Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. G., patenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. G. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 150 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2022 m. liepos 26 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 24 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2024 m. kovo 14 d., neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 4 mėnesiai 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. G. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius. Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

7. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, lygtinio paleidimo taikymo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

8. Nekyla abejonių dėl to, kad K. G. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

9. Nuteistajam K. G. 2024 m. kovo 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, turi būti nustatyta, ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Konstatuoti, kad K. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus šiek tiek daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už keturias nusikalstamas veikas iš kurių viena yra priskiriama sunkiems nusikaltimams, dvi iš jų tiesiogiai susiję su smurto panaudojimu, dar nėra pagrindo. Nors nuteistasis nurodo siekiantis keisti savo elgesį dėl šeimos, skunde nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau vien šios aplinkybės šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad K. G. atžvilgiu šiuo metu taikant lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai.

10. Vien aplinkybės, kad K. G. dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra keturis kartus skatintas, dar nereiškia, kad yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog, nepaisant to, jog K. G. nurodo turintis stiprius ryšius su žmona ir šeima, tačiau nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę buvo padarytos sugyventinės atžvilgiu, o viena veika buvo padaryta brolio atžvilgiu. Be to, tik trečio vertinimo, atlikto 2024 m. kovo 4 d. metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kai ankstesnių vertinimų metu (2023 m. rugpjūčio 15 d. ir 2023 m. lapkričio 14 d.) jam buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi dar nėra pagrindo išvadai, jog kad K. G. atžvilgiu galima taikyti lygtinį paleidimą.

11. Vertinant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai taip pat reikia įvertinti jo mąstymo ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu bei turimas nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, K. G. pripažįsta kaltę tik už smurtą, dėl seksualinio prievartavimo nesutinka, teigia, kad „draugė taip pasakė, nes supyko ant jo“. K. G. būdingas spontaniškumas, impulsyvumas, pirmenybės veiksmui teikimas. K. G. yra gana emocionalus, lengvai pasiduoda stresiniams išgyvenimams bei stebima, jog jo tolerancija frustracijai gana žema. Be to, jo gebėjimui save kontroliuoti įtakos turi piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. K. G. pripažįsta, kad yra lengvai pasiduodantis provokacijoms, nors pastaruoju metu stengiasi susitvardyti arba išvengti konfliktinių situacijų. K. G. atpažįsta turimas problemas, tačiau vengia jas spręsti. Tam tikrose situacijose jam trūksta empatijos, gebėjimo įsijausti į kitų asmenų jausmus. Nors K. G. lanko pozityvaus užimtumo priemones, psichologų konsultacijas, siekdamas pakeisti savo elgesį, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pozityvaus užimtumo priemones K. G. pradėjo lankyti nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio.

12. Nors nuteistasis nurodo turintis darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, tačiau kalbėdamas apie turimą darbinę praeitį nurodo dažniausiai dirbęs statybos sektoriuje nelegaliai. Tikrinant duomenis apie oficialią darbinę patirtį matyti, kad nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2022 m. rugpjūčio nuteistasis pakeitė šešias darbovietes, kai kuriose iš jų neišdirbdavo net mėnesio. Pirmosios K. G. padarytos nusikalstamos veikos buvo finansinio pobūdžio, nuteistasis pripažįsta, kad norėjo gauti greitų ir lengvų pinigų. Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuo 2023 m. liepos 3 d. pradėjo dirbti valytoju, nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. dirbo pagalbiniu darbininku, taip pat mokosi 10 klasėje, nėra įgijęs specialybės. Iš nurodytų duomenų matyti, kad K. G. darbinė patirtis yra nepastovi. Nors stebima aukšta darbinė motyvacija, tačiau stabilesnę darbo vietą nuteistasis sugebėjo išlaikyti tik būdamas struktūruotoje aplinkoje.

13. Vertinant nuteistojo galimybę dirbti būnant laisvėje, svarbu įvertinti ir jo sugebėjimą paskirstyti gaunamas lėšas. Pats K. G. pripažįsta, kad turi finansinių įsiskolinimų, tačiau negali įvardinti jų sumos. K. G. pripažįsta, kad ne visuomet sugeba tinkamai paskirstyti gaunamas lėšas, mėgsta išlaidauti pramogoms, šiuo metu neturi jokių santaupų. Pažymėtina, jog ankstesniame vertinime buvo nurodyta, jog K. G. pripažino, kad seniau buvo įnikęs į lošimus, statymus ir teigia, tai darydavęs tuo metu, kai uždirbdavo nemažai pinigų. Nuteistasis pripažįsta, kad yra pralošęs nemažas sumas, tačiau neigia, kad dėl įpročio lošti turi finansinių įsipareigojimų. Nors šiuo metu K. G. turi pastovias pajamas, tačiau vertinant jo nestabilią darbinę patirtį, šiuo metu dar negalima teigti, kad būdamas laisvėje jis sugebės nuolat dirbti ir toliau turėti pastovias pajamas.

14. Nuteistasis skunde nurodo, kad turi gerus ryšius su dabartine žmona, sūnumi. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu K. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas padarytas savo sugyventinės, dabartinės žmonos atžvilgiu. Nors nukentėjusioji jam ir atleido, jie susituokė, tačiau šiuo metu vertinant K. G. turimus ryšius su žmona, jo padarytų nusikalstamų veikų kontekste, nėra pagrindo teigti, kad tai būtų pakankamas apsauginis ryšys, sulaikantis jį nuo tolimesnio nusikalstamų veikų darymo lygtinio paleidimo metu.

15. Pažymėtina, kad K. G. anksčiau taikytos švelnesnės baudžiamosios priemonės nepadarė jokios įtakos, po jam paskirtos bausmės atlikimo nuteistasis padarydavo naują nusikalstamą veiką, dabartines nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus anksčiau skirtą laisvės atėmimo bausmę, o tai parodo, kad ankstesnis teistumas teigiamos įtakos nepadarė. Taigi būdamas laisvėje K. G. nesugebėdavo nuolat laikytis visuomenėje priimtinų normų ir nepažeidinėti įstatymų.

16. Be statinių kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis vis dar gali pakeisti arba reikšmingai sumažinti: turi nestabilią darbo patirtį, rašymo problemos, turi skolų ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais, problemiški santykiai su partnere, smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas dažnas / sistemingas alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, priežiūros / apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Šiems kriminogeniniams veiksniams nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys, kadangi nuteistojo skunde nurodomų ryšių su žmona ir sūnumi, negalima laikyti apsauginiu veiksniu.

17. Lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadai, konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam K. G. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad K. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

18. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.