė, kaip atsakingas už kilusią žalą asmuo, atlygintų ieškovės patirtą žalą.Iš UAB „Apkaba“ 2014 m. rugpjūčio 12 d. atsakymo į pretenziją matyti, jog atsakovė nesutiko su ieškovės pretenzija ir nurodė, kad: UAB „Apkaba“ nėra gavusi pranešimo dėl M. M. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo, nėra vykdžiusi darbų šiame ar gretimuose butuose; jokio prašymo dėl vamzdyno keitimo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų nėra gavusi; į avarinę tarnybą niekas nesikreipė; pretenzijoje minimo įvykio aplinkybės nėra žinomos.Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė į bylą Statinio techninės priežiūros žurnalo išrašo kopiją, kurioje fiksuoti įrašai Nr. 129 – Nr. 132, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. pastebėtų defektų, deformacijų nebuvo nustatyta. Kadangi iš šio dokumento išrašo kopijos nėra galimybės nustatyti, kokio gyvenamojo namo statinio techninės priežiūros žurnalo ištrauka yra pateikta, t. y. jog šio dokumento išraše fiksuoti duomenys apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus yra būtent gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), (dokumento kopijoje nėra nei vieno įrašo ar atžymos, kuri individualizuotų statinį, kurio techninė priežiūra jame fiksuota), teismas šiuos duomenis vertina kritiškai, kaip neturinčius įrodomosios reikšmės, ir priimdamas sprendimą jais nesiremia.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

Ieškovė (draudikas) ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnio, 6.263 straipsnio, 6.266 straipsnio, 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydama, kad ji, kaip draudikas, turi teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, nes atlygino dėl atsakovės (gyvenamojo namo bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemų valdytojos) tiesioginių pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo), t. y. laiku nepastebėtos (nenustačiusios) bendrojo naudojimo vandens sistemos stovo avarinės techninės būklės ir jo trūkimo, atsiradusią žalą trečiajam asmeniui.CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikei, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir dėl to byloje ginčo nėra.Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263 straipsnis, 6.246 - 6.249 straipsniai). Kadangi civilinė atsakomybė galima tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėti atsakovo veiksmai, žalą, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę, jas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CPK 12, 178 straipsniai).Nagrinėjamu atveju akte fiksuoti duomenys bei trečiojo asmens M. M. paaiškinimai patvirtina, kad 2014 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 14 d. buvo aplietas draudėjui M. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nes prakiuro bendrojo naudojimo vandens sistemos stovo dalis, esanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose. Atsižvelgiant į tai, kad draudiminis įvykis – buto apliejimas – įvyko galiojant draudiminei apsaugai, ieškovė (draudikas) AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo trečiajam asmeniui M. M. 69,58 Eur (240,23 Lt) draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto valdytoją dėl 69,58 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovei nesutinkant atlyginti žalos tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad prakiuręs vandens sistemos stovas yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, daugiabučio namo inžinerinės sistemos dalis (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Statybos techninis reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (suvestinė redakcija 2011 m. lapkričio 23 d. – 2016 m. balandžio 4 d., toliau – STR 1.12.05:2010) 4.5 punktas, Lietuvos Respublikos gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 15 punkto 2 papunktis (suvestinė redakcija 2012 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d.)), tačiau kyla klausimas, kas yra atsakingas už tinkamą vandens stovų priežiūrą.Daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrija neįsteigta, šio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai jungtinės veiklos sutarties nėra sudarę. Įvykio metu, t. y. 2014 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 14 d., daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė (valdytoja) buvo UAB „Apkaba“. Po reorganizacijos UAB „Apkaba“ teises ir pareigas perėmė atsakovė UAB „Pietinis būstas“, kuri tęsia veiklą iki šiol. Byloje ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra, todėl ji laikytina nustatyta. Atsakovė, siekdama paneigti savo civilinę atsakomybę, tvirtino, jog: ėmėsi visų priemonių dėl daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros, kurią jai, kaip namo administratoriui, numato norminiai aktai, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. jog administruodama daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), tiek 2014 m. balandžio mėnesį, tiek iki ginčo įvykio atidžiai ir rūpestingai vykdė jai norminių aktų priskirtas funkcijas, į bylą nepateikė. