Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui G. K., suinteresuotiems asmenims G. Š., L. P., nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. Š., L. P. ir VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- pareiškėjas yra S. K. ir Z. K. sūnus. Z. K. buvo S. K. sutuoktinė. Z. K. mirties metu turėjo dar du vaikus – G. Š. ir L. P. (pareiškėjo seserys). Kitų įstatyminių įpėdinių palikėja neturėjo;

- S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po S. K. mirties palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjas, tačiau pilna apimtimi priimti palikimo negali, nes nėra nustatytas juridinis faktas, kad S. K. po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti;

- po S. K. mirties likęs paveldėtinas turtas (nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)) bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ir pareiškėjo motinai Z. K.;

- pareiškėjas yra vienintelis S. K. turto testamentinis įpėdinis;

- po palikėjos Z. K. mirties liko nepaveldėta 1/2 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo žiniomis, palikėja daugiau neturėjo jokio kito paveldėtino turto;

- po palikėjos Z. K. mirties nebuvo užvesta palikimo priėmimo byla ir nėra registruotas palikimo priėmimo faktas;

- palikėjas S. K. po sutuoktinės Z. K. mirties faktiškai valdė ir rūpinosi palikimu kaip savo turtu. S. K. po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad tai suprantamas dalykas, jog po žmonos mirties likęs sutuoktinis paveldi turtą. S. K. po sutuoktinės mirties nepertraukiamai toliau gyveno gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo visus mokesčius. Tai buvo vienintelė šeimos gyvenamoji vieta;

- pripažinus, kad S. K. priėmė palikimą po sutuoktinės Z. K. mirties, bus užtikrintas palikėjo S. K. ir pareiškėjo G. K. teisės paveldėti įgyvendinimas. Pareiškėjas yra vienintelis S. K. turto testamentinis įpėdinis. Juridinio fakto nustatymas, pareiškėjo vertinimu, nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Patenkinus suinteresuoto asmenes VĮ „Turto bankas“ prašymą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Kadangi pareiškėjo motina Z. K. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964 m. liepos 7 d. priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138).

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog S. K., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po Z. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

Bylos nagrinėjimo metu, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas G. K. yra palikėjos Z. K. sūnus. Palikėjas S. K. nuo (duomenys neskelbtini) buvo palikėjos Z. K. sutuoktinis. Z. K. mirties metu be sūnaus G. K. turėjo dar dvi dukteris – L. P. ir G. Š.. Kitų įstatyminių įpėdinių palikėja neturėjo.

Palikėjai S. K. ir Z. K. buvo sutuoktiniai. Jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (santuokos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjas S. K. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, pagal kurį visą jam mirties dieną priklausantį turtą paliko pareiškėjui G. K.. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) testamento (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kopija bei Testamentų registro įrašas.

Palikėja Z. K. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po sutuoktinės mirties S. K., kaip įpėdinis, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinta, kad po Z. K. mirties įpėdiniai nesikreipė, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, S. K. mirė (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis – miręs našliu; sutuoktinė – Z. K. mirė (duomenys neskelbtini); santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini); sutuoktiniai turėjo tris vaikus – G. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), G. K., gimusį (duomenys neskelbtini), L. P., gimusią (duomenys neskelbtini).

Tai, kad S. K. palikimą po sutuoktinės mirties priėmė faktinio valdymo būdu, patvirtina byloje esančių įrodymų, kurių duomenys neprieštarauja vieni kitiems, visuma (pareiškėjo, suinteresuotų asmenų žodiniai paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai):

1. S. K. aktyvius veiksmus priimant palikimą patvirtino tiek pats pareiškėjas G. K., tiek suinteresuoti asmenys. Visi šie asmenys patvirtino teismui, kad mirus Z. K. jos sutuoktinis S. K. aktyviai ėmėsi palikimo priėmimo: liko gyventi bendruose namuose ir naudotis bendrais po sutuoktinės mirties likusiais daiktais (baldais, namų ūkio reikmenimis ir pan.), pasirūpino mirusios sutuoktinės asmeniniais daiktais, mokėjo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius ir pan.

2. Aplinkybes apie tai, kad sutuoktiniai dar iki Z. K. mirties vedė bendrą ūkį, rūpinosi bendrais namais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau bendru turtu ir palikimu rūpinosi sutuoktinę pergyvenęs S. K., patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai:

2.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjams S. K. ir Z. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 1/2 dalis namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-klėties, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-lauko virtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, kaip minėta, patvirtino, kad sutuoktiniai kartu jiems priklausiusiame turte (žr. nutarties 2.1. punktą) nuolat gyveno, o šiuo turtu po sutuoktinės mirties toliau rūpinosi S. K..

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. K. per tuo metu galiojusį įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti po sutuoktinės Z. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti visą paveldimą turtą, rūpinosi likusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. S. K. toliau rūpinosi abiem sutuoktiniams priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, šeimai priklausiusiais baldais, pasirūpino kitais sutuoktinei priklausiusiais asmeniniais daiktais. Taip pat nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po Z. K. mirties, neišreiškė. Mirusiosios Z. K. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Teismas neturi pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys G. Š., L. P. ir VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad S. K. po sutuoktinės Z. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Įvertinęs pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusio pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad S. K. po sutuoktinės Z. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo patikslintas pareiškimas yra tenkintinas.

Papildomai pažymėtina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, skirtingai nei suformulavo patikslinto pareiškimo reikalavimą pareiškėjas G. K., nevardintini visi nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), ir esantys palikimo, likusio po palikėjos Z. K. mirties, sudėtine dalimi. Šioje dalyje išaiškintina, kad palikimo priėmimo faktas nustatytinas dėl viso be išimties palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu, o ne dėl dalies palikimo (pvz., tik dėl pareiškime išvardintų nekilnojamųjų daiktų). Taigi, atitinkamai nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. K. priėmė palikimą po sutuoktinės Z. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai valdyti visą paveldėtiną turtą.

Šioje byloje už reiškiamą reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo mokėtinas 55 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis). Pareiškėjas, teikdamas pareiškimą ir patikslintą pareiškimą, už reiškiamą reikalavimą sumokėjo iš viso 73 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžintina 18 Eur žyminio mokesčio permoka.

Byloje taip pat susidarė 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš pareiškėjo, kaip asmens, kuris inicijavo procesą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui yra grąžintina 18 Eur žyminio mokesčio permoka, vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo principais, pašto išlaidos išskaičiuotinos iš grąžintino žyminio mokesčio permokos, ir pareiškėjui iš viso grąžintina 2,14 Eur žyminio mokesčio permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti visą paveldėtiną turtą.

Grąžinti pareiškėjui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 2,14 Eur (du eurus 14 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. lapkričio 21 d. („Perlo paslaugos“). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.