Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2460-668/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
1-2460-668/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00209-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Nukentėjusysis
I. S.
Kaltinamasis
A. P.
Civilinis atsakovas
UAB „Kauno autobusai“, „(duomenys neskelbtini)“ SE
Advokatai
Tomas Vildžiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2460-668/2014Proceso Nr. 1-20-1-00209-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2.; 1.1.7.2.4(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo I. S. atstovei pagal įstatymą A. S., nukentėjusiojo I. S. atstovui advokatui A. A., kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui, civilinio atsakovo UAB „Kauno autobusai“ atstovui advokatui Ž. K., civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ SE atstovui J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Kauno autobusai“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-19 apie 13 val. 5 min. A. P., vairuodamas maršrutinį autobusą „Solaris Urbino 12 CNG“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Kauno autobusai“, ir važiuodamas Kaune, A. Baranausko gatve nuo Taikos prospekto link Radvilėnų plento, ties namu Nr. 31 pažeidė kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusį ir automobilių kolonoje sustojusį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. S. ir su juo susidūrė dėl ko automobilio „Mitsubishi Colt“ keleivis I. S. patyrė sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. P. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad jis dirba autobuso vairuotoju. 2013-10-19 13.05 val. vairavo autobusą, važiavo Baranausko gatve nuo Taikos prospekto link zoologijos sodo. Nesugebėjo laiku sustabdyti autobuso ir atsitrenkė į lengvąjį automobilį. Autobusas buvo pilnas žmonių, jeigu būtų staigiau stabdęs, butų daug sužalotų keleivių. Išlipęs iš autobuso, priėjo prie lengvojo automobilio, padėjo išimti vaiką, pasodino jį į greitosios pagalbos automobilį. Policijoje sužinojo, kad vaikas nukentėjo. Po kelių dienų skambino nukentėjusiems, klausė gal reikia pagalbos, jie atsakė, kad nori 100000 litų žalos atlyginimo. Tokių pinigų neturi, yra senatvės pensininkas, bet dirba, kad pagerintų sunkią materialinę padėtį, žmonai atliekamos kojų operacijos, reikia pinigų gydymui. Dėl įvykio gailėjosi.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad spalio 19 d. apie 13 val. savo automobiliu Mitsubichi Colt nuo Taikos prospekto įvažiavo į Baranausko gatvę. Netoli Šilo parduotuvės priekyje važiavusios mašinos sustojo, todėl ir ji sustabdė automobilį. Per galinį veidrodėlį pamatė artėjantį autobusą, kuris nelėtino greičio. Pajuto smūgį. Jos mašina trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį. Nukentėjusi, atšokusi nuo oro pagalvių, išgirdo verkiantį vaiką, kuris sėdėjo kėdutėje ant galinės sėdynės, prisegtas saugos diržu. Vaikui buvo sutrenkta galva, nubrozdinimas, ligoninėje darė tyrimus ir nerado, kad jo kojos buvo lūžusios per blauzdikaulį. Kitą dieną pamatė, kad vaikas nesistoja, kreipėsi į Kauno klinikas ir pamatė, kad yra du lūžiai. Įmobilizavo kojas į gipsą. Po mėnesio nuėmė gipsą ir teko vaiką iš naujo mokyti vaikščioti. Galvos sutrenkimas užgijo be žymesnių pasekmių. Negalima numatyti, ar trauma neatsilieps ateityje. Įvykio metu vaikui buvo 1 metai 9 mėnesiai. Šiuo metu vaiko judėjimas normalus, tik turi socialinių baimių, bijo medikų, jaučia įtampą, mašinoje nenori segtis diržo. Medikų patvirtintų liekamųjų reiškinių nėra. Kreipėsi į draudimo bendrovę E. I. SE, gavo išmoką už nedarbo dieną po 20 Lt, viso - 820 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala ir vaiko gydymo išlaidos padengtos. Būdama savo sūnaus I. S. atstove pagal įstatymą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2109,67 litų ir neturtinės žalos atlyginimą, be jau sumokėtos sumos - 35000 Lt. Ieškinio dydį grindė tuo, kad I. S. sužalojimas turėtų būti vertinamas, kaip sunkus. Po eismo įvykio kaltinamasis buvo atėjęs į greitosios pagalbos automobilį ir klausė, ar viskas gerai. Po to, skambino, klausė, kaip gali atlyginti žalą. Jis siūlė susitarti, bet nukentėjusi tuo metu nesutiko, nes norėjo gauti visus atsakymus iš policijos. Atrodė, kad turėtų būti nustatytas sunkesnis sužalojimas.

Nukentėjusiojo I. S. atstovas advokatas A. A. paaiškino, kad nors nukentėjusio I. S. patirti sužalojimai yra įvertinti, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jam buvo nustatyti abiejų blauzdikaulių lūžiai, o tokie sužalojimai gretimi sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių nuostatoms, pagal kurias daroma išvada, kad padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu atveju, neturtinės žalos dydis teismų praktikoje vertinamas nuo 30000 litų iki 80000 litų. Ieškinio sumą 35000 litų nukentėjusios atstovas grindė tuo, kad atsakovai yra juridiniai asmenys, galintys sumokėti tokio dydžio atlyginimą ir tuo, kad I. S. įvykio metu buvo vienerių metų amžiaus, buvo padaryta neigiama įtaka jo fiziniam vystimuisi, natūraliai fizinei, emocinei ir socialinei raidai.

