Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens M. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria M. K. perduotas Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Liuksemburgo apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 461, 467 straipsniuose, 506-1 straipsnio 3 dalyje, 506-4 straipsnyje, 51, 52, 461, 467 straipsniuose, 51, 52, 506-1 straipsnio 3 dalyje, 506-1 straipsnio 4 dalyje, 506-4 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2021 m. gegužės 13 d. gautas Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės kompetentingos institucijos – Liuksemburgo apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – EAO, orderis) perduoti Lietuvos Respublikos pilietį M. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 461, 467 straipsniuose, 506-1 3 dalyje, 506-4 straipsniuose, 51, 52, 461, 467 straipsniuose, 51, 52, 506-1 3 dalyje, 506-1 4 dalyje, 506-4 straipsniuose. EAO išduotas remiantis Liuksemburgo apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi dėl suėmimo M. K. paskyrimo.

2. EAO nurodyta, kad M. K. įtariamas tuo, kad jis, kaip nusikalstamos veikos vykdytojas, nusikalstamos veikos bendrininkas, 2018 m. balandžio 9 d., 22 minutės po vidurnakčio, Liuksemburgo apylinkėje, (duomenys neskelbtini), „BMW (duomenys neskelbtini)” aikštelėje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje:

I) a) pažeisdamas Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 461 ir 467 straipsnius, neteisėtu būdu, kito asmens nenaudai pagrobė jam / jai priklausantį turtą, kai vagystė įvykdyta įsibraunant, įsilaužiant ir panaudojant netikrus raktus. Šiuo atveju, neteisėtai pagrobė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią įrangą iš transporto priemonių: 1) BMW X3 transporto priemonės (tamsiai mėlynos spalvos), dar neregistruotos, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini), vairą ir ekraną su navigacijos valdikliu; 2) BMW X2 transporto priemonės (šviesiai mėlynos spalvos), dar neregistruotos, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini), vairą ir radiją; 3) BMW X3 transporto priemonės (tamsiai mėlynos spalvos), dar neregistruotos, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini), radiją. Šios vagystės buvo įvykdytos įsibraunant ir įsilaužiant, išdaužus nedidelio galinio lango stiklą vairuotojo pusėje (trikampio formos), kuris nėra susietas su transporto priemonės apsaugos sistema, tuomet įkišant ranką į transporto priemonės vidų ir atidarant duris iš vidaus, kad nebūtų aktyvuota apsaugos sistema; taip pat įsibrovimo būdu, prasibraunant pro garažo aikštelę supančią vielinę tvorą motorinių transporto priemonių pusėje, siekiant prieiti prie aikštelėje stovinčių naujų transporto priemonių;

b) pažeisdamas Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 506-1 straipsnio 3 dalį ir 506-4 straipsnį, gavo, laikė ar naudojo turtą, nurodytą Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 31 straipsnio 2 pastraipos 1 punkte, kuris yra tiesioginis ar netiesioginis objektas ar įplaukos iš nusikalstamos veikos, įtrauktos į Baudžiamojo kodekso 506-1 straipsnio 1) punktą, ar bet kokia piniginė nauda iš tokios nusikalstamos veikos ar veikų, tuo metu žinant, kad tokia nauda buvo gauta iš vienos ar kelių nusikalstamų veikų, numatytų 1) punkte, ar dalyvavimo vienoje ar keliose nusikalstamose veikose. Šiuo atveju, I a) punkte nurodytos nusikalstamos veikos vykdytojas gavo tiesiogines ar netiesiogines įplaukas iš minėtos nusikalstamos veikos, tai yra, įvairią įrangą iš BMW markės transporto priemonių, išsamiau aprašytų I a) punkte, tuo metu žinodamas, kad jis gavo ir laikė tokį turtą iš minėtos nusikalstamos veikos, ir tuomet panaudojo tokį turtą asmeninei naudai.

