- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 1-68-906/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Nukentėjusysis
- G. G.
- Kaltinamasis
- J. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. G., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas – 2012-05-23 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G., grasino nužudyti žmoną G. G.. 2015 m. liepos 25 d. apie 07.00 val. gyvenamojoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) ., kilusio konflikto metu tarp jo ir žmonos G. G., tyčia grasino ją nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. gyvenamojo namo rūsyje J. G. pasiėmęs kirvį ir laikydamas jį rankoje grasino žmonai G. G., sakydamas, kad nukapos jai rankas. G. G. išsigandus ir nubėgus į ūkinį pastatą, iš karto po to, J. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nusekė jai iš paskos ir ūkiniame pastate pasiėmęs dalgį į rankas bei iškėlęs jį į viršų grasino žmonai G. G., sakydamas, kad nupjaus jai galvą.
Kaltinamasis J. G. nepripažino kaltės, parodė, kad 2015-07-25, apie 06.30 val. jis nuvežė priduoti pieną ir nuėjo į rūsį. Ten buvo žmona G. G., kuri pradėjo priekaištauti dėl neužkurtos krosnies ir vakarykščio gėrimo. Iš vakaro teigia vežęs šieną ir vartojęs alaus. Jis ginčijosi su žmona, bet žodžių apie nužudymą nebuvo. Kirvis buvo padėtas rūsyje, kur visada yra. Žmona išėjo parsinešti miltų į vasarinę prie tvarto – miltinę. Jis taip pat nuėjo į tą miltinę, nes ieškojo kibiro. Miltinėje susitiko G. G., bet daugiau nieko su ja nekalbėjo, nieko neįvyko, konflikto nebuvo. Žmona pradėjo šaukti ir sūnų kviesti. Negali pasakyti, kas jai nutiko. Ką šaukė negali pasakyti. Žmona išbėgo į kiemą, o jis išėjo per kitas duris. Abu įėjo per vienas duris, o dėl barnių jis išėjo per kitas duris. Žmona yra truputį nervinga ir šūkauja. Tos kitos durys buvo su virvute užrištos ir vinimi užlenkta, durų nelaužė. Išėjo į mišką, žadėjo rinkti mėlynes ir grybus. Pasiėmė žalią plastmasinį 12 l talpos kibirą. Mėlynių nepririnko, tik vaikščiojo ir vakare apie 18 val. grįžo namo. Dieną nieko nebuvo sutikęs. Grįžęs nuėjo miegoti. Atvažiavusi policija nustatė 1,25 prom. girtumą. Teigia pareidamas buvo užsukęs į vieną sodybą, gėrė alų, atsisakė pasakyti pas ką, su kuo vartojo alkoholį. Teigia nepadaręs to kuo kaltinamas, žmona nori, kad jis jai padovanotų namą, ar, kad parduotų ir su ja kraustytųsi gyventi į miestą. Mano gal žmona nori spaudimą jam padaryti. Dabar gyvena pas uošvienę B. K.. Pripažįsta, kad pas juos ne kartą yra vykusi policija dėl smurto ginčų ir alkoholio vartojimo, nežino kiek kartų. Teigia, kad priklausomybės alkoholiui neturi, įskaitoje nėra. Pas psichiatrą ėjau tik dėl Černobylio pažymos. Nežino, ką gydytojas parašė pažymoje. Kaltinime minimo dalgio nėra matęs. Namuose yra vienas dalgis. Apie nulaužtą dalgį pirmą kartą girdi. Prašo išteisinti. Nors nusikaltimo ir nepripažįsta, tačiau atsiprašė žmonos už viską.
Nukentėjusioji G. G. parodė, kad 2015-07-25 iš ryto ji grįžo į namus. Nakvojo pas mamą, nes vyras iš vakaro gėrė, o išgėręs jis būna agresyvus. Nuėjo į rūsį pakurti ugnies, pradėjo kapoti malkas. Atėjo vyras į rūsį, tada ji pradėjo priekaištauti vyrui, kodėl neužkūrė ugnies ir girtas nuo pat ryto. Jiedu susibarė. Ji norėjau mesti malkas į krosnį, o vyras tuo metu pagrobė kirvį ir pasakė, kad jai rankas nukapos. Stovėjo arti, per žingsnį juo jos. Su viena ranka buvo pakėlęs kirvi iki pečių, ašmenimis į jos pusę. Ji išsigando ir pabėgo. Nuėjo į ūkiniame pastate esančią miltinę, reikėjo darbuotis. Iš paskos atėjo vyras, be kirvio, praėjo pro šalį. Nebekalbėjo su juo. Praėjo kažko ieškoti, pagalvojo, kad ieško alkoholio. Vyras iš miltinės per kitas duris buvo patekęs į kitą patalpą ir iš ten grįžo su senu surūdijusiu dalgiu. Kotas iki pusės nulūžęs, dalgis labai surūdijęs, nebuvo naudojamas. Iškėlęs dalgį vyras sakė „aš tau galvą žalty nupjausiu“. Artėjo prie jos ir sakė „ko čia loji ant manęs, kad aš girtas esu, ko pasakoji nesąmones“. Ji nelaukė, kol vyras prieis arti, išbėgo į kiemą šaukdama pagalbos „gelbėkit, tėvas išėjo iš proto“. Iš paskos vyras neatsekė. Atėjo sūnus į kiemą ir paklausė, kas nutiko. Ji pasakė sūnui, kad reikia kviesti policiją, kad girtas tėvas „durniuoja“. Nepamena gerai ar ji pati ar sūnus skambino policijai. Vyras tuo metu tebebuvo miltinėje. Sūnus nėjo aiškintis, tik garsiai sušuko, kad „tau mama policiją iškvietė“. Tada vyras pabėgo per kitas galines duris. Nieko nesakė, tik girdėjo, kaip duris spardė. Durys su virvėmis užrištos, jas išspyrė lauk. Su sūnumi ėjo į miltinę pažiūrėti, ką ten spardo. Vyro nebebuvo, per praviras duris matėme, kaip J. G. ėjo lauku link krūmų, upelio. Matė einantį gal už 10 m.. Sūnus jam, dar šaukė „kur tą dalgį neši“? J. G. vilko dalgį per žoles, laikydamas už koto. Stebėjo, jį einant link krūmų. Išeidamas iš ūkinio pastato į mišką, vyras kibiro neturėjo, tik surūdijusį dalgį. Kai atvažiavo policija, ėjo ieškoti dalgio į krūmus, bet nieko nerado. Su J. G. barasi tik tada, kai jis yra užgėręs, bet nėra dienos, kad nebūtų girtas. Dėl barnių kviečia policiją kiekvienu atveju, kai labai triukšmauja. Šiais metai jau gal ketvirtą kartą. Kai grasino kirviu ir nulaužtu dalgiu, realiai tikėjo, kad gali įvykdyti grasinimą. Kai vyras pasigeria, jai reikia išeiti iš namų. Teigia atleistų vyrui jei jis sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Prašo privestinai jį gydyti.