Civilinio atsakovo UAB „Kauno autobusai“ atstovas advokatas Ž. K. parodė, kad nukentėjusios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teismų praktikos ir yra aiškiai per didelis. Žalai, kuri įvardijama kaip neturtinė, turėtų pilnai pakakti privalomojo vairuoto civilinės atsakomybės draudimo išmokų, kurios sudaro 5000 eurų. Jeigu būtų nuspręsta kitaip UAB „Kauno autobusai“ yra apdrausti bendrosios atsakomybės draudimu ir turėtų mokėti tą dalį, kuri būtų neišmokėta draudimo.

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas J. K. parodė, kad jo atstovaujama įmonė yra apdraudusi UAB „Kauno autobusai“ bendrosios atsakomybės sutartimi. Sutarties 10 p. numatyta besąlyginė išskaita 4000 Lt kiekvienam draudiminiam įvykiui. Vertinat padarytą neturtinę žalą, sužalojimus, atstovo nuomone civilinis ieškinys yra per didelis, suma turi būti mažinama. Vertinant praktiką tokiose bylose, neturtinė žala turi būti vertinama nuo 8000 Lt iki 10000 Lt, todėl pakaktų tos sumos, kurią turi išmokėti draudikas E. I. SE.

Atsiliepimas

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal nukentėjusio sužalojimo mastą ir gydymosi trukmę yra išmokėjęs 820 litų neturtinės žalos atlyginimo ir kompensavęs Kauno teritorinei ligonių kasai 875,44 litus I. S. gydymo išlaidų. Atsakovo teigimu, ieškiniu reikalaujama 35000 litų kompensacija yra neadekvati ieškovo patirtiems sužalojimams. Pagal teismų praktiką nukentėjusiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 litų iki 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Sumos vidurkis – 5000 litų. Atsakovo nuomone, jis nėra nepagrįstai atsisakęs išmokėti ar sumažinęs draudimo išmokos.

Specialistas J. V. parodė, kad išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto duota nenukrypstant nuo taisyklių. Sunkiu sužalojimu kvalifikuojamas tik blauzdikaulio kūno lūžis. Anatomine sritimi kūnu vadinama kaulo dalis, kuri turi išreikštą kaulų čiulpų kanalą. Šiuo atveju lūžusi ne ta kaulų sritis. Kūnų lūžių atvejais dažnai kaulų ašies atstatymui reikalinga operacinis gydymas. Lūžus per kalų čiulpų kanalus yra rizika kitos grėsmingos būklės – riebalinės embolijos, kūnų masės patekimo į kraują. Už tai tų dviejų kūno sričių lūžis vertinamas sunkiu. Šiuo atveju, kadangi sužalotas vaikas, lūžis yra įvykęs žalios šakelės principu. Tai ne vientisas kaulo lūžis. Antkaulis lieka savo vietoje sveikas, o augimo zonose įvyksta pasislinkimas, ten yra minkšta kremzlinė dalis, todėl radiologai lūžio nerado. Tik vėliau nustatyta, kad tai buvo abiejų kojų diafiziniai lūžiai. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles nebuvo pagrindo sužalojimą laikyti sunkiu.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros schemoje, fotolentelėje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-10-19 apie 13 val. 00 min., Kaune, A. Baranausko gatvėje , ties namu Nr. 31 (b.l. 10-11; 12-16).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, fotonuotraukose užfiksuota automobilių “Solaris Urbino 12 CNG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė, „Mitsubishi Colt“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė, „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė, „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11; 12-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-344/14 (02) konstatuota, kad I. S. diagnozuota kaktos srities sumušimas su odos nubrozdinimais ir poodine kraujosrūva bei abiejų blauzdų viršutinių trečdalių sumušimai su blauzdikaulių lūžiais. Blauzdikaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu (b.l. 42).

Alkotesterio „Drager“ parodymais konstatuota kad, A. P., A. S., A. G., L. K. eismo įvykio metu buvo blaivūs (b.l. 17-18).

I. S. buvo sužalotas autobusui atsitrenkus į lengvąjį automobilį, kuriame specialioje kėdutėje buvo pasodintas ant galinės sėdynės. Autobusas atsitrenkė į lengvajį automobilį, nes autobusą vairavęs A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusį ir automobilių kolonoje sustojusį automobilį. Tai rodo buvus priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, nes A. P. vairavo autobusą ir pažeidė kelių eismo taisykles, o dėl padaryto pažeidimo įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. S. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirbantis senatvės pensininkas) daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą bausmės vidurkį.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 5000 eurų ribose, o pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šiuo atveju, eismo įvykio pasekmė yra nesunkus nukentėjusio I. S. sveikatos sutrikdymas. A. P. yra pripažintinas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, nusikalto pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių. A. P. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Vertinant nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, pasekmes, nukentėjusio amžių, gydymo laikotarpį ir rezultatus, sukeltus nepatogumus, teismų praktiką analogiškose bylose, pagal kurią nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteistina nuo 2000 litų iki 10000 litų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ), bei kitas ankščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais nustatytinas 10000 litų I. S. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis. Vadovaujantis Civilio kodekso 2.7 straipsniu, už nepilnamečius iki 14 metų jų vardu sandorius sudaro tėvai ir globėjai. Kadangi draudikas E. I. SE jau yra išmokėjęs 820 litų neturtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš E. I. SE priteisiant nukentėjusio I. S. motinai A. S. 9180 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 2109,67 litų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį autoįvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio I. S. sveikata ir nuteisti 15 MGL dydžio, t.y. 1950 litų (564 EUR) bauda.

Kardomosios priemonės neskirti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti A. S. iš (duomenys neskelbtini) 9180 litų (2658,71 EUR) neturtinės žalos atlyginimą ir 2109,67 litų ( 611 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į.k.188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, o banko kvitas pateiktas teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta