- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e1-1677-1078/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13517-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- M. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, nevedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2023 m. balandžio 15 d., apie 17.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatyta 2.35 prom.), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė į dešinį skruostą savo seseriai J. J. ir būdamas toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu rankomis pastūmė pastarąją į dešinės pusės nugaros sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 25 d. įtariamasis M. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio labai gailisi. 2023 m. balandžio 15 d., apie 17 val., buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame tuo metu gyveno ir jo sesuo J. J. bei jų mama D.-V. S. Teik jis, tiek sesuo buvo pavartoję alkoholio. Sesuo pradėjo žodžiais ,,kabinėtis“ prie jo, jį pravardžiuoti, menkinti, dėl ko jis nesusitvardė, įėjo į virtuvę, kur tuo metu buvo sesuo ir dešinės rankos kumščiu sudavė seseriai vieną kartą į veidą, pataikydamas į dešinę veido pusę ir rankomis ją pastūmė (el. b. l. 182-190).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 16 d. įtariamasis M. S. nurodė, kad 2023 m. balandžio 14 d., apie 20 val., tarp jo ir sesės kilo žodinis konfliktas dėl to, kad sesuo buvo neblaivi ir pardėjo ,,kabinėtis“ dėl buitinių dalykų, dėl ko jis nesusivaldęs jai trenkė. Tuo metu buvo išgėręs 4 litrus alaus. Seseriai trenkė dešinės rankos delnu į kairės pusės žandą. 2023 m. balandžio 15 d. su seserimi konfliktų nebuvo, sesers nemušė. Dėl suduoto smūgio gailisi, nori susitaikyti ir sesers atsiprašyti (el. b. l. 119-121).
Motyvuojamoji dalis
Be M. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta: 2023 m. balandžio 15 d. apžiūros protokolu (el. b. l. 37-39, 40-42), alkotesterio rodmenimis (el. b. l. 49), nukentėjusiosios L. J. parodymais (el. b. l. 56-59, 145-151), liudytojos D. V. S. parodymais (el. b. l. 64-67), Policijos registruojamų įvykių ataskaitos duomenimis (el. b. l. 97), 2023 m. balandžio 22 d. asmens apžiūros protokolu (el. b. l. 138-141, 152-154), 2023 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. l. 158-160) ir kita rašytine bylos medžiaga.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).
BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. S. 2023 m. balandžio 15 d. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – seseriai J. J., kai būdamas neblaivus kilusio žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė seseriai į dešinį skruostą bei tuo pačiu metu rankomis ją pastūmė taip sukeldamas J. J. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus M. S. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. l. 195-198).
Skiriant bausmę M. S., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – seseriai, kaltinamojo asmenybę – neteistas (el. b. l. 11-15), nebaustas administracine tvarka (el. b. l. 161-162), SODROS duomenimis nedirbantis (el. b. l. 155-157). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo nurodė, kad lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad M. S. atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, tokia aplinkybė nepripažintina M. S. atsakomybę lengvinančia. M. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 dalis). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 128-131), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo metu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
M. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti M. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.