- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2-1701/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltria“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5052-661/2011 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltria“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 76 180 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 14 652 Lt palūkanų, 46 000 Lt skolos, 50 000 Lt neturtinės žalos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 186 832 Lt sumai atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis bei uždraudžiant juo disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, trūkstamai sumai areštuoti atsakovo lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, bei turtines teises. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu. Ieškovo nuomone, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad su ieškiniu nepateikta jokių įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nemokumą, slapstymąsi, buveinės pakeitimą ir/ar panašius veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas siekia apsunkinti galimą išieškojimą vykdant būsimą teismo sprendimą, jei toks būtų palankus ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jos apskundimo tvarka ir terminas, todėl teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus. Be to, nutarties nuorašas turėjo būti išsiųstas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo, tačiau teismas skundžiamos nutarties nuorašą išsiuntė 2011 m. balandžio 12 d. ir tuo pažeidė CPK 292 straipsnio reikalavimus. Taip pat kartu su skundžiama nutartimi teismas ieškovui išsiuntė patį ieškinį su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nors pagal CPK reikalavimus ieškinys turėjo būti siunčiamas atsakovui. Tokiu būdu teismas vilkina bylos nagrinėjimą ir pažeidžia CPK 413 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad darbo bylose pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nemokumą, slapstymąsi, buveinės pakeitimą ir/ar panašius veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas siekia apsunkinti galimą išieškojimą vykdant būsimą teismo sprendimą, jei toks būtų palankus ieškovui. Tačiau teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja jos atsiradimo tikimybė.
3. Ši byla yra kilusi iš darbo teisinių santykių, todėl teismas turi būti aktyvus, t. y. savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų arba pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad neturi galimybės patekti į atsakovo patalpas, todėl prašė išreikalauti dokumentus apie atsakovo finansinę padėtį. Dėl to nesuprantamas teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes ieškinyje pateikti teisiniai bei faktiniai argumentai prima facie nepatvirtina, kad ieškinys bus tenkinamas.
2. Nėra grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi reikalavimo suma, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, nelaikytina didele, be to, nėra jokių kitų aplinkybių, galinčių patvirtinti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, ta pačia nutartimi turėtų būti išspręstas klausimas dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tokiu atveju būtų atsižvelgta į lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė didele ieškinio suma ir aplinkybe, kad atsakovas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų apie atsakovo nemokumą, veiksmus, kuriais atsakovas siekia apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į ginčo pobūdį (darbo teisiniai santykiai), į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad ieškovui gali būti neprieinama informacija apie atsakovo finansinę padėtį, nutarė duomenis apie atsakovo finansinę padėtį išreikalauti iš atsakovo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė. Iš pateikto atsakovo balanso matyti, kad atsakovo turtas 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 201 848 Lt, iš jo ilgalaikio materialaus turto vertė – 884 482 Lt. Be to, iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovas 2011 m. dar įsigijo nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 100 000 Lt. Pagal atsakovo balanso duomenis per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė vos 79 354 Lt. Pateikti įrodymai dėl atsakovo turtinės padėties eliminuoja abejones dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Aplinkybė, kad atsakovas pastaruoju laikotarpiu perka nekilnojamąjį turtą, o ne parduoda jį, paneigia ieškovo argumentą, jog atsakovas gali siekti turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Darytina išvada, kad atsakovas paneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apelianto nurodyti pirmosios instancijos teismo procesinės teisės norių pažeidimai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apelianto nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai nesutrukdė teismui teisingai išspręsti bylą.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.