- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-818-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00504-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Merko statyba“, UAB „BitoFix“
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje
- Kategorijos
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams UAB „Merko statyba“ ir UAB „BitoFix“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 31.460,55 € draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. kovo 30 d. ieškovas su UAB „Panorama“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas UAB „Panorama“ priklausantis turtas, ir Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta UAB „Panorama“ ir jos kontrahentų civilinė atsakomybė. Dėl trūkusios rutulinės sklendės ir dėl to išsiliejusio šaldymo skysčio 2012 m. liepos 6 d. buvo apgadintas UAB „Panorama“ bei kitų pastate esančių parduotuvių, turtas, taip pat padaryta kita turtinė žala. Dėl šios priežasties nukentėjusiems asmenims bei jų teises perėmusiam asmeniui draudikui AB „Lietuvos draudimas“ pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį ieškovas sumokėjo šias draudimo išmokas: UAB „Apranga BPT LT“ - 341,32 € (1,178,52 Lt), APB „Apranga“ - 918,39 € (3.171,01 Lt), UAB „Danbalt“ - 320,00 € (1.104,91 Lt), UAB „Nittis“ - 3.481,37 € (12.020,46 Lt), AB „Lėvuo“ - 1.786,94 € (6.169,95 Lt), AB „Lietuvos draudimas“ (dėl UAB „Sportland LT“ patirtos dalies žalos) - 16.011,14 € (55.283,25 Lt), UAB „Sportland“ - 1.421,23 € (4.907,21 Lt), iš viso - 24.280,38 € (83.835,31 Lt). Pagal Įmonių turto draudimo sutartį UAB „Panorama“ išmokėjo 7.180,17 € (24.791,69 Lt) dydžio draudimo išmoką. Iš viso ieškovas dėl 2012 m. liepos 6 d. įvykio išmokėjo 31.460,55 € (108.627,00 Lt). CK 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovas, draudžiamųjų įvykių tyrimo metu, kreipėsi į nepriklausomą specialistą, kuris nustatė, jog rutulinė sklendė trūko (dėl ko išsiliejo šaldymo skystis) dėl per didelio užveržimo momento panaudojimo montuojant. Šaldymo sistemą pagal rangos sutartį montavo UAB „Merko statyba“ (generalinis rangovas), o ją eksploatavo UAB „BitoFix“. UAB „Merko statyba“ dėl netinkamo montavimo kyla sutartinė civilinė atsakomybė pagal generalinės rangos sutartį, o atsakovas UAB „BitoFix“ atsako kaip pastato valdytojas, kadangi jis yra sudaręs Inžinierinių komunikacijų aptarnavimo sutartį su UAB „Panorama“ ir atsako už padarytą žalą pagal CK 6.266 straipsnį.
Atsakovas UAB „Merko statyba“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas buvo generalinis rangovas, tačiau darbus atliko jau bankrutavęs subrangovas UAB „Valterma“. Atsakovas nebuvo informuotas apie 2012 m. liepos 6 d. įvykį, nedalyvavo įvykio likvidavime, neturėjo galimybės nustatyti nei įvykio aplinkybių, nei priežasčių, nei patirtos žalos dydžio. Apie įvykį atsakovas buvo informuotas tik ieškovo 2013 m. gruodžio 20 d. pretenzija, praėjus 17 mėnesių po įvykio. Nei UAB „Panorama LT“, nei ieškovas nesielgė apdairiai, nevykdė bendradarbiavimo pareigos į įvykio tyrimą įtraukti atsakovo. UAB „BitoFix“ apie įvykį buvo informuotas, nes jis prekybos centrui „Panorama“ teikia aptarnavimo paslaugas, taip pat ieškovas kartu su ieškiniu pateikė sąskaitų kopijas už darbus, kuriuos būtent atliko UAB „BitoFix“. Byloje yra pateikta tyrimų ataskaita, kurioje nurodytos išvados dėl tyrimui pateiktos trūkusios rutulinės sklendės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebuvo informuotas apie įvykį, nedalyvavo jo likvidavime ir tyrime, bei atsižvelgiant į ieškovo bei UAB „Panorama LT“ elgesį įvykio metu ir po įvykio atsakovo atžvilgiu, kyla abejonių, ar tyrimui pateikta detalė tikrai buvo sumontuota sistemoje, kurioje įvyko avarija. Jokių oficialių tai pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė. Be to, šiai detalei yra nustatytas 24 mėnesių gamintojo garantinis terminas, kuris yra pasibaigęs.
