- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- e2-22063-595/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15543-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- IĮ „Vitelma“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 44.5.28pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IĮ „Vitelma“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, dėl draudimo išmokos priteisimo, žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo jo naudai 577,46 eurų sumą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015-11-10 įvyko eismo įvykis, kurio metu, partrenkus stirną, buvo apgadintas IĮ „Vitelma“ darbuotojo vairuojamas UAB „Swedbank lizingas“ lizinguojamas automobilis Audi A4 S-L. S.. 2014-12-12 su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, kuria ieškovas automobilį Audi A4 S-L. S.. Todėl atsakovas turi atlyginti žalą, išmokėdamas likusią nesumokėtą draudimo išmoką bei atlyginti su žalos dydžio nustatymu susijusius nuostolius.
Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-22063-595/2016 pagal ieškovo IĮ „Vitelma“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, 2016-06-07 priėmė sprendimą atsakovui už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino pilnai.
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo teismo prašo panaikinti 2016-06-07 sprendimą už akių bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atsakovas nurodė, kad prie draudimo sutarties nėra pridėtos Transporto priemonių draudimo taisyklės, kurios yra sudedamoji draudimo sutarties dalis, bei kuriose yra detalizuojama, kaip skaičiuojama draudimo išmoka. Ieškovo pareikštas reikalavimas prieštarauja sudarytos draudimo sutarties nuostatoms. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, neanalizavo sutarties nuostatų dėl draudimo išmokos apskaičiavimo. Todėl galėjo priimti neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Taip pat teismui nebuvo pateiktas Transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti eismo įvykio metu padaryti apgadinimai. Nėra pateikta ir žalos administravimo byloje esančių servisų komercinių pasiūlymų, kurie patvirtina aplinkybę, kad automobilis realiai gali būti atstatytas į prieš įvykį buvusią padėtį kur kas kitomis kainomis, nei nustato nepriklausomas vertintojas savo teorinėje sąmatoje. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai apskaičiavo draudimo išmoką. Atsakovo nuomone šie duomenys ir įrodymai yra reikšmingi sprendimo teisėtumui. Nurodė, kad atsakovas teisingai apskaičiavo išmokėtiną draudimo išmoką ieškovui. 2015-11-17 transporto priemonės apžiūros metu atsakovo darbuotojas nustatė visus transporto priemonės sugadinimus, kiek tuo metu objektyviai buvo galima nustatyti. Atsakovo darbuotojas turėdamas atitinkamą kvalifikaciją ir būdamas savo srities specialistas profesionalas neužfiksavo automobilio saugos pagalvių pažeidimo, todėl šių papildomų išlaidų atsakovas nesutinka atlyginti. Įvykio metu oro pagalvės nebuvo suveikusios. Dalis defektų gali būti pastebėti vėliau, tačiau apie tai turi būti informuojamas draudikas. Ieškovas neinformavo atsakovo apie paaiškėjusius automobilio gedimus. Atsakovui nekyla pareiga atlyginti ir tų nuostolių, kurie nesusiję su įvykusiu įvykiu, t.y. atlyginti turto vertinimo išlaidas. Ieškovas prašo teismo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nesutinka su atsakovo pozicija dėl sprendimo už akių panaikinimo. Atsakovo motyvai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Vertinant atsakovo nesutikimo su sprendimu už akių motyvus, šie iš esmės remiasi tik nurodoma draudimo išmokos paskaičiavimo procedūra, tačiau ne realiais ieškovo lizinguojamo automobilio sugadinimais draudiminio įvykio metu bei jų šalinimo verte. Nėra pagrindo abejoti nepriklausomo turto vertintojo išvada. Prašo atmesti atsakovo pareikšimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
2016-09-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikintas 2016-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-12-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis Nr. LD 102615657, kuria atsakovas apdraudė ieškovo IĮ ”Vitelma” trečiojo asmens UAB ”Swedbank lizingas” lizinguojamą automobilį Audi A4 S-L. S., v/n Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b., b.l. 11-12). Draudimo sutarčiai galiojo Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr.021 (toliau-Taisyklės) (e.b.69-100).
Taip pat nustatyta, kad 2015-11-10 eismo įvykio metu, partrenkus stirną, buvo apgadintas automobilis Audi A4 S-L. S., v/n Nr. (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK pažyma dėl eismo įvykio) (e.b., b.l. 7, 119). Ieškovas kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo (e.b., b.l. 116). AB „Lietuvos draudimas“ surašė transporto priemonės apžiūros aktą, sudarė žalos sąmatą ir išmokėjo ieškovui 1363,84 eurų dydžio draudimo išmoką (e.b., b.l.14-18, 51, 117,134-135). Ieškovas nesutikdamas su draudimo išmokos dydžiu, kreipėsi į nepriklausomą kilnojamojo turto vertintoją UAB „Klasera“, kuris dėl automobilio apgadinimo paskaičiavo 1870,89 eurų žalos dydį be PVM (e.b., b.l. 28-50).
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 str.). Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką, suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje bei draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 str. 22 d., CK 6.992 str.).
