Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J.Vaisėtaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. V. ir V. J. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje – J. E..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2020 m. lapkričio 9 d. vyko pagalbos šeimai plano peržiūra – tėvas su sūnumi telefonu bendravo tik vieną kartą, nepalaikė nuoseklaus ryšio su vaiku, neaplankė vaiko gyvenamoje vietoje, nekvietė svečiuotis savo namuose. Nuo pagalbos šeimai plano sudarymo pradžios, vaiko išlaikymui į senelio J. V. sąskaitą pervesdavo po 30 Eur. Vertinant situaciją pastebėta, kad pokyčiai šeimoje minimalūs, vaiku toliau rūpinasi seneliai ir teta. Gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) , Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centro ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, jog visais klausimais vaiką atstovauja teta J. E. arba seneliai, mama dėl savo ligos negali atstovauti vaiko interesų.

4. Aiškinantis vaiko situaciją nustatyta, kad tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, kitų pareigų vaikui vykdymo bei neužtikrina vaiko teisių ir geriausių interesų. Pokalbio metu tėvas nurodė, kad negali paimti vaiko nuolatiniam gyvenimui į savo sutuoktinės motinos namus, nes nuosavo būsto neturi. Dėl jo nuolatinių komandiruočių nebūtų kam prižiūrėti vaiko, reiktų išeiti iš darbo ir netekti pajamų. Tėvas neprieštarauja, kad sūnaus D. globėja būtų paskirta ir jo interesus atstovautų J. E..

6. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu vaiko globėja paskirta J. E..

7. Atsakovė V. V. nedirba, jai nustatytas neįgalumas, gauna netekto darbingumo pensiją. V. V. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, nurodžius diagnozę – (duomenys neskelbtini), kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir kt.

8. Atsakovas V. J. dirba (duomenys neskelbtini), yra sukūręs kitą šeimą, turi dar du vaikus.

9. V. J. atvejo vadyba Elektrėnų savivaldybėje buvo taikoma nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 14 d., per šį laikotarpį buvo organizuoti trys atvejo nagrinėjimo posėdžiai. V. J. buvo numatytos pagalbos priemonės, padėsiančios atkurti ir stiprinti ryšį su sūnumi, t. y. reguliariai skambinti sūnui ir su juo bendrauti, suderinti su vaiko teta J. susitikimo su sūnumi laiką ir su juo susitikti. Taip pat jam buvo numatyta priemonė – teikti sūnui reguliarų išlaikymą. Per laikotarpį iki atvejo vadybos proceso nutraukimo, V. su sūnumi telefonu bendravo du kartus, konkrečiai susitikimų nederino, su sūnumi susitikęs nebuvo, sūnui pervesdavo po 30 Eur, tačiau paskutinio posėdžio metu nurodė, kad yra pasirengęs teikti apie 100 Eur dydžio išlaikymą.

10. Dirbant su V. J., jis teigė, kad apie vienerius metus nebendravo su sūnumi, šiuo metu neturi galimybės juo pasirūpinti, kadangi su sutuoktine ir trimis nepilnamečiais vaikais gyvena sutuoktinės tėvų namuose. V. J. nurodė, kad jis galėtų rūpintis sūnumi tada, kai išsikeltų sutuoktinės giminaičiai, kurie gyvena kartu. Pasak jo, sūnumi jis galėtų pasirūpinti maždaug po dvejų metų.

11. Posėdžio, vykusio 2021 m. sausio 13 d., metu buvo priimtas sprendimas užbaigti atvejo vadybos procesą, kadangi vyras įvardijo, kad šiuo metu pats pasirūpinti vaiku negali, nesišalina nuo vaiko priežiūros ateityje, įsipareigojo teikti išlaikymą. Minėto posėdžio metu V. J. taip pat teigė, kad neprieštarauja, jog jo sūnumi rūpintųsi J. E., iki kol jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas ir galės rūpintis sūnumi pats.

