Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ūkio ministro E. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ūkio ministro E. G. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro G. T. 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo atsisakyti tenkinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos skundą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, atmestas kaip nepagrįstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 27 d. tuometinė Ūkio ministrė B. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešą interesą ir ištirti ar 2010 m. rugsėjo 16 d., pasirašant Bendradarbiavimo sutartį (tarp Ūkio ministro, Švietimo ir mokslo bei IBM) ir SOW (konkrečių mokslinių tyrimo projektai), steigiant Lietuvos Tyrimų centrą ir suteikiant jam valstybės garantiją, dengiant Lietuvos Tyrimo centro nuostolius, bei kitų šios sutarties pagrindu parengtų ir pasirašytų dokumentų teisėtumo, ar šiuo atveju nėra piktnaudžiavimo ar kitos nusikalstamos veikos požymių.

Nesutinkant su šiuo nutarimu, jis buvo apskųstas prokuratūrai.

2013 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro G. T. nutarimu buvo paliktas galioti 2013 m. birželio 14 d. tyrėjo nutarimas.

Apskundus šį nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. liepos 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi skundas buvo tenkintinas, akcentuojant jog sprendžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovo pareiškimo pagrįstumo klausimą turi būti įvertinta, ar apskritai toks pareiškimas gali būti vertinamas kaip procesinis dokumentas, dėl kurio turi būti priimtas Lietuvos Respublikos BPK numatytas sprendimas, t.y. ar procesinis sprendimas gali būti priimtas dėl pareiškimo, kuris yra pažymėtas slaptumo žyma. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos BPK numatyti veiksmai bei procesiniai dokumentai negali būti slapti, išskyrus įstatymo tiesiogiai numatytus atvejus. Esant aptartoms aplinkybėms, ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro priimti procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais, todėl naikintini.

2014 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras G. T. nutarimu atsisakė panaikinti 2014 m. kovo 28 d. STT vyresniojo specialisto nutarimą bei nurodė, kad susipažinus su Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos pateikta medžiaga nėra pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturėjo teisės steigti Lietuvos tyrimų centrą, pavesti Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai pasirašyti su IBM Mokslinių tyrimų ir plėtros bendradarbiavimo sutartį, nustatyti finansavimo šaltinius, priimti sprendimus LTC veiklos klausimais, taigi padarė išvadą, jog steigiant Lietuvos tyrimo centrą nebuvo pažeisti kokie nors teisės aktų reikalavimai. Prokuroras pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju vien Lietuvos tyrimo centro veikloje patirtų išlaidų įvardijimas žala bei keletas procedūrinių trūkumų minėtos bendrovės veiklos klausimais, nėra pakankamas pagrindas galimai padarytai nusikalstamai veikai konstatuoti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo nutarimu, pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Pažymima, kad tokios valstybės institucijos kaip Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba neturi jiems teisės aktais suteiktų teisių konstatuoti teisės aktų pažeidimus ir aiškinti įstatymų, todėl kai į jas kreipiamasi dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų išaiškinimo, šios institucijos teikia tik savo specialistų nuomonę, tad manytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartyje pateikti argumentai, jog nusikalstamos veikos požymių nėra, nes ir aukščiau minėtos institucijos pateikė tik nuomonę dėl teisės aktų pažeidimų, yra nepagrįsti.

