- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-723-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-0-00023-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- V. S., S. M.
- Advokatai
- Viktoras Muravskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, jam skirta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir V. S. skirta galutinė laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. M. (S. M.), tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 13 d., 11.30 val., Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Vilniuje, Rasų g. 8, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) grupėje, neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti pas save laikė (turėjo) 0,0105 g psichotropinės medžiagos „FUB-AMB“, kurią platinimo tikslu nešė į Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos odontologo kabinetą ir ketino perduoti nuteistajam S. M..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą, sumažinti paskirtą laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę, paskirtą bausmę sumažinti vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis; paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos – 2014 m. liepos 8 d.; į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nuteistasis nurodo, jog nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl per didelės bausmės ir bausmių bendrinimo rūšies.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, bendradarbiavo duodamas paaiškinimus. Pažymima, kad sunkinančių aplinkybių, jog veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, nėra, tačiau yra pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino ir gailisi. Pasak nuteistojo, teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir bausmės pagal BK 64¹ straipsnį, vienu trečdaliu nesumažino. Nuteistasis nurodo, jog teismas jam skyrė maksimalią bausmę.
2.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad narkotinės medžiagos grynasis kiekis buvo labai mažas, tai yra, 0,0105 g. Nuteistojo manymu, tokio mažo kiekio neįmanoma platinti. Nors telefoniniuose pokalbiuose minimos dozės, tačiau nuteistasis nurodo, kad kalintys asmenys nuolat stengiasi vieni kitus apgauti, nors iš tiesų, kiekis yra mažas ir silpnas.
2.4. Skunde teigiama, kad bendrinant bausmę buvo apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis. Nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti 2014 m. liepos 8 d. Pasak nuteistojo, kadangi šiuo metu bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. spalio 10 d., jam nėra taikoma lengvatų (lygtinis paleidimas, darbas be sargybos). Nuteistojo manymu, teismas galėjo pusę 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 8 d.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame keliamas bausmės ir bausmių bendrinimo klausimas. Dėl nuteistojo kaltės, veikos kvalifikacijos ginčo nėra. Atsižvelgiant, jog nuteistasis nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, teisėjų kolegija analizuos bausmės nuteistajam V. S. individualizavimo bei bausmių subendrinimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.
6. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskyrė neteisingą dėl savo griežtumo bausmę. Su tokiu nuteistojo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.
8. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų (nuteistasis klaidingai nurodo, kad numatytas laisvės atėmimas nuo nulio iki aštuonerių metų), taigi bausmės vidurkis yra penkeri metai. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra ne maksimali, kaip nurodo nuteistasis, o mažesnė už sankcijos vidurkį.
9. BK 54 straipsnyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę V. S. į šias įstatymo nuostatas atsižvelgė tinkamai. Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę lėmė jo teistumai ir polinkis daryti nusikalstamas veikas, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, pobūdis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas, skirdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatydamas jos trukmę, visų pirma, atsižvelgė į tai, kad V. S. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino ir gailisi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies, neneigė, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose įgijo psichotropinę medžiagą, kuri 2018 m. lapkričio 13 d. atliekant jo asmens kratą buvo surasta, tačiau nesutiko su pareikštu kaltinimu, kad pas jį surastą psichotropinę medžiagą jis įgijo turėdamas tikslą ją išplatinti S. M. ar kitiems nuteistiesiems (t. 2, b. l. 56). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino, kad 2018 m. lapkričio 13 d., apie 11.30 val., į stomatologo kabinetą nešėsi tabaką su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau atsisakė nurodyti, kokiu būdu gavo psichotropinių medžiagų (t. 1, b. l. 120-122). Kadangi nuteistasis dalį aplinkybių neigia, pirmosios instancijos pagrįstai nenustatė V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis bando pateisinti nusikaltimą, nurodo, jog tokio mažo kiekio neįmanoma platinti, tokios nuteistojo pozicijos negalima vertinti kaip prisipažinimą, nuoširdų gailestį, atitinkamai, nėra pagrindo spręsti dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo ir apeliacinės instancijos teisme. Sutiktina, jog teismas nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką V. S. padarė būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius duomenis, neigiamai charakterizuojančius V. S. asmenybę, į tai, kad nuteistasis teistas 14 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jo teistumai nėra išnykę ar panaikinti (t. 1, b. l. 178-187). Nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu netaikytos pagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad paskirta bausmė savo dydžiu yra per griežta.
10. Nuteistasis nurodo, kad bendrinant bausmes, buvo apsunkinta jo teisinė padėtis. Teisėjų kolegija su tokiu argumentus nesutinka.
11. Kaip minėta, nuteistasis nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteistas šioje byloje, padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 4 metams bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (dveji metai, penki mėnesiai ir dvidešimt aštuonios dienos) dalimi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bendrinant bausmes buvo pasirinktas palankesnis nuteistajam bausmių bendrinimo būdas, pridėta dalis neatliktos bausmės. Šiuo atveju pagrįstai buvo bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Nuteistojo teisės pažeistos nebuvo. Priešingai, nei teigia nuteistasis, bendrinant bausmę pagal BK 64 straipsnio nuostatas, su nauju nuosprendžiu paskirta bausme bendrinama ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė ar jos dalis, todėl bausmės pradžia neturi būti skaičiuojama nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžios.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, jos mažinti nėra pagrindo. Bausmių bendrinimo klausimas išspręstas tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.