Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas – AB „Swedbank“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovams S. M. , A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo S. M. 25 571,96 Lt skolos, 8 % dydžio metines palūkanas už negrąžintą 24 509,09 Lt kredito sumą nuo 2008-10-07 iki visos kredito sumos grąžinimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 25 571,96 Lt sumą nuo 2008-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo AB banko „Hansabankas“ (į.k.112029651) naudai. Ieškinį atsakovo A. R. atžvilgiu paliko nenagrinėtu.

Teismas priėmė sprendimą už akių atsakovo S. M. atžvilgiu, nes jam siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti, jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismas padarė išvadą, jog atsakovui S. M. pasinaudojus jam suteiktu kredito limitu, kilo prievolė grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas bei delspinigius sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas negrąžino susidariusio įsiskolinimo ieškovui, todėl iš atsakovo priteistina 25 571,96 Lt negrąžinto kredito. Iš atsakovo priteistina 8 % dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 24509,09 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2008-10-07, iki visos kredito sumos grąžinimo (Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d.). Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą 25 571,96 Lt sumą (nes nuo bylinėjimosi išlaidų palūkanos neskaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2008-10-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Procesinis įstatymas nenumato, jog procesinių dokumentų neįteikimas yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu.

Atsakovai įstatymo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniu skundu yra ginčijama teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovo AB banko „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas – AB „Swedbank“) ieškinys atsakovo A. R. atžvilgiu paliktas nenagrinėtu, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad tarp ieškovo AB banko „Hansabankas“ ir atsakovo S. M. 2007-01-31 sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią suteiktas 28 600 Lt kreditas (b.l. 5-7). Atsakovas A. R. šioje sutartyje nurodytas kaip atsakovo S. M. laiduotojas, su juo ieškovas 2007-01-31 sudarė laidavimo sutartį (b.l. 8). Atsakovams kredito negrąžinus, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti sklolą ir abiejų atsakovų solidariai. Atsakovui S. M. nepateikus teismui atsiliepimo į ieškinį, ir ieškovui prašant priimti sprendimą už akių (b.l. 29), teismas 2009-02-06 priėmė sprendimą už akių patenkindamas ieškovo reikalavimą atsakovo S. M. atžvilgiu, o atsakovo A. R. atžvilgiu ieškinį palikdamas nenagrinėtu Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 d. 11 p., 12 p. pagrindu. Atsakovui A. R. siųsti procesiniai pagal laidavimo sutartyje nurodytą adresą – (duomenys neskelbtini) (b.l. 8 ), dokumentai grįžo neįteikti (b.l. 30). Teismas 2008-12-23 nutartimi pasiūlė ieškovui įteikti procesinius dokumentus atsakovui A. R. per antstolį, o nepavykus – viešo paskelbimo spaudoje būdu, įpareigojant ieškovą pateikti teismui įrodymus apie procesinių dokumentų įteikimą iki 2009-01-22.

Pagal Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 11 p. teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, o pagal to paties straipsnio 1 dalies 12 p. – kitais Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais.

Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 d. yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 d. Ieškinyje be kitų reikalavimų taip pat turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamoji vieta, jeigu toks asmuo yra fizinis (Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tikslus ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų adresų nurodymas leidžia teismui išspręsti bylos teismingumo klausimus ir byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Pareiga nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą tenka ieškovui. Procesiniai dokumentai atsakovui gali būti įteikiami Civilinio proceso kodekso 117, 129, 130 straipsniuose nurodytais procesinių dokumentų įteikimo būdais.

