Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Akcentuoja, kad šiuo atveju nagrinėjamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, aiškinimo ir taikymo klausimas. Tai įrodo tokios aplinkybės, kad NŽT, netgi po to, kai NŽT direktorius 2019 m. spalio 25 d. pavedimu Nr. lPAV-207-(1.8.) „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pavedė pripažinti negaliojančiu NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašą, nebūdama užtikrinta, ar teisingai vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. lSD-3366-(7.22E.) „Dėl nuomonės pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministeriją, prašydama pagal galimybes kaip įmanoma skubiau pateikti nuomonę, kaip elgtis: <...> 2) kai miesto savivaldybės, nors ir yra pateikusios pakankamą skaičių žemės sklypų, kad visiems eilėje esantiems pretendentams būtų galima perduoti po naują žemės sklypą, papildomai formuoja ir NŽT pateikia naujų žemės sklypų dokumentaciją. Kitaip tariant, ar Žemės ūkio ministerija pritaria NŽT pozicijai, kad nuosavybės teisės į žemę, mištą ar vandens telkinį piliečiui būtų atkuriamos atlyginant pinigais: <...> 2) kai miestų savivaldybės Skyriams yra pateikusios naujų žemės sklypų tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybes teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, t. y. Skyriai šiems piliečiams turėtų priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, nepriklausomai nuo to, kad miestų savivaldybės, nors ir yra pateikusios pakankamą skaičių žemės, kad visiems eilėje esantiems pretendentams būtų galima perduoti po naują žemės sklypą, papildomai formuoja ir NŽT pateikia naujų žemės sklypų dokumentaciją.<...>.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 2D-3599(12.148E) „Dėl nuomonės pateikimo“ pateikė nuomonę, kad <...> sprendžiant klausimą, kai miestų savivaldybės, nors ir yra pateikusios pakankamą skaičių žemės sklypų, kad visiems eilėje esantiems pretendentams būtų galima perduoti po naują žemės sklypą, papildomai formuoja ir NŽT pateikia naujų žemės sklypų dokumentaciją, svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 punktu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 38 punktu, naujų žemės sklypų dokumentai, kurie pateikiami po įvykusio pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, negali būti naudojami nuosavybėms teisėms atkurti, jeigu vykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakanka visiems, įrašytiems į piliečių, pageidaujančių naujų žemės individualiai statybai ar kitai paskirčiai, eilę. Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros būtų užbaigtos vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 punkto ir Tvarkos 38 punkto nuostatomis.<...>.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog nei Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 punkte, nei Tvarkos 38 punkte nėra imperatyvios nuostatos, kad naujų žemės sklypų dokumentai, kurie pateikiami po įvykusio pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, negali būti naudojami nuosavybėms teisėms atkurti, jeigu vykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakanka visiems, įrašytiems į piliečių, pageidaujančių naujų žemės individualiai statybai ar kitai paskirčiai, eilę.

Duomenų apie tai, kad ji veikė tyčia, aplaidžiai, t. y. sąmoningai suprasdama savo veiklos neteisėtumą, nėra. Pareiškėja savo visas funkcijas vykdė tinkamai, todėl teiginiai, kad ji dėl aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą, net neargumentuojant ir nesiaiškinant kaltės buvimo klausimo ar formos negali būti laikoma teisėtu sprendimu ir tai sudaro papildomą pagrindą panaikinti tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjos įsitikinimu, ji tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl jokia tarnybinė nuobauda apskritai negalėjo būti jai skirta.

VTĮ 35 straipsnis nustato tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o 2019 m. lapkričio 22 d. Išvadoje nurodoma, kad nėra lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (nors Išvadoje yra pažymėta, kad D. Š. turi ilgametę darbo patirtį žemės teisės srityje (šioje srityje ji dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų), neturi galiojančių nuobaudų, tarnybinė veikla už (duomenys neskelbtini) metus buvo įvertinta gerai).

Pareiškėja nurodo, jog ji neatliko neteisėtų veiksmų, nėra jos kaltės, žalos, priežastinio ryšio, todėl Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda jai skirta be teisinio pagrindo.

Atsakovas nurodo, jog NŽT nustatė, jog buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai priimant 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą. NŽT direktorius, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės normų pažeidimus, pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose ir skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Atsakovas pabrėžia, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo faktinis ir teisinis pagrindai yra išdėstyti Išvadoje, kurią palaiko.