a) pažeisdamas Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 51, 52, 461 ir 467 straipsnius, neteisėtu būdu, kito asmens nenaudai pasikėsino pagrobti jam / jai priklausantį turtą, kai vagystė įvykdyta įsibraunant, įsilaužiant ir panaudojant netikrus raktus. Ketinimas įvykdyti nusikaltimą ar nusikalstamą veiką buvo parodytas akivaizdžiais veiksmais, kurie apima veiksmo vykdymo pradžią ir kurie buvo sustabdyti ar nepavyko dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių, šiuo atveju, neteisėtai, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nenaudai pasikėsino pagrobti įrangą iš transporto priemonių: 1) BMW X3 transporto priemonės (tamsiai mėlynos spalvos), dar neregistruotos, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini), vairą ir ekraną su navigacijos valdikliu; 2) BMW X2 transporto priemonės (šviesiai mėlynos spalvos), dar neregistruotos, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini), vairą ir radiją; 3) BMW X3 transporto priemonės (tamsiai mėlynos spalvos), dar neregistruotos, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini), radiją. Šias vagystes buvo pasikėsinta įvykdyti įsibrovimo ir įsilaužimo būdu, išdaužiant nedidelio galinio lango stiklą vairuotojo pusėje (trikampio formos), kuris nėra susietas su transporto priemonės apsaugos sistema, tuomet įkišant ranką į transporto priemonės vidų ir atidarant duris iš vidaus, kad nebūtų aktyvuota apsaugos sistema; taip pat įsibrovimo būdu, prasibraunant pro garažo aikštelę supančią vielinę tvorą motorinių transporto priemonių pusėje, siekiant prieiti prie aikštelėje stovinčių naujų transporto priemonių. Pasikėsinimas įvykdyti nusikaltimą buvo parodytas akivaizdžiais veiksmais, kurie apima veiksmo vykdymo pradžią ir kurie buvo sustabdyti ar nepavyko tik dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių;

b) pažeisdamas Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 51, 52, 506-1 straipsnio 3 dalį, 506-1 straipsnio 4 dalį, 506-4 straipsnį, pasikėsino gauti, laikyti ar naudoti turtą, nurodytą Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 31 straipsnio 2 pastraipos 1 punkte, kuris yra tiesioginis ar netiesioginis objektas ar įplaukos iš nusikalstamos veikos, įtrauktos į Baudžiamojo kodekso 506-1 straipsnio 1) punktą, ar bet kokia piniginė nauda iš tokios nusikalstamos veikos ar veikų, tuo metu žinant, kad tokia nauda buvo gauta iš vienos ar kelių nusikalstamų veikų, numatytų 1) punkte, ar dalyvavimo vienoje ar keliose nusikalstamose veikose. Ketinimas įvykdyti nusikaltimą ar nusikalstamą veiką buvo parodytas akivaizdžiais veiksmais, kurie apima veiksmo vykdymo pradžią ir kurie buvo sustabdyti ar nepavyko dėl nuo kaltininko nepriklausančių priežasčių. Šiuo atveju, I a) punkte (alternatyviu atveju) nurodytos pirminės nusikalstamos veikos vykdytojas gavo tiesiogines ar netiesiogines įplaukas iš minėtos nusikalstamos veikos, tai yra, įvairią įrangą iš BMW markės transporto priemonių, išsamiau aprašytų I a) punkte (alternatyviu atveju), tuo metu žinodamas, kad jis gavo ir laikė tokį turtą iš minėtos nusikalstamos veikos, ir tuomet panaudojo tokį turtą asmeninei naudai. Pasikėsinimas įvykdyti nusikaltimą buvo parodytas akivaizdžiais veiksmais, kurie apima veiksmo vykdymo pradžią ir kurie buvo sustabdyti ar nepavyko tik dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių.

