Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-284

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-04-27
Bylos Nr.
1A-284
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Albinas Bielskis, Regina Gaudutienė
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Jonas Burneikis
Kategorijos
Pranešėjas A. KruopysTeisėjas P. Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-284 / 2005
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.6.2; 1.1.8.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Reginos Gaudutienės ir Albino Bielskio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjui advokatui Jonui Burneikiui,nuteistajam A. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė A. S. nustatyta - laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų ir 3 MGL dydžio (375 litų) bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 194,5 g - narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 2,778 g (57%) psichotropinės medžiagos – amfetamino, esančio 4,867 g miltelių pavidalo medžiagoje. Įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai laikė savo gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini) iki 2004 m. gruodžio 16 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. nuosprendį ir, pripažinus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, paskirti jam bausmę mažesnę nei bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, vidurkis.

Apeliantas mano, jog teismas be pagrindo atmetė jo parodymus, kad narkotines ir psichotropines medžiagas atsitiktinai surado parkelyje ir jas laikė be tikslo platinti. Apeliantas teigia, kad iki tol, kol narkotines medžiagas surado policijos pareigūnai, jis jų neplatino. Apelianto manymu, jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė išdėstyta taip: „kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis“. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo šios aplinkybės buvimo galimybę ir pagrįstai pripažino, kad apeliantui tokios aplinkybės buvimo pripažinti nėra pagrindo. Iš liudytojo L. V. parodymų matyti, kad prieš atliekant kratą apelianto bute, pastarajam buvo pasiūlyta savo noru atiduoti neteisėtai laikomas narkotines medžiagas, tačiau A. S. neigė turįs tokių medžiagų, o jas radus, bandė suklaidinti kratą dariusius pareigūnus, nurodydamas, kad rastoji medžiaga yra šokoladas. Tik po to, kai policijos pareigūnas apžiūrėjo rastą objektą ir pagrįstai suabejojo tokiu paaiškinimu, apeliantas į pakartotinį klausimą apie rastą objektą pasakė, kad tai hašišas. Tokio A. S. elgesio laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiu gailesčiu (minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimui reikalingos abi sąlygos), nėra pagrindo. Be to, A. S. neigė ir teismo nustatytą narkotinių medžiagų laikymo tikslą. Tuo klausimu pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos dvejų svarstyklių, narkotinių medžiagų įpakavimui tinkamų maišelių radimu pas A. S., jos yra įtikinamos, logiškos ir pagrįstos. Pačio tikslo platinti narkotines medžiagas buvimas įtakos A. S. veikos kvalifikavimui neturi, nes baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį atsiranda ir už labai didelio narkotinių medžiagų kiekio įgijimą bei laikymą. Tačiau neigdamas pagrįstai nustatytą tikslą šias medžiagas platinti, A. S. visa apimtimi neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo ir nepadėjo jo išaiškinti. Todėl ir šios priežasties jam pagrįstai netaikyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kitų jo atsakomybę lengvinančių, taip pat ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl apelianto teiginys, kad jam turi būti mažesnė kaip sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, nėra pagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis nustato tokius pagrindus, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę: „1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.“ Apeliantas padarė tyčinį labai sunkų ir pavojingą visuomenei nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, jos tikslas platinti narkotines medžiagas. Pas A. S. rastas kanapių dervos kiekis beveik du kartus viršija ribą (125 gramus) nuo kurios rastas kanapių dervos kiekis laikomas labai dideliu. Apeliantas nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tame pačiame Lietuvos Respublikos BK skyriuje kaip ir Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnis numatytą nusikalstamą veiką. Šie duomenys nėra palankūs apeliantui ir neduoda pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui sankcijos vidurkį nežymiai viršijančią bausmę, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dėl nurodytų motyvų skundžiamas nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai: Regina GaudutienėAlbinas Bielskis