Skundas netenkinamas..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2014 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimas bei skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas pritaria prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos ūkio ministras E. G., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais, įvardindamas keletą procedūrinių trūkumų LTC veiklos klausimais. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno LR BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog pasirašant Bendradarbiavimo sutartį su SOW, steigiant LTC ir suteikiant jai valstybės garantiją, dengiant LTC nuostolius bei LTC veikloje yra nusikalstamų veikų požymių.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, tikrinant Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos gauto pareiškimo duomenis, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybą bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, atsižvelgiant į pateiktas Valstybės kontrolės išvadas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-208, „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytai darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti LTC tolimesnės veiklos ir bendradarbiavimo sutarties tęstinumo tikslingumą ir išvadas dėl galimų LTC veiklos alternatyvų bei pasiūlymus dėl tolimesnių veiksmų pateikti ūkio ministrei. Minėta darbo grupė 2013 m. gegužės mėnesį parengė Išvadų dėl bendradarbiavimo sutarties su IBM tęstinumo tikslingumo, LTC veiklos alternatyvų ir pasiūlymų dėl tolimesnių veiksmų projektą, kuriame pateikė savo išvadas ir siūlymus. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai 2012 m. kovo 22 d. teikė pastabas dėl LRV nutarimo projekto dėl LTC nuostolių padengimo, kuriose nurodė, kad Konkurencijos tarybos nuomone, bendrovės nuostolių padengimas laikytinas einamųjų veiklos išlaidų kompensavimu, susidariusius bendrovės nuostolius numatyta padengti valstybės lėšomis, konkrečiam ūkio subjektui, kuriam toks nuostolių padengimas gali suteikti išskirtinę ekonominę naudą ir diskriminuoti kitus ūkio subjektus, vykdančius panašią veiklą, numatyta pagalba gali atitikti visus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nurodytus valstybės pagalbos kriterijus ir būtų laikoma valstybės pagalba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija LRV 2010 m. rugsėjo 29 d. teikė pastabas dėl LRV nutarimo projekto steigiant LTC, bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai 2012 m. balandžio 2 d. teikė pastabas dėl LRV nutarimo projekto dėl LTC nuostolių padengimo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba išanalizavusi gautus duomenis, nustatė, kad Ūkio ministerijos pareigūnai rengė LRV projektus, susijusius su LTC steigimu, LTC paskolos garantijos teikimu ir LTC nuostolių padengimu, tačiau kadangi šie veiksmai buvo atliekami vykdant įgaliojimus, siekiant įgyvendinti 2010 m. gegužės 8 d. LRV su IBM pasirašytą ketinimų protokolą, ir dar iki LTC bendradarbiavimo sutarčių pasirašymo, šiuos klausimus suderinus su suinteresuotomis institucijomis, šiais veiksmais, kurie atlikti kai kuriais atvejais galimai pažeidus vidaus tvarkos procedūras, nebuvo veikiama priešingai įstatymui ar viršijant įgaliojimus. Taip pat šiuose veiksmuose nebuvo ir tarnybinių pareigų neatlikimo ar jų netinkamo atlikimo, kadangi Lietuva, investuodama į mokslinius tyrimus, neturėjo šioms investicijoms adekvačių kompetencijų ir patirties, tad objektyviai galėjo būti neturėta kompetencijos šių pareigų, susijusių su LTC veikla, tinkamam atlikimui. Patvirtino, kad šiuose veiksmuose, nėra ir tyčios elemento, kadangi LRV pareigūnai tiesiog įgyvendino savo įgaliojimus, siekdami naudos Lietuvai, nors ir neturėdami šios srities patirties.

Šių duomenų pagrindu 2014 m. kovo 28 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 1 d. ir 229 str. Analogiškais motyvais pareiškėjo skundas dėl minėto Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos nutarimo buvo atmestas ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu. Abejonių dėl šių procesinių dokumentų teisėtumo, pagrįstumo bei juose išdėstytos argumentacijos, aukštesnės instancijos teismui nekyla.

Analizuojant skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą LR BK 228 str. 1 d. ir 229 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių plotmėje, sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog pateiktos medžiagos analizė nesudaro pagrindo teigti, kad Vyriausybė neturėjo teisės steigti LTC, ar pavesti pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, numatyti finansavimo šaltinius, priimti sprendimus Lietuvos tyrimo centro veiklos klausimais, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, jog steigiant LTC nebuvo pažeisti kokie nors teisės aktų reikalavimai.

Nors Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo raštais išreiškė poziciją dėl galimo neatitikimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nurodytiems valstybės pagalbos kriterijams, teikiamas siūlymas pateikti Europos Komisijai pranešimą, tačiau pastebėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje bei pačios Konkurencijos tarybos raštuose nėra duomenų, patvirtinančių, kad turi būti gautas koks nors Europos Komisijos sutikimas, suderinimas ar pan., nėra duomenų, kokios galimos tokio pažeidimo pasekmės, finansinio ar kitokio pobūdžio sankcijos, kad jos realiai buvo pritaikytos aptariamu atveju. Šių duomenų kontekste, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Konkurencijos taryba aptartais argumentais išreiškė tik savo nuomonę, bet ne kategorišką poziciją dėl galimo neatitikimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 d. nurodytiems valstybės pagalbos kriterijams. Tuo tarpu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą turi būti remiamasi įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę, padarius nusikalstamą veiką, bet ne prielaidomis, samprotavimais ar institucijų išreikšta nuomone dėl galimų pažeidimų.

Kaip pagrindas pagrįstai baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 228 str. ir 229 str. negali būti vertintini ir Valstybės kontrolės 2012 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 2-26RN argumentai, kad bendradarbiavimo sutarčių įgyvendinimui trūko išankstinio Lietuvos Respublikos galimybių įvertinimo. Analizuojant šio rašto turinį, matyti, kad šiuo raštu institucija išdėstė savo nuomonę, nurodydama, kad yra pagrindo manyti, jog vėliau gali kilti ginčas dėl Lietuvos Respublikos skolų IBM ir tai gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų procesiniams dokumentams rengti ir atstovauti Lietuvos Respubliką teisme ar arbitraže; manytina, kad ministerijų atstovai turėjo apsvarstyti ir argumentuotai nuspręsti, ar toliau tikslinga gyvuoti UAB Lietuvos tyrimų centrui <...>. Šio rašto turinys, neabejotinai atskleidžia, kad Institucija pateikė savo nuomonę dėl galimų pasekmių, bet ne argumentuotą, įrodymais paremtą išvadą, kuria galima būtų grįsti galimų nusikalstamų veikų požymių buvimą asmenų veiksmuose.

Taigi įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą nebuvo procesinio pagrindo, nes sprendžiant ir tiriant skundą nustatytų aplinkybių plotmėje, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ūkio ministro E. G. skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.