Nurodo, jog įstatymų leidėjas aiškiai nustatė žemės sklypų mieste perdavimo neatlygintinai nuosavybėn tvarką ir minėto teisinio reglamentavimo tikslą.

NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2019 m. gegužės 21 d. konstatavo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos inicijuotame 2017 m. gruodžio 11 d. pasitarime suformuotos užduotys Savivaldybei įvykdytos, t. y. nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuoti visi numatomi žemės sklypai buvo perduoti NŽT skyriui, ir siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (82), todėl visiems 72 piliečiams, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, todėl nebuvo teisinio pagrindo jau kviestiems ir nedalyvavusiems ar nepasirinkusiems pretendentams vėl siūlyti rinktis žemės sklypus. Minėtiems asmenims nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos pinigais. Atsakovo nuomone, NŽT 2019 m. spalio 28 d. raštas Nr. 1SD-3366-(7.22 E.) ,,Dėl nuomonės pateikimo“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai neturi teisinės reikšmės, nes įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią spartinti bei užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pareiškėjos teiginiai, kad teisės aktai nenustato draudimo siūlyti pretendentams naujų žemės sklypų, teisinis reglamentavimas yra neaiškus, yra nepagrįsti ir atmestini.

Pagal Pareigybės aprašymo nuostatas, pareiškėja, vizuodama administracinius aktus, turi užtikrinti ne tik jų atitikimą juridinės technikos reikalavimams, bet ir užtikrinti jų atitikimą teisės aktams.

NŽT akcentuoja, jog pareiškėja, vizuodama 2019 m. spalio 9 d. Įsakymą dėl naujų žemės sklypų, žinojo, kad yra kilęs ginčas dėl šių žemės sklypų naudojimo nuosavybės teisėms atkurti (2019 m. rugsėjo 13 d. įvyko Skirstymo komisijos posėdis (posėdžio sekretorė ir viena iš Skirstymo komisijos narių - pareiškėja), kurio metu, kaip nustatyta iš Skirstymo komisijos 2019 m. rugsėjo 13 d. posėdžio protokolo Nr. 2PRT-68-(14.2.6.), atsižvelgiant į tai, kad Alytaus miesto savivaldybės atstovai 2019 m. rugsėjo 6 d. telefonu kreipėsi į NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), prašydami sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu perduotų naujų žemės sklypų, į tai, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. viešojoje erdvėje paviešinta informacija apie Administracijos galimai neteisėtai NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui perduotas žemės sklypų kadastro duomenų bylas nuosavybės teisių atkūrimui, į NŽT gautą prokuratūros 2019 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. (AP-24212)3S-12781 „Dėl patikrinimo atlikimo“, buvo nutarta sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, iki bus priimtas nutarimas prokuratūroje), t. y. žinojo, kad tolesnis nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymas yra negalimas. Atsakovas nurodo, jog pareiškėja, susipažinusi su jai nukreiptu vizuoti Įsakymo dėl naujų žemės sklypų projektu, kuris tęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nors buvo nuspręsta jį sustabdyti, turėjo imtis veiksmų, kad Įsakymas dėl naujų žemės sklypų atitiktų teisės aktų nuostatas, t. y. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies bei Tvarkos 38 punkto nuostatas, tačiau patvirtino, jog minėtas įsakymas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja, vizuodama Įsakymą dėl naujų žemės sklypų, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies bei Tvarkos 38 punkto nuostatas ir netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 5.1, 5.7 papunkčiuose nustatytas funkcijas.

Pareiškėjos tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl aplaidumo, kadangi ji, būdama atsakinga už tai, kad Įsakymas dėl naujų žemės sklypų atitiktų VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą ir būtų teisėtas ir pagrįstas, tačiau nesiimdama visų priemonių tam užtikrinimui, nenumatė, kad dėl tokių veiksmų (neveikimo) gali kilti tam tikri padariniai, nors pareiškėja, turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį žemės teisės srityje, galėjo ir turėjo tą numatyti.

