Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo J. M. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties;

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2013-04-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini), savininku užėmė 55 kvadratinius metrus valstybinės žemės. Šis plotas aptvertas tvora. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą, pripažinti J. M. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą bei paskirti jam administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo akcentuojamas statinių pastatymo faktas bei laikotarpis, o ne pats valstybinės žemės užėmimo faktas, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pats J. M. neneigė, kad žemės sklypas yra didesnis nei nurodyta VĮ Registrų centras dokumentuose. Todėl manytina, kad apylinkės teismas, gilindamasis būtent į tvoros statybos faktą aplaidžiai vertino patį valstybinės žemės užėmimo faktą. Be visa to, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pats prisipažino, kad yra pakeitęs senuosius vartus, kurie stovi valstybinėje žemėje. Tai suponuoja išvadą, jog tokiais savo veiksmais J. M. tyčia, siekdamas praplėsti savo žemės sklypo ribas, užėmė valstybinę žemę. Tokiais savo veiksmais žemės sklypo ribos yra savavališkai praplėstos ir taip daromas administracinis teisės pažeidimas.

Pažymima, kad atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus, J. M. turėjo žinoti, kad iš tiesų naudojasi didesniu plotu nei jam priklauso nuosavybės teise, tačiau jokių veiksmų nesiėmė pažeidimui pašalinti. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo paženklinant jam priklausančio žemės sklypo ribas ir pasirašytinai buvo supažindintas su žemės sklypo ribomis bei sklypo konfigūracija.

Teigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bylos nagrinėjimo teisme metu, pripažino, kad žino apie tai, jog yra užėmęs valstybinės žemės dalį, tačiau, nors ir žinodamas apie tokią situaciją jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, t.y. nesistengė pašalinti pažeidimų. Tai neabejotinai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, kaip tyčinius. Todėl darytina išvada, kad net ir žinodamas faktą, jog yra ginčas dėl valstybinės žemės užėmimo, asmuo nesistengė jų pašalinti ir sąmoningai bei piktybiškai, tikėdamasis išvengti administracinės atsakomybės, toliau darė administracinį teisės pažeidimą. Teiginį, jog jis yra padavęs prašymą išsipirkti tą valstybinės žemės plotą, kurį šiuo metu yra užėmęs, reikėtų laikyti tik kaip gynybinę priemonę. Tokia gynybos priemonė gali būti traktuojama tik kaip lengvinanti aplinkybė.

J. M. pateikė atsikirtimą į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti galioti teismo nutarimą, o apeliacinį skundą atmesti, motyvuodamas tuo, kad teismo sprendimas pilnai atitinka esamą padėtį, nes yra pagrįstas, atitinka faktines bylos aplinkybes.

Apeliacinis skundas nenagrinėtinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių procesinių principų: pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Tam, kad tinkamai įgyvendinti šias įstatymo nuostatas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, būtina žinoti tikslią skundą pateikiančio asmens ar institucijos poziciją dėl jų nuomone reikalingų pakeitimų inkriminuojant konkrečius veiksmus ar juos kvalifikuojant; skiriant nuobaudas, kai prašoma nubausti asmenis tais atvejais, kai jų atžvilgiu bylos nutrauktos; kai prašoma pagriežtinti paskirtas nuobaudas ar skirti papildomas ir panašiai, kad bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančio apeliacinio skundo, juo prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei J. M. paskirti administracinę nuobaudą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kaip apelianto nuomone turėtų būti kvalifikuojami J. M. veiksmai, t.y. pagal kokį Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį jis turėtų būti nubaustas, tačiau nenurodoma, kokio konkretaus dydžio nuobauda jam turi būti paskirta. Tokie konkretūs prašymai turi būti apeliaciniame skunde pateikti siekiant užtikrinti anksčiau minėtų Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatų įgyvendinimą.

Tai akivaizdus apeliacinio skundo trūkumas, kurio nepašalinus byla negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka apygardos teisme.

Lietuvos Respublikos ATPK 302⁶ straipsnyje nurodyta, kad apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta ir apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, byla su apeliaciniu skundu grąžintina apylinkės teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.