Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-07 · Administracinė byla Nr. eI-4406-1047/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
eI-4406-1047/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02945-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Jovita Einikienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Deividas Gagys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4406-1047/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02945-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Deividui Gagiui,atsakovo atstovui Rimgaudui Kvikliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Vilniaus departamentas) 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-11467 ir įpareigoti Inspekciją tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. pateiktą skundą, pateikti prašomą informaciją.

Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 10 d. kreipėsi į atsakovę su skundu dėl statinių, esančių greta sklypo (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir administracinio nusižengimo procedūros kaltiems asmenims iniciavimo, tačiau atsakovė skundžiamu sprendimu skundo nagrinėjimą nutraukė, nes skundas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų ir paaiškėjus, kad pareiškėjo nurodyti statiniai pastatyti anksčiau kaip prieš dešimt metų. Pareiškėjo teigimu, dėl itin formalaus atsisakymo nagrinėti pateiktą skundą buvo pažeista jo teisė į teisingą bei nešališką administracinės procedūros atlikimą bei teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

Pasak pareiškėjo, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, neleidžiantį poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Pažymėjo, kad Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pabrėžė, kad asmens teisė, kad jo skundas ar pranešimas būtų išnagrinėtas, yra itin reikšminga, nes ši teisė išplaukia iš Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, todėl bet koks viešojo administravimo institucijos veiksmas / neveikimas, ribojantis tokią teisę, turi būti įtvirtintas įstatyme arba grindžiamas įstatyme įtvirtintu reguliavimu. Pareiškėjo nuomone, atsakovo nurodoma Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, (toliau – ir Taisyklės) 48.7 punkto nuostata ta apimtimi, kuria sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja Konstitucijai bei VAĮ 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms.

Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas VAĮ 30 straipsnis – atliekant faktų patikrinimą atsakovas dėl šališkų ir teisiškai nepagrįstų priežasčių apie šį procesinį veiksmą nepranešė pareiškėjui ir taip eliminavo jo teisę dalyvauti faktinių aplinkybių patikrinime.

Be to, pareiškėjas nesutinka, kad neįvardintų asmenų liudijimų pagrindu galimas statinio statybos darbų momento nustatymas. Ši aplinkybė galėjo būti nustatinėjama ne suinteresuotų asmenų paaiškinimais, bet remiantis dokumentais ir kitais objektyviais duomenimis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti ir kokiu teisiniu pagrindu jie laikytini mažareikšmiais. Atsakovas ne tik nenurodė konstatuotų mažareikšmių pažeidimų konkretaus teisinio reglamentavimo, bet dar ir konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę gintis nuo pažeidimų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindais. Tokia atsakovo pozicija, pareiškėjo manymu, prieštarauja gero administravimo principui bei konstituciniam valdžios institucijų tarnavimo žmonėms principui. Pabrėžė, jog prašė atsakovo pateikti detaliai teisiškai argumentuotą nuomonę bei aktualius teisinio reglamentavimo paaiškinimus dėl prašyme nurodytų nuosavybės teisių pažeidimų, atsižvelgiant į atsakovui kartu skundu pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus statinius, esančius gretimame sklype, tačiau atsakovas visiškai nenurodė teisinio reglamentavimo, kuriuo remiantis būtų reguliuojami minėtų statinių statybos darbai. Pareiškėjo teigimu, atsakovui pateikta medžiaga patvirtina, kad egzistuoja aiškūs pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimai, todėl atsakovas, nepriklausomai nuo tokių statybos darbų ir statinių pažeidimo masto, privalėjo pateikti detalią ir teisiškai argumentuotą poziciją dėl tokių statinių statybos galimybių ir tvarkos.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime (b. l. 36–41) į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundą, 2018 m. liepos 17 d. atliko statybvietės patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso N. A.. Inspekcijos vyriausiasis specialistas vietoje apklausė minėto žemės sklypo savininkę, liudytojus, paėmė rašytinį paaiškinimą ir 2018 m. liepos 30 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1028, kuriame užfiksavo, jog N. A. žemės sklype yra neregistruoti Nekilnojamojo turto registre nesudėtingi I grupės statiniai – šulinys, rūsys ir šiltnamis, kuriems nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcijos vyriausiasis specialistas, atsižvelgdamas į liudytojų ir žemės sklypo savininkės paaiškinimus, nustatė, kad šulinys ir šalia jo esantis rūsys (buvusi patalpa hidroforui) įrengti dar 1978 m., o šiltnamis – 2016 m. Patikrinimo metu, statybos darbai nebuvo vykdomi.