Liudytojas E. G. atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį kuris yra jo tėvas, todėl teismas nesivadovauja ir jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos metu.
Nors kaltinamasis J. G. ir nepripažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau vadovaujantis baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. G. 2015-07-25, apie 7 val. savo namuose grasino nužudyti žmoną G. G.. Šią išvadą teismas grindžia tokiais įrodymais:
Pirmiausia tai įrodo pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, kuriuo E. G. 2015-07-25, telefonu informavo bendrąjį pagalbos centrą, jog tėvas girtas agresyvus namuose, ketina nužudyti motiną, su dalgiu, su šakėm puola motiną. Pranešėjas kalba susijaudinusiu tonu, replikuoja, kad už tokius darbus dabar jau tikrai sės (b.l. 64-66).
Nukentėjusiosios 2015-07-25 pareiškimu, kuriuo ji praneša apie grasinimą nužudyti. Nukentėjusioji buvo įspėta dėl melagingo pranešimo (b.l. 1, 2).
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kurio metu paimtas kirvis, kuriuo kaip teigė nukentėjusioji jai buvo grasinta. Kirvis apžiūrėtas ir perduotas saugojimui (b.l. 3-4, 56-61).
Nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, pranešimas apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jos parodymai duoti teisme (b.l. 31, 44, 45).
Nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ir nukentėjusiosios parodymų patikrinimo metu užfiksuotus duomenis (b.l. 47-55).
Akistatos protokolu, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, kurios metu nukentėjusioji laikėsi ankstesniuose parodymuose išsakytos pozicijos (b.l. 35-38).
Vertinant kaltinamojo parodymus pažymėtina, kad kaltinamo pozicija, jog žmona jį apkalba siekdama parduoti namą yra niekuo neparemta ir nelogiška, nes tokiomis priemonėmis nukentėjusioji vis tiek negalėtu parduoti namo be bendrasavininkio sutikimo. Nors kaltinamasis ir teigia, kad nebėgo slėptis, o išėjo į mišką rinkti mėlynių, tačiau miške persigalvojo ir nerinko uogų, tokie parodymai laikytini prieštaringais. Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad ta dieną vartojo alkoholį pas vieną žmogų, tačiau atsisakė jį nurodyti, tokiais veiksmai parodo, kad turi ką slėpti ir nepageidauja, kad būtų apklaustas potencialus liudytojas. Be to kaltinamojo polinkį smurtauti įrodo 2012-05-23 nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu už sistemingą psichinės prievartos naudojimą prieš žmoną, taip pat policijos įvykių suvestinė iš kurios matyti, kad kaltinamojo šeimoje ne kartą vyko konfliktai, kviečiama policija. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad J. G. veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl buitinio konflikto, nevaldant pykčio, emocijų. Nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – asmuo teistas už analogišką nusikaltimą, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už pažeidimus susijusius su alkoholio vartojimu, yra nedirbantis, kaltinamojo gyvenamosios vietos seniūnas charakterizuoja neutraliai, yra psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje dėl priklausomybės alkoholiui, tačiau pats teigia, kad neturi priklausomybės alkoholiui, gydytis nesutinka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmę artimą vidutinio dydžio bausmei.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika yra alkoholio vartojimo pasekmė, įvertinus nukentėjusiosios prašymą gydyti jį nuo priklausomybės alkoholiui, įvertinus tai, kad kaltinamasis nesutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir teigia neturintis priklausomybės, todėl tikslinga skirti jam įpareigojimą, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio) (BK 48 str. 7 d., 75 str. 2 d. 10 p.).
Be to atsižvelgiant į tai, kad padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2015-07-25 apžiūros metu paimtas kirvis, kuris perduotas saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK daiktų saugojimo kamerą grąžintinas teisėtam savininkui nukentėjusiajai G. G. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą dešimties mėnesių terminui.
Įpareigoti J. G. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimui atlikti nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą.
Įpareigoti J. G., visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio).
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo J. G. išbūtą kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme) viso dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvį, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK grąžinti nukentėjusiajai G. G..
J. G. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. G. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.