Taigi iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui pagal draudimo sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui buvo paskaičiuota ir išmokėta 1363,84 Eur draudimo išmoka, kadangi ieškovas atsisakė remontuoti sugadintą automobilį.
Byloje iškilęs ginčas dėl draudimo išmokos dydžio.
Draudimo įstatymo 105 str. apibrėžia, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties, todėl žala atlyginama vadovaujantis ne bendraisiais žalos atlyginimo principais, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis bei pačia draudimo sutartimi.
Ginčo atveju šalys, sudarydamos Draudimo sutartį, susitarė, kad transporto priemonė yra draudžiama skaičiuojant dalių nusidėvėjimą, o remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu.
Taisyklių 9.1 punkte nustatyta, kad nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi. Taisyklių 9.5 punktas nustato, kad transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė. Taisyklių 9.6.1 punktas nustato, kad jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas neremontavo transporto priemonės po eismo įvykio ir atsakovui nepateikė transporto priemonės remonto išlaidą pagrindžiančių dokumentų. Pažymėtina, kad sudarant Transporto priemonės techninės apžiūros aktą dalyvavo ieškovo savininkas V. B. ir nurodė, kad nuostolis nustatomas pagal Lietuvos draudimo sąmatą (e.b., b.l. 117). Atsižvelgiant į tai atsakovas draudimo išmoką paskaičiavo vadovaudamasis Taisyklių 9.6.1.1. punktu, kuris nustato, kad jei nepateikia remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų, nuostolis apskaičiuojamas pagal draudiko nustatytus dalių bei remonto įkainius ir laiko normatyvus.
Taisyklėse nėra nustatyta, kad draudimo išmoka gali būti apskaičiuojama vadovaujantis nepriklausomų turto vertintojų atlikta vertinimo ataskaita.
Teismas pažymi, kad vien tik nepriklausomo turto vertintojo E. S. parengta automobilio vertinimo ataskaita neįrodo, kad atsakovo, vadovaujantis Taisyklių 9.6.1.1 punkto nuostatomis, paskaičiuota draudimo išmoka neatlygina ieškovo patirtų nuostolių. Turto vertintojas paskaičiuodamas ieškovo automobiliui padarytos žalos dydį nesivadovavo draudimo sutarties sąlygomis bei sutarties vykdymo ekonomiškumo principu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo apskaičiuotas žalos dydis pagrįstas įmonių, atliekančių transporto priemonių remontą, remonto sąmatomis, kadangi atsakovas, siekdamas nustatyti už kokią sumą galėtų būti suremontuota transporto priemonė, kreipėsi į tris autoservisus, kurie sudarė remonto sąmatas (e.b. 125-135). Atsakovas įvertinęs visus komercinių servisų pasiūlymus bei remiantis tarp šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, ieškovo nuostolio dydį apskaičiavo pagal pateiktą vidurinį pasiūlymą, t.y. pagal K. Č. JĮ „Koralas“ pateiktą transporto priemonės remonto sąmatą taip pat į nuostolio dydį įtraukė ir automobilio Audi kompiuterinės klaidos, atsiradusios po įvykio, pašalinimą, todėl prie pasiūlymo (1.446,63 Eur) buvo pridėta gedimų šalinimo darbų kaina 33,06 Eur, tokiu būdu apskaičiuojant galutinį nuostolio dydį -1.479,69 Eur ir minusavus 115,85 Eur besąlyginę išskaitą išmokėjo 1363,84 Eur galutinę draudimo išmoką. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad rinkoje ieškovas automobilį galėtų susiremontuoti dar pigiau (e.b., b.l. 131-134).
Ieškovas reikalauja atlyginti ir automobilio remonto eigoje papildomai paaiškėjusius bei nepriklausomų turto vertintojų nenustatytą saugos oro pagalvių remonto išlaidas 123,06 Eur (be PVM) sumoje. Teismas sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais, kad paaiškėjus paslėptiems defektams, kurių atsakovo darbuotojai nenustatė 2015-11-17 transporto priemonės apžiūros metu apžiūrint transporto priemonę, ieškovas turėjo kreiptis į atsakovą, kad būtų atlikta pakartotinė apžiūra ir nustatytų, kad defektai susiję su eismo įvykiu. Transporto priemonių techninės apžiūros akto, su kurio buvo supažindintas ieškovo savininkas V. B., pastabų 2 punkte yra numatyta, kad sugadinimai ir defektai įvertinami išoriškai apžiūrint automobilį; Galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti transporto priemonės remonto metu; Tuo atveju, prieš pašalinant, apie tai raštiškai turi būti pranešta Draudikui, kurio darbuotojas surašys papildomą apžiūros aktą. Ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl minėtų transporto priemonės sugadinimų, dėl šios priežasties atsakovui buvo užkirstas kelias įsitikinti, jog tokie defektai egzistavo ir, kad juos nulėmė įvykęs eismo įvykis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, nustatė neteisingą draudimo išmokos dydį, todėl ieškinys atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškinys yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 268-270, 430 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.