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Konkrečius veiksmus, kuriuos privalo atlikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja detalizuoja kiti norminiai teisės aktai. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – nuostatai) 5.3 punkte numatyta, jog, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (nuostatų 6.1 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (toliau – STR 1.12.07:2004) 34 - 38¹ punktai numato, jog: statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais įstatymų numatytais pagrindais; statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę; statinio techninę priežiūrą sudaro nuolatinis statinio būklės stebėjimas, statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas; nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį bei dažniau kaip kartą per mėnesį, kai pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos, vykdomi statinio dalies, statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai, nurodo statinio naudotojas. STR 1.12.05:2010, kuris yra privalomas visiems gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą, 9.1 ir 11.1 punktai taip pat numato gyvenamojo namo techninio prižiūrėtojo pareigą atlikti nuolatinius stebėjimus - gyvenamojo namo, jo dalių būklei ir jos atitikimui privalomųjų reikalavimų visumai įvertinti. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (STR 1.12.05:2010 12 punktas). Gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja jo naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (STR 1.12.05:2010 23 punktas). Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo (toliau - namas) techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir/ar ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kiti darbai, būtini namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui, tokie kaip: namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetinės apžiūros, gyventojų pareiškimų dėl bendrojo naudojimo objektų būklės registravimas ir nagrinėjimas, namo būklės vertinimas; namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymas, vamzdynų ženklinimas ir dažymas, smulkių defektų šalinimas (STR 1.12.05:2010 priedas „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas). Byloje nėra duomenų, jog atsakovė ginčo daugiabučiame gyvenamajame name, tiek įvykio metu, tiek ir anksčiau būtų vykdžiusi kasmėnesinius namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymo stebėjimus, t. y. savo, kaip namo administratoriaus, tiesioginę funkciją. Priešingai, byloje pateiktame ieškovės atstovo akte yra fiksuoti duomenys, jog dėl pasenusių, sukorozavusių namo bendrojo naudojimo stovų prieš kurį laiką gyventojai buvo kreipęsi į UAB „Apkaba“ (pastaba: atsakovė yra šios įmonės teisių perėmėja), tačiau ji stovus keisti atsisakė, nes neturėjo remontui sukauptų lėšų. Teismas pažymi, jog nors atsakovės atstovas ginčijo ieškovės atstovo surašytame akte fiksuotų duomenų objektyvumą, tvirtindamas, jog ieškovės atstovas jį surašė vienašališkai, tačiau teismas mano, jog šiuo atveju netikėti draudiko kartu su draudėju surašyto akto duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi, kaip teismų formuojamoje praktikoje yra pasisakę aukštesnieji teismai, draudikui tokio akto pagrindu atsiranda pareiga draudėjui išmokėti draudimo išmoką, todėl draudikas nėra suinteresuotas nepagrįstai konstatuoti aplinkybes, dėl kurių jam pačiam atsiranda pareiga mokėti išmoką. Tretysis asmuo M. M. teisme duotais paaiškinimais akte fiksuotas anksčiau įvardintas aplinkybes patvirtino, taip pat paaiškino, jog atsakovė gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), iki ginčo įvykio niekada nuolatinių namo vamzdynų stebėjimų neatliko, nei karto iki įvykio jų butuose nesilankė ir neprašė parodyti bendrojo naudojimo vandens stovų. Pažymėtina, jog šie paaiškinimai iš esmės sutampa su trečiojo asmens A. A. P. parengiamojo teismo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais dėl ginčo aplinkybių, todėl teismas šį faktą laiko reikšmingu. Atsižvelgiant į nustatytą bei tai, jog atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog ginčo įvykio dienai bei iki šio įvykio tinkamai vykdė vieną iš savo funkcijų - nuolatinius (kasmėnesinius) namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymo stebėjimus, teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, jog ginčo įvykio dieną atidžiai ir rūpestingai pagal norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas. Taip pat atsakovė teigė, jog nei ieškovės atstovo, nei butų gyventojų nebuvo informuota apie ginčo įvykį (stovo trūkimą ir vandens išsiliejimą), jos avarinė tarnyba nefiksavo jokio iškvietimo ir neatliko jokių stovo taisymo darbų, t. y. jai apie ginčo įvykį nieko nebuvo žinoma, todėl jai nekyla pareiga atsakyti civiline tvarka už kilusią žalą. Teismo nuomone, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei pašalinti. Kaip jau buvo minėta, atsakovė vykdo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos administravimą. Tokiai įrangai priskirtini ir namo bendrojo naudojimo šalto ir karšto vandens stovai. