Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-30 · Civilinė byla Nr. 2-1133/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-30
Bylos Nr.
2-1133/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis duonos centras“
Ieškovas
DS Smith Polska S, DS Smith Polska S.A. Vilniaus filialas Jungtinis duonos centras
Civilinė byla Nr. 2-1133/2010Procesinio sprendimo kategorija: 116.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis duonos centras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, civilinėje byloje Nr. 2-454-544/2010 pagal ieškovo DS Smith Polska S. A. Vilniaus filialas ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinis duonos centras“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Jungtinis duonos centras“ ieškovui DS Smith Polska S. A. Vilniaus filialas 203000 Lt skolos, 16,54 procento metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3020 Lt žyminio mokesčio; į valstybės pajamas – 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

2010 m. vasario 22 d. atsakovas UAB „Jungtinis duonos centras“ pateikė prašymą, kuriuo prašė CPK 284 straipsnio pagrindu išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. teismo sprendimo įvykdymą dalimis įpareigojant atsakovą vykdyti mokėjimus 2010-04-06, 2010-05-06, 2010-06-06, 2010-07-06, 2010-08-06, 2010-09-06 dienomis po 34337 Lt, taip pat sumokėti žyminį mokestį ir palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašyme nurodė, kad 2010 m. vasario 22 d. teismo sprendimu iš atsakovės ieškovei priteista 206020 Lt skolos suma yra labai didelė, todėl dėl objektyvių priežasčių jos sumokėti neturi finansinių galimybių. Atsakovas su teismo sprendimu sutinka, nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, piktybiškai nevengia atsiskaityti už ieškovės parduotas prekes ir atliktus darbus, yra sumokėjęs ieškovui dalį skolos. Dėl kilusios visuotinės ekonominės ir finansų krizės susidarė sudėtinga situacija verslo sektoriuje, sumažėjo atsakovo gaminamų produktų paklausa, išankstinių užsakymų skaičius, todėl atsakovas susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Todėl atsakovas neturi jokių galimybių įvykdyti teismo sprendimo jame nurodyta tvarka – sumokėti visą priteistą skolos sumą iš karto įsiteisėjus teismo sprendimui. Priverstinis, greitas ir visiškas sprendimo įvykdymas sukeltų atsakovui ir jo darbuotojams bei valstybės biudžetui neproporcingai skaudžius padarinius.

Ieškovas pareiškė, kad su atsakovo prašymu nesutinka ir nurodė, kad atsakovas nepateikė prašymo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovo prašymas dėl išimtiniais atvejais taikomo sprendimo vykdymo išdėstymo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovo UAB „Jungtinis duonos centras“ prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą netenkino. Teismas nurodė kad, byloje nenustatytas faktinis pagrindas tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti pagal prašymą teismo sprendimo vykdymą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Todėl sprendžiant tokio pobūdžio prašymą, jis turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, t. y. siekiama šių

dviejų šalių interesų pusiausvyros, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo. Teismas pripažino, kad atsakovo finansinė padėtis pagal jo pateiktus duomenis yra sunki, nes iš balanso 2010 m. kovo 31 d. duomenų matyti, kad, nors įmonės į balansą įrašyto turto vertė yra 11570312 Lt, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10045999 Lt, t. y. bendrovė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies būseną. Pagrįstas pagrindas manyti, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas tik užtęs jo vykdymo terminą, tai bus neteisinga ir nesąžininga ieškovo atžvilgiu, kuriai ir taip nesumokama ženkli pinigų suma. Teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, nenustatyta išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo išdėstymui pagrįsti, kas sudaro faktinį ir teisinį pagrindą prašymo netenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Jungtinis duonos centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį bei išdėstyti 2010 m. vasario 22 d. teismo sprendimo vykdymą dalimis. Skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad LR CPK 284 straipsnio paskirtis yra užtikrinti socialinį teisingumą. Apelianto teigimu dėl šiuo metu Lietuvoje esančios ekonomikos ir finansų krizės ir dėl to susidariusios sudėtingos situacijos verslo sektoriuje, sumažėjo atsakovo gaminamų produktų paklausa, kaina, išankstinių užsakymų skaičius. Dėl šių objektyvių priežasčių atsakovas susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kuriomis būtų galima laiku atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ieškovą, taigi atsakovas neturi jokių galimybių įvykdyti teismo sprendimo jame nurodyta tvarka, t. y, sumokėti visą priteistą ir labai didelę sumą (206020 Lt) iš karto tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Priverstinis, greitas ir visiškas sprendimo įvykdymas (skolos išieškojimas) sukeltų tiek atsakovui, tiek jo darbuotojams ir valstybės biudžetui neproporcingai skaudžius padarinius.

Atsiliepimas

Ieškovas DS Smith Polska S. A. Vilniaus filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2010 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo UAB „Jungtinis duonos centras“ bylinėjimosi išlaidas. Nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo metu abi šalis įtakoja ekonominės ir finansų krizės poveikis, todėl vien dėl to tenkinti atsakovo prašymo nėra pagrindo. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties sprendimo vykdymo išdėstymui taikyti nepakanka. Atsakovas turi pakankamai apyvartinių lėšų ir kito turto, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Atsakovas nenurodė socialiai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstytas, jo nurodomi galimi įsiskolinimai valstybei ir darbuotojams nesudaro pagrindo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą, kadangi jį pritaikius, ieškovui, kaip ir daugeliui kitų įmonių šiuo metu, kiltų sunkumų atsiskaitant su kreditoriais ir darbuotojais, mokant mokesčius valstybei. Atsakovas nesilaiko savo paties sudaryto mokėjimo grafiko, todėl išdėsčius sprendimo vykdymą tikėtina, kad atsakovas jo ir toliau nesilaikytų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuoja CPK 284 straipsnis, pagal kurio pirmąją dalį teismas turi teisę išdėstyti sprendimo vykdymą, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. Taigi minėta norma nustato, kad išdėstyti sprendimo įvykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga, ši teismo teisė reiškia lengvatinio termino skolininkui įvykdyti prievolę suteikimą. Sprendimo įvykdymą išdėstyti galima tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, būtina nustatyti, ar išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškovo interesai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje pagerės, byloje nėra pateikta. Atsakovas prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė mokėjimo grafiką, kurį prašė patvirtinti ir pagal kurį įsipareigojo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu priteistą sumą nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. mokėti dalimis t.y. po 34337 Lt. Ieškovas kartu su atsiliepimu į prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismui pateikė 2010 m. sausio 8 d. susitarimo su atsakovu dėl skolos likvidavimo įsipareigojimo nuorašą, kuriuo atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio dalimis sumokėti 209031,76 Lt. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų laikęsis šių įsipareigojimų ir dalimis mokėjęs pagal jo paties siūlomus grafikus numatytas sumas. Be to, atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d.. Šis atsakovo nurodytas sprendimo vykdymo išdėstymo terminas jau yra pasibaigęs, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas nurodytais terminais netenka prasmės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, nustatydamas, ar egzistuoja aplinkybės, kurios reikšmingos sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marytė MitkuvienėVytas MiliusVigintas Višinskis