- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- A13.-505-944/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00131-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-09-01 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. S. priklausantis mišrūno veislės šuo, paskiepytas, registruotas, tačiau vedžiojamas be antsnukio, įkando penkiolikos metų vaikui V. Z., taip padarydamas 520 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu D. S. pažeidė 2013-09-06 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-713, Dėl gyvūnų laikymo Kretingos rajone taisyklių 5.4 punktą ir padarė nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi. Pripažino, kad jai priklausantis šuo buvo vedžiojamas be pavadėlio. Nurodė, kad su nurodytos žalos dydžiu nesutinka.
Institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato, surašiusios protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta iš esmės Institucijai nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo tarpu ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.
D. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Minėtoje teisės normoje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl, tam kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti ne tik žalingi padariniai, bet ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių. Minimo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose yra įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Be to, gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, taip pat nustato ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-713 patvirtintos Gyvūnų laikymo Kretingos rajone taisyklės, kurių 5.4 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytų pareigų turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami, ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. savo kaltę pripažino, t. y., kad buvo vedžiojamas jai priklausantis šuo be antsnukio, ir jis įkando nepilnamečiui, viešoje vietoje. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad protokole nurodyta vieta nėra tiksli, tačiau patvirtino, kad ši vieta yra vieša. Be asmens pripažinimo administracinio nusižengimo padarymą patvirtina kiti byloje esantys duomenys.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo atlikti visi privalomi ir būtini procesiniai veiksmai – Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Vyriausiojo patrulio Žilvino Šidlausko tarnybinis pranešimas, N. Z. pareiškimas, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato raštu, Kretingos rajono savivaldybės administratoriaus 2013-09-06 įsakymu Nr. A1-713 Dėl gyvūnų laikymo Kretingos rajone taisyklių patvirtinimo, veterinarijos gydytojo skiepijimo pažymėjimu, 2020-09-08 pasiutligės epizootinio tyrimo aktu Nr. 37PS-158, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2020-09-24 paaiškinimas, Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninės duomenys: asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, tarnybinis pranešimas Dėl pokalbio su R. Z., Gyventojų registro išrašas apie asmenį D. S..
Atsižvelgiant į išdėstytą, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, abejoti jais nėra pagrindo, todėl byloje neginčijamai nustatyta, kad D. S., būdama šuns laikytoja, neužtikrino, kad jos laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nes šuo 2020-09-01 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo vedžiojamas be antsnukio, todėl įkando nepilnamečiui V. Z.. Dėl tokių veiksmų buvo padaryta žala nepilnamečio vaiko sveikatai. Tokiais savo veiksmais D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl jo veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.
D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir gailėjosi; sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas), į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir gailėjimasis, bei daro išvadą, jog D. S. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti už nusižengimo padarymą paskyrus baudos minimumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
ANK 346 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Dėl šios priemonės skyrimo teismas sprendžia įvertinęs visas padaryto nusižengimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvūnas (šuo) priklauso D. S., kuri netinkamai vykdė gyvūno laikytojo pareigas. Praeityje D. S. nebuvo baustas dėl netinkamo gyvūnų laikymo ar priežiūros, todėl tikėtina, jog dėl šio pažeidimo padarymo jis savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrint savo turimą gyvūną (šunį), todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju D. S. netaikytinas jam priklausančio gyvūno (šuns), konfiskavimas.
Išaiškintina, kad nepilnamečiui padarytos žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas, todėl asmuo turi teisę ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 – 637 straipsniais, 646 straipsniu,
nutaria:
pripažinti D. S. padariusią administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jai:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį 150 (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti bylos Nr. A13.505-944/2020. Duomenys apie baudos sumokėjimą turi būti pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismo raštinės darbuotojui, adresu Vytauto g. 4, Kretingoje.
Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.