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vandens išsiliejimo šaltinis yra bendrojo naudojimo vandens stovas, būtent aplink šį stovą yra didžiausios ir ryškiausios išsiliejusios vandens dėmės, ant stovų matyti korozijos žymės. Atsakovė iš esmės nepaneigia, kad toks įvykis yra įvykęs, tik nurodo, kad apie jį ji nieko nežinojo, nes nebuvo informuota ir ginčo įvykio dieną, t. y. 2014 m. balandžio mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 14 d., nebuvo kviesta atsakovės avarinė tarnyba. Teismas pažymi, kad civiliniame procese teismas nustato tiesą byloje remdamasis didesnės tikimybės principu, t. y. teismas laiko nustatytomis tokias aplinkybes, kurių buvimas, teismo įsitikinimu, yra labiau tikėtinas nei netikėtinas. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsiradusi žala yra fiksuota fotonuotraukose ir ieškovės dokumentuose, nurodant, kad bute buvo užlietos tualeto lubos ir sienos bei koridoriaus siena. Iš nuotraukų, teismo nuomone, matyti, kad išsiliejimo židinys yra namo bendrojo naudojimo vandens stovas, kurio administravimas užtikrinant tinkamą jo eksploatavimą yra atsakovės pareiga. Teismo įsitikinimą, kad aptariamas įvykis įvyko, padidina ir trečiojo asmens M. M. teisme duoti paaiškinimai, iš esmės sutampantys su trečiojo asmens A. A. P. paaiškinimais, jog: įvykio metu matė bendrojo naudojimo karšto vandens stovo dalies, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), trūkimo vietą ir iš jos bėgantį vandenį, anksčiau korozijos pažeistų vietų užtaisymo atvejus; įvykio dieną paskambino į UAB „Apkaba“ avarinę tarnybą telefono numeriu, kuris buvo nurodytas tuo metu buvusios administratorės UAB „Apkaba“ teikiamuose kvituose dėl apmokėjimo už administravimo paslaugas; po valandos UAB „Apkaba“ avarinės tarnybos darbuotojas atvyko ir stovo įtrūkimo vietą užtaisė. Atsakovei nepateikus kitų duomenų, kurie teismui sukeltų pagrįstą abejonę dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad labiau yra tikėtina, kad žalos atsiradimo priežastis apliejant butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra vanduo, prasiveržęs pro trūkusį namo bendrojo naudojimo vandens stovą, už kurio nuolatinę priežiūrą ir taisymą yra atsakinga atsakovė.Iš trečiojo asmens M. M. paaiškinimų, bei juos patvirtinančių trečiojo asmens A. A. P. paaiškinimų paaiškėjo, jog ginčo įvykio metu trūko būtent karšto vandens bendrojo naudojimo stovas. Atsakovės atstovas, ginčijo atsakovės civilinę atsakomybę ir tuo aspektu, jog tuo atveju, jeigu ginčo įvykio metu trūko šildymo stovas, tai už jo eksploataciją yra atsakinga AB „Šiaulių energija“. Minėtu teismas pažymi, kad gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą (STR 1.12.05:2010 17 punktas). Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorius, su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartis. Kol nėra sudaryta šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 5 dalis). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) funkcijos detalizuojamos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtino Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo ((suvestinė redakcija 2011 m. lapkričio 1 d. - 2015 m. balandžio 1 d., toliau – Aprašas) II dalyje (9-11 punktai). Būtent Aprašo 11 punkte numatyta, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) konkretūs darbai nustatomi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) dokumentuose, kuriuos rengia pastato savininkas ar bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba jų pavedimu prižiūrėtojas. Remiantis Aprašo 20 punktu daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ginčo įvykio dienai buvo sudariusi su AB „Šiaulių energija“ daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį, t. y. nepagrindė savo atsikirtimų bei sistemiškai aiškinant sprendimo 20 ir 23 punktuose minėtas teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytoja, t. y. šiuo konkrečiu atveju – atsakovė, todėl atsakovės argumentus dėl AB „Šiaulių energijos civilinės atsakomybės nagrinėjamu atveju atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovė taip pat savo atsikirtimus į ieškinį grindė Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015, tvirtindama, jog bylos duomenimis bendrojo naudojimo vandens stovo dalis, kurioje fiksuotas stovo trūkimas, buvo trečiojo asmens A. A. P. bute, užstatyta prieškambario spinta, todėl atsakovei esančių vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo apsunkinta dėl objektyvių priežasčių, vandens stovų, esančių konkretaus buto savininko nuosavybėje, apžiūrai yra reikalingas buto savininko sutikimas ir pranešimas apie avariją, apžiūra nėra galima be žalos atskirų ginčo namo buto savininkei A. A. P. padarymo, tokiai apžiūrai reikalinga speciali įranga, kas didintų administravimo išlaidas, todėl teigė, jog ginčo atveju civilinė atsakomybė pereina buto, kuriame įvyko vandens stovo gedimas, savininkui. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir pažymi, jog ieškovės prašomos taikyti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015, faktinės aplinkybės nėra panašios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybės, t. y. nėra ratio decidendi šioje byloje, todėl minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi teismas nagrinėdamas šalių ginčą nesiremia. Byloje surinktais duomenimis, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. M. paaiškinimais, juos patvirtinančiais trečiojo asmens A. A. P. paaiškinimais nustatyta, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), esantys bendrojo naudojimo vandens stovai nebuvo užmūryti, buvo sienos išorėje ir laisvai prieinami, tačiau per visą jų ilgį buvo uždengti medinėmis durelėmis ir užstatyti prieškambario spinta, kuri buvo laisvai patraukiama ir nekliudė prie vandens stovų prieiti ir vizualiai juos apžiūrėti. Įvertinęs anksčiau konstatuotą, kad atsakovė, tvirtindama, jog savo kaip administratoriaus pareigas vykdė tinkamai, šių aplinkybių neįrodė, t. y. neįrodė, kad lankėsi trečiųjų asmenų M. M. ir A. A. P. butuose iki ginčo įvykio dėl bendrojo naudojimo vandens stovų apžiūros ir būklės įvertinimo ir nebuvo įleista ar negalėjo vizualiai stovų apžiūrėti, teismas šiuos atsakovės atsikirtimus į ieškinį atmeta. Teismas pažymi, jog UAB „Apkaba“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, 2014 m. liepos 31 d. pretenzija buvo ieškovės informuota apie trečiojo asmens M. M. buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimą, todėl būdama namo administratore ir veikdama apdairiai bei atsakingai turėjo galimybę ir pareigą išsiaiškinti, ar apliejimas nėra įvykęs dėl namo bendrojo naudojimo įrangos, o ne apsiriboti vien tuo, kad duomenys apie avariją administratoriaus dokumentuose nėra fiksuoti ir priėjimui prie stovų, esančių butuose, yra reikalingas butų savininkų sutikimas/pranešimas. Kad atsakovės administruojamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vamzdynai ginčo įvykio dienai nebuvo tinkamos būklės patvirtina tiek aktas, tiek nuotraukos ir trečiųjų asmenų teisme paaiškinimai, todėl, neesant šiuos faktus paneigiančių įrodymų, teismas nemato pagrindo jais netikėti. UAB „Apkaba“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, būdama daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, remiantis anksčiau išanalizuotais norminais aktais (sprendimo 20 punktas) privalėjo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe ir vandens stovų, tinkamą priežiūrą, t. y. privalėjo atlikti nuolatinius stebėjimus, fiksuoti bendrojo naudojimo objektų trūkumus bei operatyviai juos šalinti. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Apkaba“ iki 2014 m. balandžio mėn. ar anksčiau gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų atlikusi bent kokius vamzdynų būklės tikrinimus ir apie tai informavusi namo butų savininkus, ar gavusi pranešimą apie ginčo įvykį ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad būtų galima išsiaiškinti avarijos kilimo priežastis ir išvengti vandens stovų trūkimų ir pakartotinių patalpų užliejimų, nors jai tai priklausė daryti kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, todėl teismas daro išvadą, kad UAB „Apkaba“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, netinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, dėl ko trečiojo asmens A. A. P. bute trūko netinkamai atsakovės prižiūrimas bendrojo naudojimo karšto vandens stovas ir į ieškovės apdraustą butą, adresu (duomenys neskelbtini), pratekėjo vanduo, padarydamas žalos. Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Teismo vertinimu, žalos dydį visiškai patvirtina ieškovės pateiktas aktas su priedu, remonto darbų sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimas ir 2014 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymas, o ta aplinkybė, kad ieškovės atstovui su draudėju apžiūrint ginčo butą nebuvo pakviesti UAB „Pietinis būstas“ atstovai, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė žalą nustatė neteisingai. Taip pat atmestini atsakovės argumentai ir dėl to, jog ieškovė žalos dydį apskaičiavo neteisingai, kadangi neįvertino nusidėvėjimo laipsnio. Iš AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2013-01-03 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. vasario 11 iki 2015 m. liepos 