Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, S. Z., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, nukentėjusiajai R. B., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovui Mindaugui Džermeikai, ekspertui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. Z. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2010-11-10 nutarimo, kuriuo jai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda 160 litų bauda, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyr. policininkas 2009-12-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad S. Z. pažeidė KET 107, 238 punktų reikalavimus, nes 2009-12-19 12.30 val. Klaipėdoje, Alksnynės gatvėje, ties namu Nr. 7, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), neapsidraudusi transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išvažiuodama iš kiemo į gatvę nepraleido ja važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. B., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai (b.l. 41-42).

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresnysis specialistas 2010-12-10 priėmė nutarimą, kuriuo S. Z. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė jai 160 Lt baudą, pagal 123 straipsnio 5 dalį paskyrė 100 Lt baudą, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą 160 Lt baudą (b.l. 16-17).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas prašo skundą jame išdėtytais motyvais patenkinti.

Nukentėjusioji R. B. skundą prašo nepatenkinti, nes jai, važiavusiai Alksnynės g, Klaipėdos mieste, kliūtį sudarė iš kiemo išvažiavusi S. Z..

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

S. Z. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 41-42), ekspertizės akte (b.l. 25-30), eismo įvykio protokole (b.l. 40), R. B. paaiškinime (b.l. 46), tarnybiniame pranešime (b.l. 49), maps.lt duomenyse (b.l. 50), fotonuotraukose (b.l. 51-55, 71-75) užfiksuotais duomenimis, eksperto V. P. paaiškinimais, liudytojų R. K., policijos pareigūnų R. S. ir M. K. parodymais.

S. Z. argumentas, jog ji važiavo Alksnynės gatvės atšaka, o ne išvažiavimu iš kiemo į Alksnynės gatvę, ir dėl to ne dėl jos kaltės įvyko transporto priemonių susidūrimas, paneigiama byloje surinktais įrodymais.

Administracinėn atsakomybėn patraukta S. Z. ir nukentėjusioji R. B. pripažįsta, kad automobilius patraukė bendru susitarimu iš įvykio vietos. Dėl šios priežasties tiksli jų susidūrimo vieta įvykio vietos schemoje tiksliai nenustatyta, tačiau iš byloje esančių visumos duomenų matyti, jog susidūrimas įvyko Alksnynės gatvėje. Dėl šios aplinkybės nekyla ginčas (b.l. 44-46). Tokią susidūrimo vietą parodė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu liudytoju apklaustas L. J. (L. J.). Aplinkybę, jog S. Z. važiavo iš kiemo į gatvę, ji pati patvirtino parašu eismo įvykio protokole nubraižytoje eismo įvykio schemoje (b.l. 40). Šiame protokole ji pripažino ir savo kaltę dėl įvykio. Liudytojas R. K., važiavęs su nukentėjusiąja R. B., teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog S. Z. išvažiavusi iš kiemo į Alksnynės gatvę sudarė kliūtį ir kad iš pradžių pripažino kaltę bei užpildė eismo įvykio protokolą, tačiau pastebėjusi, jog baigėsi transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimas, pradėjo ginčyti kaltę (b.l. 115). Įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas R. S. teismo posėdžio metu parodė, jog jam atvykus automobiliai iš įvykio vietos buvo patraukti, tačiau jam nekilo abejonių dėl susidūrimo kaltininko, nes S. Z. išvažiuodama į Alksnynės gatvę iš kiemo turėjo praleisti gatve važiuojančią R. B.. Liudytojas policijos pareigūnas taip pat parodė, jog įvykio dalyviai sakė, jog pažeidėja kaltę pradėjo ginčyti pastebėjusi, jog pasibaigęs jos vairuojamo automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimas (b.l. 113). Teismo vertinimu, liudytojų R. K. ir pareigūno R.S. parodymai nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Liudytojo R. K. parodymus dėl aplinkybės, jog pažeidėja pradėjo ginčyti kaltę po to, kai pastebėjo, kad pasibaigęs jos draudimo galiojimas, teismas vertina kaip teisingus ir pažeidėjos keliamą įvykio versiją laiko gynybos nuo pareikšto kaltinimo pozicija. Šią išvadą teismas daro vertindamas ir L. J. Institucijoje rašytame paaiškinime ir teismo posėdyje akcentuotą aplinkybę, jog S. Z. sunki materialinė padėtis. Tačiau pažeidėjos turtinė padėtis neturi teisinės reikšmės nustatant asmens kaltę. Nurodytos nustatytos aplinkybės vertintinos, kaip S. Z. siekimas išvengti kilsiančių materialinių pasekmių dėl nukentėjusiosios automobilio sugadinimo, pripažinus ją kalta dėl eismo įvykio.

Teismo išvadą dėl S. Z. kaltės patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto V. P. atlikta ekspertizė. 2010-06-23 ekspertizės akte Nr. 11K-189 (10) konstatuota, jog eismo įvykio vietoje yra Alksnynės gatvės sankirta su išvažiavimu – įvažiavimu į kiemus, todėl techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos S. Z. veiksmai, nes išvažiuodama iš išvažiavimo iš kiemo į Alksnynės gatvę ji sudarė kliūtį gatve važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė. Išvadoje nurodyta, jog techniniu požiūriu, įvykis nebūtų kilęs, jei pažeidėja prieš įvažiuodama į Alksnynės gatvę būtų davusi kelią gatve važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini). Važiuojamųjų dalių sankirtoje nesant pirmumo ženklų ir dalyviams negalint nustatyti jos statuso, jie turėjo elgtis taip lyg važiuotų šalutiniu keliu, nes susidūrimas įvykio išvažiuojant iš sankirtos arba tik iš jos išvažiavus (b.l. 25-30). Teismas pažymi, jos ekspertizės akto išvadų pagrįstumo neįtakoja net jeigu autoavarijos vietos plane, pateiktame ekspertui, pažeidėjos teigimu, netiksliai nurodytas išvažiavimas, kuriuo ji važiavo. Bet kuriuo atveju, plane teisingai nubraižytas Alksnynės gatvės vingis, kurį akcentuoja pažeidėja, ir išvažiavimai iš kiemų, iš kurių išvažiuojant į Alksnynės gatvę privaloma praleisti gatve važiuojančius automobilius ir neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad susidūrimas įvyko Alksnynės gatvėje, į kurią iš kiemo įvažiavo S. Z. Nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingos kitos S. Z. keliamos įvykio versijos ir prielaidos, nes surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonės dėl S. Z. kaltės ir byloje surinktų įrodymų bei ekspertizės akto objektyvumo, todėl įvertinus visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių teismas konstatuoja, jog jos kaltė įrodyta, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nutarimo dalies dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ji neginčija. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pažymos apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus matyti, jog ji skundžiamo nutarimo priėmimo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 81-84). Ši aplinkybė priimant skundžiamą nutarimą pagrįstai įvertinta kaip sunkinanti administracinę atsakomybę (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš pažymos taip pat matyti, jog ne kartą dėl jos kaltės yra kilę eismo įvykiai. Nurodyta aplinkybė charakterizuoja S. Z. kaip asmenį, linkusį nusižengti nustatytai kelių eismo tvarkai. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2010-12-10 nutarimą, kuriuo S. Z. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 160 Lt bauda, pagal 123 straipsnio 5 dalį paskirta 100 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 160 Lt bauda.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.