Pažymėjo, kad pareiškėjas ir L. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą jie įsigijo tik 2016 m. spalio 7d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, taigi pareiškėjas įsigijo savo žemės sklypą tuomet, kai gretimos žemės sklypo savininkės N. A. žemės sklype jau buvo pastatyti minėti nesudėtingi statiniai ir atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl pareiškėjas neįgijo daugiau teisių, nei turėjo pradinis savininkas. Naujieji žemės sklypo savininkai pareiškėjas ir L. V. įgijo žemės sklypą, kai, pasak pareiškėjo, jau buvo neišlaikyti mažiausi leistini atstumai nuo žemės sklypo ribos iki gretimame sklype pastatytų statinių. Pabrėžė, jog pareiškėjui jo skundo tyrimo metu nebuvo sudaromos jokios kliūtys domėtis tyrimo eiga, teikti papildomus paaiškinimus, dokumentus ir kitus įrodymus, turinčius reikšmės skundo tyrimui bei išreikšti pageidavimą (raštu ar žodžiu) pačiam dalyvauti statinių patikrinime. Inspekcijos vyriausiasis specialistas neprivalėjo pranešti pareiškėjui apie numatomą gretimo sklypo savininkės statinių faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje.

Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 11 straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad statybos patikrinimus atlieka Inspekcijos pareigūnai. Į statybos patikrinimus gali būti kviečiami kitų viešojo administravimo subjektų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys. Atsižvelgiant į minėta nuostatą, taip pat į TPSVPĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą darytina išvada, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas neprivalėjo pranešti pareiškėjui apie numatomą gretimo sklypo savininkės statinių faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje. Pats pareiškėjas taip pat savo rašte nenurodė pageidavimo dalyvauti patikrinime.

Inspekcijos teigimu, TPSVPĮ 25 straipsnio 8 dalyje (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. To paties įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Pagal TPSVPĮ 25 straipsnio 10 dalį skundų ar pranešimų dėl pažeidimų teritorijų planavimo srityje nagrinėjimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos. Skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Taigi Inspekcija, nustačiusi, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų ir dėl jų teisėtumo nėra duomenų, kad teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba nėra įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas, arba padaryti mažareikšmiai pažeidimai statybos srityje, nenagrinėja tokių skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo ir tokie Inspekcijos veiksmai negali būti laikomi kaip ribojantys (paneigiantys) asmens teisę į tai, kad kreipiantis su skundu ar pranešimu į Inspekciją, siekiant, kad būtų apgintos jo ar kitos asmens teisės, šis skundas ar pranešimas būtų išnagrinėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė pažymėjo, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas skundžiamame sprendime pareiškėjui nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 48.1, 46.5, 48.7, 50.1 papunkčiais skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas. Mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai – teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos viešajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, nurodyti Taisyklių 50 punkte (pagal TPSVPĮ 25 str. 8 d.). Pagal Taisyklių 50.1 papunktį teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą laikytini mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais (išskyrus išimtis, numatytas 50.1.1–50.1.4 papunkčiuose). Šiuo atveju buvo nustatyta, kad gretimame žemės sklype esantys statiniai yra I grupės nesudėtingi statiniai. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsniu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo nuostatomis, tokio statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas bei statinio statybos projektas nereikalingas. Atsižvelgiant į I grupės nesudėtingo statinio – šiltnamio pastatymo laiką (t. y. 2016 m.) ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. To paties įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Vadovaujantis Taisyklių 50.1 papunkčiu, teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą laikoma mažareikšmiu teisės aktų pažeidimu, o pagal Taisyklių 46.5 papunktį skundas nenagrinėjamas, jei paaiškėja, kad skundas ar pranešimas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant skundą buvo nustatytas Taisyklių 46 punkte numatytas skundo nenagrinėjimo atvejus, Inspekcijos nuomone, ji pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 48.1 punktu nutraukė skundo nagrinėjimą.

Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas aiškiai nenurodo, kokiais, jo manymu, dokumentais ir kitais objektyviais duomenimis atsakovė turėjo nustatyti statybos darbų momentą. Pareiškėjas nei savo skunde teismui, nei Inspekcijai nenurodė kito statybos darbų momento ir nepridėjo jokių dokumentų, paneigiančių Inspekcijos tikrintų statinių pastatymo laiką. Pažymėjo, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas statybos patikrinimą atliko TPSVPĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad Inspekcijos pareiga yra teikti konsultacijas ir išaiškinimus, o šiuo atveju Inspekcija jų nesuteikė. Atsakovas nenurodė liudytojų, kuriais rėmėsi nustatydamas statybos datą. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokius statybos pažeidimus Inspekcija nustatė. Teigė, jog Inspekcija turi vertinti ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, o jei jų nevertina, turi persiųsti pagal kompetenciją. Labai svarbu, kad apie patikrinimą vietoje neinformavo pareiškėjo. Dalis statinių įsiterpia į pareiškėjo sklypą – tai tikrai pažeidimas, bet Inspekcija to nenurodė. Šiuo metu vyksta civilinė byla tarp pareiškėjo ir kaimyninio sklypo savininkų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad į patikrinimą vietoje nekvietė, nes šalys būna susipykę, tai susitikę tik ginčijasi ir darbuotojai negali apskritai dirbti. Kitoms institucijoms nepersiunčia, tegul pareiškėjas tiesiogiai į jas kreipiasi. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos atsakymu, nereiškia, kad jis neteisėtas. Ginčo dėl to, ar statiniai nesudėtingi, tarp šalių nėra. Padaryti pažeidimai mažareikšmiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Vilniaus departamento 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-11467, kuriuo nutrauktas pareiškėjo skundo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2016 m. spalio 7 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–33), kuris ribojasi su N. A. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 65–66).