12 d.) matyti, jog AB „Lietuvos draudimas“ standartinėmis sąlygomis nuostolių sumos apskaičiavimui sugadinto turto nusidėvėjimas turi reikšmės tik tuo atveju, kai turtas yra apdraustas likutine verte. Tuo tarpu minėtų taisyklių B skyriaus 3 dalies „Nuostolių nustatymas“ 2.4 punktas numatė, jog nevisiško draudimo atveju, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo vertės dalimi (arba draudžiamojo įvykio atveju nustačius, kad draudimo suma yra mažesnė nei apdraustųjų pastatų ar namų turto atkūrimo vertė), sugadinti, tai nuostoliu yra laikoma šio turto remonto kainos dalis, proporcinga draudimo sumos ir atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį, santykiui, t. y. tokiu atveju apskaičiuojant nuostolius turto nusidėvėjimo laipsnis nėra vertinamas. Iš byloje esančio būsto draudimo liudijimo kopijos matyti, jog trečiojo asmens M. M. butas adresu: (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas atkūrimo verte, kai draudimo suma yra mažesnė nei apdraustojo pastato ar namų turto atkūrimo vertė (nevisišku draudimu), ką iš esmės patvirtina ir 2014 m. balandžio 18 d. draudimo išmokos apskaičiavime fiksuoti duomenys, jog draudimo suma yra 81000 Lt buto atkūrimo vertė, draudimo vertė įvykio dienai – 81000 Lt, 100 proc. nevisiškas draudimas. Iš aptarto matyti, jog pagal ieškovės būsto draudimo taisykles, galiojusias ginčo įvykio dienai, apskaičiuojant ginčo nuostolių dydį, kuomet turtas buvo apdraustas nevisišku draudimu, turto nusidėvėjimo laipsnis neturėjo būti vertinamas. Pažymėtina ir tai, jog iš trečiojo asmens M. M. paaiškinimo nustatyta, jog bute, adresu: (duomenys neskelbtini), remontas buvo atliktas prieš vienerius metus iki ginčo įvykio, t. y. tikėtina, kad šiuo atveju nusidėvėjimo ir šiaip nebuvo arba jis buvo itin nežymus. Atsakovė neįrodė savo atsikirtimų, jog ginčo įvykio dieną UAB „Apkaba“ atidžiai ir rūpestingai pagal norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas, t. y. jog iki ginčo įvykio tinkamai prižiūrėjo, remontavo ar kitaip tvarkė bendrojo naudojimo įrangą, tame tarpe ir vandens stovus, kad būtų išvengta žalos padarymo tretiesiems asmenims, o nustačiusi blogą bendrojo naudojimo įrangos būklę, organizavo namo būtų savininkų susirinkimus ir įspėjo juos apie šios įrangos būklę. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad bendrojo naudojimo objektų valdytoja turėjo pareigą užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo priežiūrą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų siekiant įgyvendinti teisės aktuose numatytas funkcijas, teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, šiuos UAB „Apkaba“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, veiksmus vertina kaip neteisėtą neveikimą. Nagrinėjamu atveju pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, atsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).Įvertinus tai, kad bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „Apkaba“ (kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė) turėjo pareigą veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jos elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. sukūrė sąlygas tokiems padariniams (žalai) atsirasti, todėl pripažintina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių padarinių – buto apliejimo.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės dėl žalos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sąlygas, o atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo sąlygos nenustatytos, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 69,58 Eur žalos atlyginimas.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė į UAB „Apkaba“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2014 m. liepos 31 d. pretenzija Nr. R0001488110, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 8,13 Eur palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinys teisme priimtas 2016 m. rugsėjo 2 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 77,71 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,70 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270 ir 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Pietinis būstas“, juridinio asmens kodas 144619667, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 69,58 Eur (šešiasdešimt devynių eurų 58 euro centų) žalos atlyginimą, 8,13 Eur (aštuonių eurų 13 euro centų) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 77,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 (penkiolikos eurų 00 euro centų) žyminį mokestį ir 70,08 Eur (septyniasdešimties eurų 8 euro centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Pietinis būstas“, juridinio asmens kodas 144619667, valstybei – 7,70 Eur (septynių eurų 70 euro centų) išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymus pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.