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo laikyti, jog ieškovo ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, yra su trūkumais ir dėl to ieškinį palikti nenagrinėtu. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, laikėsi įstatymo nustatytų reikalavimų, pateikė duomenis apie jam žinomą atsakovo A. R. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog fizinio asmens gyvenamoji vieta turi būti nurodoma laikantis Civilinio kodekso 2.16, 2.17 straipsnių nuostatų. Pagal Civilinio kodekso 2.17 straipsnio 2 dalį, jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Ieškovas, kolegijos vertinimu, reikalavimus, keliamus nurodant fizinio asmens gyvenamąją vietą, įvykdė, be to, ėmėsi priemonių atsakovo A. R. gyvenamajai vietai nustatyti užklausdamas Gyventojų registro tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (b.l. 14). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal tarp šalių sudarytos laidavimo sutarties 5.2.1.p. (b.l. 8) atsakovas A. R. nevykdė pareigos informuoti ieškovą apie savo adreso pasikeitimą, taigi ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo nurodyti kitos šio atsakovo gyvenamosios vietos.

Teismui nustačius, jog ieškovo nurodomu atsakovo A. R. gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, nes jie grįžo neįteikti, ir priėmus nutartį, kuria pasiūlė ieškovui pasirinkti kitus – procesiniame įstatyme numatytus alternatyvius procesinių dokumentų įteikimo būdus – per antstolį, viešo paskelbimo spaudoje būdus (Civilinio proceso kodekso 117, 130 straipsniai), ir ieškovui per teismo nurodytą terminą nepateikus įrodymų apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, ieškovui negalėjo kilti tokios procesinės pasekmės kaip ieškinio palikimas nenagrinėto, nes teismas nutartyje net nenurodė, kokios pasekmės kils ieškovui jam neįvykdžius teismo pasiūlymo. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog teismui tik pasiūlius ieškovui naudoti viešo paskelbimo spaudoje būdą procesinių dokumentų įteikimui, tačiau nepriėmus galutinio sprendimo dėl to, jog konkrečiu atveju turi būti parenkamas būtent nurodytas procesinių dokumentų įteikimo būdas, nes tai – teismo prerogatyva, tokios teismo nutarties nevykdymas negalėjo įtakoti tokios bylos baigties kaip ieškinio palikimas nenagrinėtu.

Teismui ieškinį palikus nenagrinėtu vien dėl to, jog jam per 2008-12-23 nutartyje nustatytą terminą (iki 2009-01-22) nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys procesinių dokumentų įteikimą atsakovui A. R. , buvo pažeisti pagrindiniai civilinio proceso tikslai, kurių privalo siekti teismas, užkirstas kelias ieškovui, siekiančiam apginti, jo manymu, pažeidžiamas civilines teises, tinkamai pasinaudoti teisę į teisminę gynybą, juo labiau, kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pateiktos medžiagos, ieškovas, vykdydamas 2008-12-23 teismo nutartį, kreipėsi į antstolius dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui A. R. , tačiau atsakymą iš antstolių kontoros apie tai, kad nepavyko įteikti procesinių dokumentų, gavo tik 2009-02-10, t.y. jau po sprendimo už akių priėmimo. Dėl išdėstyto teismo sprendimas palikti ieškiniu nenagrinėtu negali būti pripažintas teisėtu, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegija, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį atsakovo A. R. atžvilgiu paliko nenagrinėtu, sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti ne tik skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo yra paduotas apeliacinis skundas, bet ir visą teismo sprendimą už akių. Tokią išvadą kolegija daro įvertindama tai, kad ieškovas yra pareiškęs ieškinį, kuriuo prašė priteisti 25 571,96 Lt skolos, 8 % dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visos kredito sumos grąžinimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovų S. M. ir A. R. ir nėra galimybės ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovams nagrinėti atskirai. Perdavus iš naujo nagrinėti bylą pagal ieškovo ieškinį tik atsakovo A. R. atžvilgiu, tai sąlygotų netinkamą bylos išnagrinėjimą, būtų pažeistos nurodytos proceso normos, o taip pat solidarios atsakomybės principas.

Dėl be reikalo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo ieškovas turėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 4 d.).

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas už akių yra naikintinas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimą (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnis), ieškinio palikimą nenagrinėtu (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 11 p.), pažeidimo, ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.