2018 m. liepos 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su 2018 m. liepos 9 d. prašymu (b. l. 50–51) pateikti teisiškai argumentuotą nuomonę bei aktualius teisinio reglamentavimo paaiškinimus, ar kaimyniniame sklype esantys kiemo įrenginys, šiltnamis, šulinys nepažeidžia aktualaus teisinio reglamentavimo. Be to, pareiškėjas prašė, paaiškėjus pažeidimams, atlikti visus būtinus veiksmus siekiant nustatyti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei pradėti administracinio nusižengimo teisenos procedūrą, nustatyti kaltus asmenis, surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir atlikti kitus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus.

Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, atliko statybos patikrinimą ir 2018 m. liepos 20 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1028 (b. l. 54–64), kuriame užfiksavo, jog N. A. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Nekilnojamojo turto registre neregistruoti nesudėtingi I grupės statiniai – šulinys, rūsys ir šiltnamis. Statytojo bei liudytojų teigimu, šulinys ir šalia jo esantis rūsys (buvusi patalpa hidroforui) įrengti dar 1978 m., o šiltnamis – 2016 m. Patikrinimo metu, statybos darbai nebuvo vykdomi.

Inspekcijos Vilniaus departamentas, išnagrinėjęs visus turimus dokumentus, 2018 m. rugpjūčio 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (23.2)-2D-11467, kuriuo, vadovaudamasis Taisyklių 48.1. 46.5, 48.7 ir 50.1 punktais pareiškėjo skundo tyrimą nutraukė (b. l. 9–10). Ginčijamas sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, kai vykdant statinių statybą, nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento. Be to, ginčo statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų.

Pažymėtina, kad skundžiamam 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendimui Nr. (23.2)-2D-11467 taikomi TPSVPĮ, Taisyklių ir VAĮ (skundžiamas 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas VAĮ požiūriu yra individualus administracinis aktas) reikalavimai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte taip pat turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Inspekcijos Vilniaus departamento sprendimą ir nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiamas 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymu pradėtas tyrimas nutrauktas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Skundžiamame sprendime nurodoma atsakovo pozicija (tyrimą nutraukti), nurodomos teisės normos, kuriomis remiasi atsakovas (Taisyklių 48.1, 46.5, 48.7, 50.1 papunkčiai), bet tik dėl tyrimo nutraukimo priežasties, glausti motyvai (mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai, nesudėtingi statiniai, nereikalaujantys statybą leidžiančių dokumentų, ir statyba prieš dešimt metų) formaliai atkartoja teisės aktų nuostatas. Teismas pažymi, kad toks formalus teisės aktų reikalavimų vykdymas nėra tinkamas asmens skundo nagrinėjimas. Atsakovas selektyviai atsako į ne visus pareiškėjo prašymus (prašymas suteikti informaciją neatsakytas), teisės normas nurodo tik tyrimo nutraukimo aspektu (nenurodomos teisės normos, kurioms atitiktį tikrino inspektorius patikrinimo vietoje metu). Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat nepateikė savo nustatytų faktinių aplinkybių paaiškinimo: kas nustatyta 2018 m. liepos 17 d. patikrinimo metu, kokius teisės aktus analizavo tirdamas pareiškėjo skundą, kokius teisės aktų pažeidimus nustatė ar nenustatė, kokius pažeidimus pripažino mažareikšmiais, kas tie liudininkai, kurių parodymais remiantis buvo nustatyta, kad šulinys ir rūsys buvo pastatyti daugiau kaip prieš dešimt metų, koks inspektorius atliko patikrinimą vietoje. Pareiškėjas aiškiai suformulavo klausimą Inspekcijai dėl konkrečių statinių, esančių kaimyniniame sklype, atitikties teisės aktų reikalavimams, konkrečiai 3 metrų atstumo iki kaimyninio sklypo išlaikymo – šis pareiškėjo prašymas liko neatsakytas. Taip pat skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime yra techninių klaidų: nurodoma, kad patikrinimas vietoje atliktas 2017 m. liepos 17 d., nors turėtų būti 2018 m. liepos 17 d.

Teisėjų kolegija susipažino su atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, kodėl buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Tai, kad išsamesnius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių atsakovas nurodė atsiliepime ir teismo posėdyje, nekeičia teisėjų kolegijos pozicijos dėl skundžiamo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo neatitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad Inspekcijos Vilniaus departamento 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. (23.2)-2D-11467 negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą. Atitinkamai tenkinamas ir pareiškėjo prašymas įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo svarstyti pareiškėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo“, išsamiai ir motyvuotai atsakyti į visus klausimus.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014), išsamiai išdėstyti nustatyti faktai, atsakyta į visus pareiškėjo kreipimesi keliamus klausimus.

Atsakovo atstovas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 18,31 Eur (kuro automobiliui išlaidos). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiamas atsakovo sprendimas panaikinamas, todėl atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-11467.

Įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo svarstyti pareiškėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo“, priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėBeata MartišienėRasa Ragulskytė-Markovienė