II) a) pažeisdamas Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 51, 52, 461 ir 467 straipsnius, neteisėtu būdu, kito asmens nenaudai pasikėsino pagrobti jam/jai priklausantį turtą, kai vagystė įvykdyta įsibraunant, įsilaužiant ir panaudojant netikrus raktus. Ketinimas įvykdyti nusikaltimą ar nusikalstamą veiką buvo parodytas akivaizdžiais veiksmais, kurie apima veiksmo vykdymo pradžią ir kurie buvo sustabdyti ar nepavyko dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių. Šiuo atveju, neteisėtai, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nenaudai pasikėsino pagrobti dar nenustatytą transporto priemonės įrangą iš BMW XI transporto priemonės (pilkos spalvos), dar neregistruotos, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad šią vagystę buvo pasikėsinta įvykdyti įsibrovimo ir įsilaužimo būdu, išdaužiant nedidelio galinio lango stiklą vairuotojo pusėje (trikampio formos), kuris nėra susietas su transporto priemonės apsaugos sistema, tuomet įkišant ranką į transporto priemonės vidų ir atidarant duris iš vidaus, kad nebūtų aktyvuota apsaugos sistema; taip pat įsibrovimo būdu, prasibraunant pro garažo aikštelę supančią vielinę tvorą motorinių transporto priemonių pusėje, siekiant prieiti prie aikštelėje stovinčių naujų transporto priemonių. Pasikėsinimas įvykdyti nusikaltimą buvo parodytas akivaizdžiais veiksmais, kurie apima veiksmo vykdymo pradžią ir kurie buvo sustabdyti ar nepavyko tik dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių;

b) pažeisdamas Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 51, 52, 506-1 straipsnio 3 dalį, 506-1 straipsnio 4 dalį, 506-4 straipsnį, pasikėsino gauti, laikyti ar naudoti turtą, nurodytą Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 31 straipsnio 2 pastraipos 1 punkte, kuris yra tiesioginis ar netiesioginis objektas ar įplaukos iš nusikalstamos veikos, įtrauktos į Baudžiamojo kodekso 506-1 straipsnio 1) punktą, ar bet kokia piniginė nauda iš tokios nusikalstamos veikos ar veikų, tuo metu žinant, kad tokia nauda buvo gauta iš vienos ar kelių nusikalstamų veikų, numatytų 1) punkte, ar dalyvavimo vienoje ar keliose nusikalstamose veikose. Ketinimas įvykdyti nusikaltimą ar nusikalstamą veiką buvo parodytas akivaizdžiais veiksmais, kurie apima veiksmo vykdymo pradžią ir kurie buvo sustabdyti ar nepavyko tik dėl aplinkybių, kurių kaltininkas negalėjo suvaldyti. Šiuo atveju, II a) punkte nurodytos pirminės nusikalstamos veikos vykdytojas gavo tiesiogines ar netiesiogines įplaukas iš minėtos nusikalstamos veikos, tai yra, įvairią įrangą iš BMW markės transporto priemonės, tuo metu žinodamas, kad jis gavo ir laikė tokį turtą iš minėtos nusikalstamos veikos, ir tuomet panaudojo tokį turtą asmeninei naudai. Pasikėsinimas įvykdyti nusikaltimą buvo parodytas akivaizdžiais veiksmais, kurie apima veiksmo vykdymo pradžią ir kurie buvo sustabdyti ar nepavyko tik dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių.

3. Nusikalstamos veikos, kurių padarymų įtariamas M. K. Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri numatyta Liuksemburgo baudžiamuosiuose įstatymuose už vagystę įsibraunant ir įsilaužiant – iki 10 metų, o už nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimą / pasikėsinimą įvykdyti turto plovimą – iki 5 metų.

4. M. K. laikinai sulaikytas 2021 m. balandžio 26 d., o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 2 (dviem) mėnesiams.

5. M. K., 2021 m. gegužės 14 d. susipažinęs su Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės kompetentingos teisminės institucijos išduoto EAO turiniu, nesutiko supaprastinta tvarka būti perduotas Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

6. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu perduoti M. K. Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal išduotą EAO byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimų 4 (keturių) nusikaltimų, nustatytų Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 461, 467 straipsniuose, 506-1 straipsnio 3 dalyje, 506-4 straipsnyje, 51, 52, 461, 467 straipsniuose, 51, 52, 506-1 straipsnio 3 dalyje, 506-1 straipsnio 4 dalyje, 506-4 straipsyje (vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas, pasikėsinimas įvykdyti vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, pasikėsinimas plauti nusikalstamu būdu įgytas lėšas), padarymo.

