- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2-315-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00168-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Žeimys
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji iš karto po savo sesers M. K. mirties 2008 m. kovo 6 d. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėjos R. G. sesuo M. K. buvo vieniša, vaikų neturėjo. Po pareiškėjos motinos mirties pareiškėja ir jos sesuo kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl motinos turto paveldėjimo, pareiškėja kreipėsi ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį motinos turto – žemės sklypų, gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), M. K. paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. Mirus M. K. pareiškėjai atiteko asmeniniai sesers daiktai – nuotraukos, paveikslai, žvakidės. Po sesers mirties pareiškėja viena rūpinosi paveldėtu motinos turtu, savo ir sesers dalimi, prižiūrėjo sodybą, pasirūpino, kad būtų nupjauta žolė, saugiai užrakintos durys, sutvarkyti langai sodyboje esančių pastatų. Nei pareiškėja, nei kiti broliai, kurie šiuo metu yra mirę, dėl M. K. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija - teisme nuomonės nepareiškė, atsiliepime į pareiškimą (52 b. l.) nurodė, kad dėl pareiškime nurodytų juridinio fakto nustatymo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties liudijimo (37 b. l.) matyti, kad M. K. mirė 2008 m. kovo 6 d. Iš Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro informacijos (38 b. l.) matyti, kad M. K. kreipėsi į notarą paduodama pareiškimą apie motinos E. K., mirusios 2007 m. gruodžio 25 d., palikimo priėmimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas, M. K. 2008 m. kovo 6 d. mirė. Iš VĮ Registrų centro informacijos (40 b. l.) matyti, kad M. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (7-20 b. l.) matyti, kad po E. K. mirties ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo mirusiosios dukra R. G.. Iš pateiktų pareiškėjos gimimo liudijimo (41 b. l.), santuokos sudarymo įrašo (42 b. l.), archyvo pažymos apie M. K. gimimą (36 b. l.) matyti, kad pareiškėja R. G. ir M. K. yra seserys.
Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad M. K. nuosavybės teisės į paveldėtą po motinos mirties nekilnojamojo turto dalį viešame registre nėra įregistruotos, po M. K. mirties niekas įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Iš pareiškimo ir pareiškėjos atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad abiems seserims – jai ir M. K. – po motinos mirties atitekusiu turtu rūpinasi viena pareiškėja, jos pavedimu žmonės saugo sodybą, pjauna žolę.
Liudytoja V. J. parodė, kad pareiškėją ji pažįstanti apie 20 metų. Staiga mirus pareiškėjos seseriai, R. G. sveikata ypač pablogėjo, todėl ji, R. G. prašymu, 2010 metais vyko į (duomenys neskelbtini), R. G. mamos sodybą ieškoti žmogaus, kuris galėtų nupjauti sodyboje žolę. Ji pati lankėsi toje sodyboje, pjovė ten žolę, užkalė išdužusį namo langą, R. G. nurodymu surado netoliese gyvenantį V. M., prašė, kad šis prižiūrėtų R. G. ir jos seseriai M. K. priklausančią sodybą. Žino, kad R. G. nuolatos bendraudavo su V. M. telefonu, jis pranešdavo apie prižiūrimą motinos sodybą. Po sesers M. K. mirties R. G. rodė daiktus, kuriuos ji parsivežė iš sesers namų - nuotraukas, vazą, lėkštę.
Liudytoja J. V. R. parodė, kad su R. G. bendrauja nuo 1995 m. Iš jos pasakojimų žinojo, kad mirė jos motina, praėjus trumpam laikui ji pranešė, kad mirė jos sesuo. Po sesers mirties lankėsi jos namuose, iš sesers namų parsivežė nuotraukas, paveikslą, vazas, sidabrines žvakides.
Liudytoja I. M. parodė, kad gyvena kaimynystėje sodybos, kuri priklausė E. K., po jos mirties sodyboje lankydavosi jos vaikai J. K. ir M. K., jiems mirus E. K. priklausančiame name niekas negyvena. R. G. rūpinasi, kad būtų nušienautos pievos, neišplėštas gyvenamasis namas, ji skambina kaimynams, rūpinasi, kad sodyba būtų tvarkinga.
Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad po M. K. mirties jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, paveldėtą iš motinos, esančią (duomenys neskelbtini), valdė ir tvarkė jos sesuo R. G., nors įstatymo nustatyta tvarka paveldėjimo nesusitvarkė.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2d.). LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. R. G. – M. K. sesuo, ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė, kuri pagal Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 2 d. paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Duomenų, kad R. G. būtų atsisakiusi sesers palikimo nėra. Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymų darytina išvada, kad R. G. atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios sesers palikimą. Po M. K. mirties R. G. faktiškai valdė paveldimą turtą – seseriai priklausiusią gyvenamojo namo ir žemės dalį, asmeninius daiktus, kiti įpėdiniai, kurie teismui nėra žinomi, M. K. palikimo nepriėmė. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjai tenka ir pareiga sumokėti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje sudaro 16,60 Lt (1 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. kovo 6 d. jos palikimą priėmė R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Priteisti iš R. G. 16,60 Lt (šešiolika litų 60 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.