Pareiškėjos aplaidus pareigų vykdymas ir pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų ir principų pažeidimas diskredituoja NŽT, vykdančios jai patikėtas viešojo administravimo funkcijas, autoritetą visuomenės akyse (formuoja neigiamą atsakovo įvaizdį dėl jos vykdomų funkcijų bei teisės aktų nuostatų nesilaikymo ir kt.). Viešojoje erdvėje paviešinus informaciją apie valstybinės žemės neracionalaus panaudojimo faktą ir įpareigojimą NŽT pašalinti nustatytus pažeidimus, iškilo abejonių dėl atsakovo darbuotojų priimamų sprendimų nešališkumo ir objektyvumo, taip neigiamai paveikiant NŽT įvaizdį. Pareiškėja, vykdanti jai patikėtas viešojo administravimo funkcijas, turi užtikrinti, kad administraciniai aktai būtų parengti vadovaujantis VAĮ nuostatomis, t. y. sprendimai būtų pagrįsti, o jų turinys atitiktų teisės normų nuostatas, bei priimant administracinius aktus nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Tokie pareiškėjos veiksmai sukėlė neigiamus padarinius NŽT autoritetui. Tokie pareiškėjos veiksmai neatitinka gero viešojo administravimo principo, kadangi tokiais veiksmais (neveikimu) nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, funkcijų įgyvendinimas, ir dėl ko kilo pagrįstų abejonių dėl NŽT darbuotojų kompetencijos ir tinkamo pareigų atlikimo.

Tarnybinė nuobauda - papeikimas - pareiškėjai buvo skirta įvertinus visas tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, padarinius, pareiškėjos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kt. (ilgametis darbas įstaigoje ir kasmetinės veiklos vertinimas gerai, priešingai, nei nurodo pareiškėja, nėra lengvinančios aplinkybės, kaip jas apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pažymi, kad pareiškėja, turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą, pagal Pareigybės aprašymą būdama atsakinga už tai, kad Skyriuje rengiami įsakymų, sprendimų, sutarčių ir kitų dokumentų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įsakymų bei kitų teisės aktų reikalavimus, žinojo NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje 2019 m. rugsėjo 13 d. vykusio Skirstymo komisijos posėdžio metu priimtą sprendimą sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras iki bus priimtas nutarimas prokuratūroje, tačiau vis tiek vizavo teisės aktams prieštaraujantį įsakymą, todėl jos veiksmai (neveikimas) turėjo būti vertinami griežčiau.

Pažymi, jog vienas iš svarbiausių NŽT Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytų uždavinių - 2019 m. užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą į kaimo vietovėse ir miestuose turėtą žemę. NŽT, siekdama maksimalaus tikslų įgyvendinimo ir gindama viešąjį interesą, aktyviai spartino nuosavybės teisių atkūrimo procesus ir pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, atlikdama savo tiesiogines pareigas bei puikiai suvokdama jai suformuluotus tikslus bei uždavinius, privalėjo ir privalo vadovautis galiojančiais įstatymais.

Pareiškėjos teiginiai, kad nėra duomenų apie tai, kad ji veikė aplaidžiai, t. y. suprasdama savo veikos neteisėtumą, yra nepagrįsti ir atmestini, nes yra visa pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė, Įsakyme pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, bei jai paskirta visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes atitinkanti tarnybinė nuobauda.

2019 m. lapkričio 5 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą (I t., b.l. 78-79).

Nagrinėjamu atveju teismas visiškai sutinka su atsakovu, jog nepaisant to, kad Administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui papildomai perdavė (duomenys neskelbtini) naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas, tačiau minėti žemės sklypai nebegalėjo būti įtraukiami į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, nes jie buvo perduoti po 2019 m. birželio 4 d. įvykusio piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio, kuris buvo vykdomas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatomis. Tuo metu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste skaičius buvo toks, kad jų pakako visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą (duomenys neskelbtini) mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Be to, nebebuvo pagrindo jau 2019 m. birželio 4 d. kviestiems ir nedalyvavusiems ar dalyvavusiems ir nepasirinkusiems pretendentams vėl siūlyti rinktis žemės sklypus iš naujai, t. y. 2019 m. spalio 9 d. Įsakymu, patvirtinto sąrašo. Šiems piliečiams nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos pinigais, o ne dar kartą suteikta galimybė rinktis iš naujų žemės sklypų, patvirtintų nauju sąrašu. Taip pat pastebėtina, kad vienam piliečiui neatvykusiam kvietime nurodytu laiku į susirinkimą dėl objektyvių priežasčių turėjo būti pasiūlyta rinktis žemės sklypą iš siūlomų 50 naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti 2019 m. birželio 4 d. susirinkime.