II. Apygardos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi perdavė M. K. Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal išduotą EAO byloje Nr. 15743/18/CD už nusikalstamas veikas, numatytas Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 461, 467 straipsniuose, 506-1 straipsnio 3 dalyje, 506-4 straipsnyje, 51, 52, 461, 467 straipsniuose, 51, 52, 506-1 straipsnio 3 dalyje, 506-1 straipsnio 4 dalyje, 506-4 straipsnyje. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad byloje nenustatyta nei privalomų, nei neprivalomų M. K. neperdavimo Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei pagal EAO pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 9¹ straipsnyje. Teismas vertino, kad Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės kompetentingos institucijos išduotas EAO perduoti M. K. baudžiamajam persekiojimui pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybos pagrindų 2002 m. birželio 13 d. sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tvarkos (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) yra pakankamas pagrindas perduoti jį EAO išdavusiai valstybei. EAO atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 17¹ straipsnyje numatytus formos bei turinio reikalavimus. Be to, teismas pažymėjo, kad nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas M. K., yra įtraukti į Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalį. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje už vagystę įsibraunant ir įsilaužiant ir pasikėsinimą įvykdyti vagystę įsibraunant ir įsilaužiant, taip pat pinigų plovimo padarymą, pasikėsinimą įvykdyti turto plovimą, yra nuo 5 iki 10 metų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas M. K. perdavė Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

III. Skundo argumentai

8. Skunde gynėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartį ir atsisakyti M. K. perduoti Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Anot gynėjos, EAO išduotas nesivadovaujant proporcingumo principu. Be to, jame pateikta informacija nepakankama. Gynėja nurodo, kad M. K. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau savo gyvenamosios vietos adresu jis per 3 metus negavo jokio pranešimo apie prieš jį pradėtą tyrimą Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje. Jis nebuvo šaukiamas ir atvykti duoti paaiškinimus nei Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, nei Lietuvoje. M. K. verslo reikalais dažnai vykdavo į Šiaurės Airiją, tačiau niekada nebuvo sulaikytas ar kitaip įspėtas dėl prieš jį pradėto tyrimo. Tokie tyrimą atliekančios institucijos veiksmai, gynėjos nuomone, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Kita vertus, gynėja akcentuoja ir tai, kad per 3 metus tyrimą atliekanti institucija taip ir nesugebėjo nustatyti, ar nusikalstamos veikos, dėl kurių galimo padarymo prašoma išduoti M. K., yra baigtos ar buvo tik pasikėsinta jas įvykdyti. EAO taip pat nenurodytas ir padarytos žalos mastas, o tai labai svarbi aplinkybė, turinti įtakos veikų kvalifikacijai. Taigi, aptartos aplinkybės, gynėjos vertinimu, liudija, kad pateikti duomenys nėra pakankami, todėl apygardos teismas turėjo pareikalauti papildomos informacijos, o to nepadaręs, pažeidė M. K. teisę į gynybą. Gynėja pažymi, kad M. K. sutinka pats prisistatyti į Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės įstaigą, o tai reiškia, jog jo išdavimas pagal EAO yra netikslingas. Todėl gynėja prašo apskųstąją nutartį panaikinti kaip neteisėtą bei nepagrįstą.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Perduotino asmens M. K. gynėjos skundas atmestinas.

9. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl asmens perdavimo pagal EAO, BK 9¹ straipsnio, BPK 71¹ ir 73 straipsnių, Sprendimo 2002/584/TVR taikymo klaidų nepadarė.

10. Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės kompetentingos teisminės institucijos išduotas EAO Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei perduoti Lietuvos Respublikos pilietį M. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl galbūt jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 461, 467 straipsniuose, 506-1 straipsnio 3 dalyje, 506-4 straipsnyje, 51, 52, 461, 467 straipsniuose, 51, 52, 506-1 straipsnio 3 dalyje, 506-1 straipsnio 4 dalyje, 506-4 straipsnyje, atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus EAO turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Byloje nenustatyta imperatyvių ir diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų M. K. perduoti Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti (BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalis). Todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo manyti, kad išduodančioji teisminė institucija neužtikrins M. K. pagrindinių žmogaus teisių ir (ar) laisvių.