12. Trečiajam asmeniui medicininės priežastys, trukdančios būti kito asmens globėja, nenustatytos. Įvertinus J. E. asmenines savybes, gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę ir tai, jog ji gali užtikrinti D. J. teisių ir teisėtų interesų atstovavimą, auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje globotinis gali jaustis saugiai, tinkamai vystytis ir tobulėti, J. E. atitinka globėjams keliamus reikalavimus, numatytus Vaiko globos organizavimo nuostatuose.

13. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

17. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo byloje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad D. J. yra neįgalus, jo priežiūrai reikalingos papildomos išlaidos, jis yra sunkus ligonis, išrankus maistui. Jie gyvena nuosavame name, turi vieną nepilnametį vaiką.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

18. Bylos duomenimis, atsakovai V. V. ir V. J. yra nepilnamečio D. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai.

19. 2020 m. lapkričio 12 d. motyvuoto siūlymo duomenimis, atvejo vadybos procesas šeimai pradėtas taikyti 2020 m. rugpjūčio 10 d., gavus elektroninį laišką iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, jog su prašymu dėl globos nustatymo sesers V. V. sūnui D. J. kreipėsi J. E.. 2020 m. rugsėjo 9 d. vyko pirmasis atvejo vadybos posėdis. Posėdyje dalyvavo D. J. senelis J. V. ir teta J. E., tėvas V. J. prisijungė nuotoliniu būdu – telefonu, kadangi buvo išvykęs į komandiruotę. Posėdžio metu buvo įvardintos pagrindinės šeimos problemos: D. J. turi fizinę negalią, mamai V. V. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl dėl sveikatos problemų ji negali tinkamai rūpintis vaiku, neatstovauja vaiko reikiamose institucijose, nesidomi jo ugdymu. Mama nesuvokia, kad vaikas turi fizinę negalią, nesirūpina vaiko kasdieniniais, buitiniais poreikiais. Pas medikus ir į kitas institucijas vaiką veža teta J. E., tačiau susiduria su problemomis, nes nėra vaiko globėja. Tėvas V. J. yra sukūręs kitą šeimą, turi dar du vaikus. Tėvas nepalaiko ryšio su sūnumi, neturi galimybių jo auginti, kadangi dažnai būna išvykęs į komandiruotes, vaiku nebūtų kam rūpintis. Pasak senelio J. V., tėvas vaiką paskutinį kartą matė prieš septynerius metus.

20. 2020 m. lapkričio 18 d., išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko D. J. teisių pažeidimą, priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją, kadangi vaiko motina dėl savo negalios ir ligos nesuvokia vaiko poreikių bei tėvų pareigų esmės, nesugeba savarankiškai pasirūpinti vaiku, vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo pareigų vaikui vykdymo, abiems vaiko tėvams taikoma atvejo vadyba. Siekiant atkurti tėvo ryšį su vaiku, 2020 m. rugsėjo 9 d. sudarytame pagalbos šeimai plane buvo numatyta priemonė tėvui tris kartus per savaitę skambinti sūnui, siekiant užmegzti kontaktą ir palaikyti ryšį su vaiku. 2020 m. lapkričio 9 d. vyko pagalbos šeimai plano peržiūra. Nustatyta, kad tėvas su sūnumi telefonu bendravo tik vieną kartą, nepalaikė nuoseklaus ryšio su vaiku, neaplankė vaiko gyvenamojoje vietoje, nekvietė svečiuotis savo namuose.

21. 2020 m. lapkričio 23 d. vaiko D. J. situacijos vertinimo anketoje nurodoma, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog artimiausiu metu situacija dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo tėvų šeimoje pasikeistų teigiama linkme, todėl vaiko laikinosios priežiūros priemonę taikyti netikslinga. Pažymima, kad tikslingas vaiko laikinas apgyvendinimas saugoje aplinkoje – pas jo tetą J. E., bei kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bei laikinosios globos vaikui nustatymo.

22. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi leista paimti nepilnametį D. J. iš jo tėvų V. V. ir V. J..

23. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. P2E-956 nustatyta laikina vaiko globa, vaiko globėja paskirta J. E..

24. Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2021 m. kovo 19 d. pateikto motyvuoto siūlymo duomenimis, V. J. atvejo vadyba Elektrėnų savivaldybėje buvo taikoma nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 14 d.. Per šį laikotarpį buvo organizuoti trys atvejo nagrinėjimo posėdžiai. V. J. buvo numatytos pagalbos priemonės, padėsiančios atkurti ir stiprinti ryšį su sūnumi, t. y. reguliariai skambinti sūnui ir su juo bendrauti, suderinti su vaiko teta J. susitikimo su sūnumi laiką ir su juo susitikti. Taip pat V. J. buvo numatyta priemonė – teikti sūnui reguliarų išlaikymą. Per laikotarpį iki atvejo vadybos proceso nutraukimo, V. su sūnumi telefonu bendravo du kartus, konkrečiai susitikimų nederino, su sūnumi susitikęs nebuvo, sūnui pervesdavo po 30 Eur, tačiau paskutinio posėdžio metu teigė, kad yra pasirengęs sūnui teikti apie 100 Eur išlaikymą. Dirbant su V. J., jis teigė, kad apie vienerius metus nebendravo su sūnumi, šiuo metu neturi galimybės juo pasirūpinti, kadangi su sutuoktine ir trimis nepilnamečiais vaikais gyvena sutuoktinės tėvų namuose. V. J. nurodė, kad jis galėtų rūpintis sūnumi tada, kai išsikeltų sutuoktinės giminaičiai, kurie gyvena kartu, sūnumi galėtų pasirūpinti maždaug po dvejų metų. V. J. su atvejo vadybininke palaikė kontaktą, paskambinus visuomet atsakydavo į skambučius, dalyvavo organizuotose atvejo vadybos posėdžiuose. V. J. proceso metu buvo siūlytos psichologo konsultacijos, tačiau jis jų atsisakė, nurodydamas, kad dažnai dėl darbo turi vykti į komandiruotes ir konsultacijų lankyti jam nepavyktų. Posėdžio, vykusio 2021 m. sausio 13 d., metu buvo priimtas sprendimas užbaigti atvejo vadybos procesą, kadangi V. J. įvardijo, kad šiuo metu pats pasirūpinti vaiku negali, nesišalina nuo vaiko priežiūros ateityje, įsipareigojo teikti išlaikymą. Minėto posėdžio metu V. J. taip pat teigė, kad neprieštarauja, jog jo sūnumi rūpintųsi J. E., iki kol jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas ir galės sūnumi rūpintis pats.

25. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenų bazės išrašų bei sprendimo duomenimis, V. V. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, nuo 2019 m. lapkričio 21 d. nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

26. Trečiasis asmuo byloje J. E. 2020 m. spalio 13 d. pateikė prašymą paskirti ją D. J. globėja. Kartu gyvenantis J. E. vyras S. E. (S. E.) bei sūnus sutinka, kad J. E. būtų D. J. globėja. Skyrius nėra gavęs kitų asmenų, norinčių globoti nepilnametį D. J., prašymų.

27. 2021 m. sausio 18 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, būstas, kuriame D. J. gyvena, yra jam pritaikytas ir saugus, jis turi savo kambarį su visais reikalingais baldais.

28. 2021 m. kovo 18 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto duomenimis, D. J. globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas, pažeidimų nenustatyta.

29. 2020 m. liepos 27 d. medicininio pažymėjimo duomenimis, J. E. medicininės priežastys, trukdančios būti kito asmens globėja, nenustatytos.

30. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, J. E. neteista.

31. Medicinos dokumentų išrašų duomenimis, D. J. yra neįgalus, jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, klubo sąnarių patologinis išnirimas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų

32. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

33. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

34. Kita tėvų valdžios apribojimo rūšis, įtvirtinta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normose, – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Remiantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

35. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad atsakovas V. J. yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, juo nesirūpina, skiria tik simbolinio dydžio (30 Eur per mėnesį) išlaikymą vaikui. Atsakovas su sūnumi artimų ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti vaiką į šeimą, yra visiškai nusišalinę nuo savo sūnaus priežiūros. Atsakovas nedalyvauja vaiko gyvenime, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų.

36. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas susigrąžinti sūnų, nėra, atsakovas sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu.

37. Esant tokioms aplinkybėms, terminuoto tėvo valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

38. Atsakovė V. V. dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl ligos, negali auklėti, rūpintis savo sūnumi D. J., jo sveikata, dvasiniu ugdymu, neturi socialinių įgūdžių ir neužtikrina vaikui saugios aplinkos, taigi, negali įgyvendinti motinos valdžios savo sūnaus atžvilgiu.

39. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus ir neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnui D. J., o atsakovę, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, atskirti nuo sūnaus D. J..

Motyvuojamoji dalis

40. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio pasikeitimą bei galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

41. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

42. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 1 ir 5 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

43. Apribojus atsakovo tėvo valdžią bei atskyrus vaiką nuo motinos, nepilnamečiam D. J. nustatoma nuolatinė globa. Ieškovas prašo nuolatine vaiko globėja paskirti laikinąją vaiko globėją, trečiąjį asmenį byloje – J. E..

44. Trečiasis asmuo byloje J. E. sutinka būti paskirta nepilnamečio vaiko nuolatine globėja ir toliau juo rūpintis.

45. Trečiasis asmuo byloje atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus globėjams. Nustatyta, kad laikinoji globėja tinkamai atlieka globėjos pareigas, vaikui užtikrinta saugi aplinka, vaikas prižiūrimas, globa vykdoma tinkamai.

46. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškinio reikalavimas – paskirti trečiąjį asmenį J. E. nepilnamečio D. J. nuolatine globėja, tenkinamas. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

47. Pagal CK 3.255 straipsnio 3 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė (globa) rūpyba, todėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu D. J. nustatyta laikinoji globa naikintina.

48. Trečiajam asmeniui byloje J. E. išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

49. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

50. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Atsakovė V. V. ir jos atstovas prieštaravimų dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nereiškė. Bylos duomenimis, atsakovei nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jos pajamas sudaro 372,92 Eur netekto darbingumo pensija.

52. Taip pat pažymėtina, kad nepilnamečiui D. J. nustatyti specialūs poreikiai, jis yra neįgalus, jo priežiūrai reikalingos papildomos priemonė.

53. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis – 80 Eur per mėnesį iš atsakovės, su kuriuo sutinka (jo – atitinkamo išlaikymo dydžio, neginčija) ir atsakovė, atitinka dabartinę atsakovės turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą.

54. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, mokamo kas mėnesį po 80 Eur (atsakovės vaikui mokamas išlaikymas) dydžio periodinėmis išmokomis, priteisimo iš atsakovės tenkinamas.

55. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Minėta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. J. dirba, jo darbo užmokestis – 480 Eur per mėnesį, jis yra sukūręs kitą šeimą, turi dar du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį (duomenys neskelbtini)). Esant tokioms aplinkybėms, kas mėnesį 180 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas vaikui laikytinas neproporcingu atsakovo V. J. turtinei padėčiai, todėl yra mažintinas – iš atsakovo V. J. jo nepilnamečiam vaikui priteisiant išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Pažymėtina, kad pagrindas dar mažesnio dydžio išlaikymo priteisimui iš atsakovo nenustatytas – atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenys apie jo turimas sveikatos problemas, ar kitas aplinkybes, trukdančias atsakovui gauti didesnes pajamas, nei jis gauna šiuo metu, nepateikti (tokios aplinkybės byloje nenustatytos), be to, šiuo atveju akcentuotina tai, kad vaikas, kuriam priteisimas išlaikymas, turi specialių poreikių, jo priežiūra reikalauja papildomų išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

56. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

57. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

58. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį D. J. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuo motinos V. V. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovo V. J. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam sūnui D. J. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiam vaikui D. J. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, vaiko globėja paskirti J. E. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjos J. E. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu D. J. nustatytą laikiną globą.

Priteisti iš V. V. nepilnamečiam vaikui D. J. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 80 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 13 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš V. J. nepilnamečiam vaikui D. J. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 13 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Pavesti J. E. uzufrukto teise tvarkyti D. J. tenkantį išlaikymą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.