11. BK 9¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal EAO perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent 1 (vienerių) metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Nusikaltimai, kurių padarymų įtariamas M. K., yra EAO I skirsnyje ir atitinka dvigubo baudžiamumo principą (nusikalstamu būdu įgytų pinigų plovimas) (Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnis). Kaip minėta pirmiau, maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje už vagystę įsibraunant ir įsilaužiant bei pasikėsinimą įvykdyti vagystę įsibraunant ir įsilaužiant, taip pat pinigų plovimo padarymą, pasikėsinimą įvykdyti turto plovimą, yra nuo 5 iki 10 metų (BK 9¹ straipsnio 2 dalis, 3 dalies 5 punktas). Taigi, pusiausvyra tarp žmogaus teisių apsaugos ir tinkamo tarpvalstybinio bendradarbiavimo baudžiamojo proceso srityje nagrinėjamu atveju išlaikyta bei užtikrinta.

12. Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 6 punkte nurodyta, kad EAO baudžiamosios teisės srityje yra pirmoji konkreti priemonė, įgyvendinanti abipusio pripažinimo principą. Pagal Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktą, EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės kompetentingų institucijų pateikiamos informacijos patikimumo ir pagrindo buvimo M. K. perduoti Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Liuksemburgo apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. išduotą EAO byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už anksčiau nurodytų nusikalstamų veikų galimą padarymą. Aukštesnysis teismas tiki, kad Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teisminės institucijos pateikta konkreti informacija patikima ir neabejotinai paremta baudžiamosios bylos duomenimis.

13. Konkretaus atveju kontekste pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant klausimą dėl asmens perdavimo pagal EAO, perduotino asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Visos M. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės bus tiriamos nagrinėjant baudžiamąją bylą Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti galbūt įvykdytų nusikaltimų aplinkybes. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas M. K., EAO yra aprašytos pakankamai išsamiai, aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. jis įtariamas įvairių automobilių detalių vagystėmis ar pasikėsinimu pavogti įvairias detales, taip pat nusikalstamu būdu įgytų pinigų plovimu ar bandymu juos plauti siekiant asmeninės naudos (BK 9¹ straipsnio 4 dalies 5 punktas).

14. Tai, kad esamoje tyrimo stadijoje, kaip akcentuojama skunde, nėra nustatyta, ar nusikalstamos veikos, dėl kurių galimo padarymo prašoma išduoti M. K., buvo baigtos ar tik pasikėsinta jas įvykdyti, taip pat, jog EAO nenurodytas padarytos žalos mastas, nesuteikia pagrindo pripažinti nepagrįstu apygardos teismo sprendimą išduoti M. K. Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei dėl galimai jo padarytų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš Liuksemburgo teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo atsakymo į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros paklausimą dėl papildomų duomenų pateikimo, teisėjas paaiškino, jog tuo atveju, jeigu nebus įrodytas įsibrovimas, tuomet alternatyviai ar kitu atveju gali būti inkriminuotas pasikėsinimas pavogti įsilaužiant ir patenkant į patalpas, o pagrobto turto vertė nenurodyta, nes nukentėjusysis jos nenustatė. Kita vertus, kaip minėta, būtent, siekiant išsiaiškinti Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje 2018 m. balandžio 9 d. įvykdytų veikų aplinkybes ir buvo išduotas EAO. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. nei bylą nagrinėjant apygardos teisme, nei gynėja skunde nenurodė, jog jis nėra susijęs su EAO aprašytomis veikomis.

15. Žemesniojo teismo sprendimo išduoti M. K. Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei teisėtumo taip pat nepaneigia ir aplinkybė, kad jis pats savarankiškai yra pasirengęs vykti į Liuksemburgą aiškintis aplinkybių. EAO yra teisminis sprendimas, kurį valstybė narė vykdo remdamasi tarpusavio pripažinimo ir pasitikėjimo principais. EAO įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jeigu viena iš valstybių narių sunkiai ir nuolat pažeidinėja ES sutarties 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytus principus ir kyla jos 7 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, tačiau tokio atveju šioje byloje nenustatyta.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms gynėjos skundas atmetamas, o apskųstoji teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria M. K. perduotas Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Liuksemburgo apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Liuksemburgo baudžiamojo kodekso 461, 467 straipsniuose, 506-1 straipsnio 3 dalyje, 506-4 straipsnyje, 51, 52, 461, 467 straipsniuose, 51, 52, 506-1 straipsnio 3 dalyje, 506-1 straipsnio 4 dalyje, 506-4 straipsnyje.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.