Atsakovas UAB „Bitofix“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog UAB „BitoFix“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje. UAB „BitoFix“ niekuomet neatliko šaldymo sistemos įrengimo ir (ar) montavimo darbų UAB „Panorama“ nei tiesiogiai, nei pagal subrangos sutartį su UAB „Merko statyba“, nei jokiu kitu teisiniu ar faktiniu pagrindu. Tarp UAB „Merko statyba“ ir UAB „BitoFix“ niekada nebuvo sudaryta darbų subrangos sutartis, pagal kurią UAB „BitoFix“ būtų montavęs ar įrengęs šaldymo įrangą. UAB „BitoFix“ yra sudaręs su UAB „Panorama“ inžinerinių komunikacijų aptarnavimo sutartį, pagal kurią atsakovas vykdo prekybos centre esančių inžinerinių komunikacijų priežiūrą. Tačiau atsakovas nėra susijęs su trūkusios šaldymo įrangos montavimu. Šaldymo sistemos montavimo darbus, kaip ir kitus darbus, pagal rangos sutartį atliko UAB „Merko statyba“ - generalinis rangovas, kuris darbams atlikti pasitelkė subrangovą UAB „Cityco“, taip pat kitų įmonių (subrangovų) paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Merko statyba“ ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ 31.460,55 € žalai atlyginti bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2015 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 688,50 € žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakovui UAB „BitoFix“ 401,50 € už advokato pagalbą teisme.
Teismas nustatė, jog ieškovo pateiktos VGTU Medžiagotyros ir suvirinimų katedros doc. dr. I. G. 2012 m. rugsėjo 3 d. tyrimų ataskaitos išvados 2 punkte nurodyta, kad montuojant rutulinę sklendę galėjo būti panaudotas per didelis sukimo (veržimo) momentas, tai galėjo sukelti papildomus vidinius įtempinius, dėl kurių galėjo susiformuoti mikroįtrūkiai, vėliau sukėlę rutulinės sklendės trūkimą; 4 punkte nurodyta, kad rutulinės sklendės trūkio priežastis yra per didelio užveržimo momento panaudojimas montuojant rutulinę sklendę. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo atlikto tyrimo ataskaitą, šalių atstovai neprašė teisme apklausti išvadą surašiusio I. G.. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas įrodė, jog žala atsirado dėl trūkusios rutulinės sklendės ir dėl to išsiliejusio šaldymo skysčio, dėl per didelio užveržimo momento panaudojimo montuojant. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitų konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nukentėjusiesiems dėl įvykio asmenims bei jų teises perėmusiam asmeniui, draudikui AB „Lietuvos draudimas“, pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį išmokėjo iš viso 24.280,38 €. Pagal Įmonių turto draudimo sutartį UAB „Panorama“ išmokėjo 7.180,17 € dydžio draudimo išmoką. Iš viso ieškovas dėl 2012 m. liepos 6 d. įvykio sumokėjo 31.460,55 €. Šių išmokų dydžius patvirtina byloje ieškovo pateikti išmokos aktai, draudimo išmokos apskaičiavimo išvados, pranešimai dėl draudimo išmokos mokėjimo, atliktų papildomų valymo darbų perdavimo-priėmimo aktas, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, sąmatos, išmokos mokėjimo pažymos, mokėjimo nurodymai, PVM sąskaitos-faktūros, eksploatacinių paslaugų detalizacija, išmokos mokėjimo pažymos, darbų kiekio žiniaraštis, apdailos darbų sąmatos, užlietų ir sugadintų prekių sąrašai, aktai dėl patalpų užliejimo, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, užliejimo padarytos žalos kilnojamajam turtui įvertinimo ataskaita, pranešimai apie nuostolių atlyginimą ir kiti rašytiniai įrodymai, esantys byloje. Atsakovai neginčijo žalos dydžio, atsakovas UAB „Merko statyba“ nurodė, kad nėra atsakovo kaltės dėl žalos, kurią patyrė ieškovas, o atsakovas UAB „BitoFix“ nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, reikalavimai jam pareikšti be teisinio pagrindo. CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas padarė išvadą, kad turtas buvo apgadintas dėl trūkusios rutulinės sklendės (dėl ko išsiliejo šaldymo skystis) dėl per didelio užveržimo momento panaudojimo montuojant. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų solidariai žalai atlyginti, nurodydamas UAB „Merko statyba“ ir UAB „BitoFix“ solidariais skolininkais prieš ieškovą, kadangi įvykis, dėl kurio buvo apgadintas turtas įvyko dėl netinkamo rutulinės sklendės sumontavimo. Atsakovas UAB „Merko statyba“ buvo generalinis rangovas, kuris ir atsako už atliktus montavimo darbus. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). UAB „Panorama“ 2015 m. kovo 17 d. informacinė pažyma patvirtina, kad nuo prekybos centro atidarymo iki avarijos dienos patalpose, kuriose trūko rutulinė sklendė, UAB „Panorama LT“ iniciatyva jokie rekonstrukcijos darbai atlikti nebuvo. Atsakovui UAB „Merko statyba“ dėl netinkamo montavimo kyla sutartinė civilinė atsakomybė iš generalinės rangos sutarties (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, CK 6.256 straipsnis). Atsakovas UAB „BitoFix“ nemontavo šaldymo įrangos, 2008 m. spalio 15 d. sudarė su UAB „Panorama“ Inžinierinių komunikacijų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikia inžinierinių sistemų ir komunikacijų aptarnavimo bei priežiūros ir pastato ūkio valdymo bei administravimo paslaugas, o Sutarties sąlygų pakeitimu 2010 m. birželio 1 d. teikia pastato inžinierinių sistemų ir komunikacijų aptarnavimo bei priežiūros paslaugas. Todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo UAB „BitoFix“ solidariai su UAB „Merko statyba“ 31.460,55 € žalai atlyginti. Teismas atmetė ieškinį atsakovo UAB „BitoFix“ atžvilgiu, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ieškinio dalį dėl 31.460,55 € priteisimo ieškovui iš atsakovo UAB „Merko statyba“ pripažino pagrįstu ir tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Merko statyba“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
1) Ieškovas pateikė tik vienintelį įrodymą, kuriuo grindžia atsakovo UAB „Merko statyba“ kaltę, tai yra nepriklausomo specialisto tyrimų ataskaitą. Teismas iš esmės nesigilino į šios ataskaitos turinį ir išvadas. Tyrimų ataskaita atlikta nesilaikant Teismo ekspertizės įstatymo 12 ir 24 straipsnių nuostatų. Specialistas išvadas daro tik iš detalės apžiūros, neatlikdamas jokių bandymų, taip pat nenurodydamas ir nenaudodamas jokių moksliškai patvirtintų, visuotinai pripažintų ir patikimų ar akredituotų tyrimo metodų. Specialistas pateikia gaminamos produkcijos slėgio ir temperatūros priklausomybės grafiką, remiantis kuriuo nurodo, jog gamintojo nurodyta žemiausia gaminamos produkcijos temperatūra yra 15 C laipsnių. Daugiau jokių duomenų ir dokumentų specialistas neanalizavo. Specialistas naudodamas vienus duomenis, o būtent produkcijos slėgio ir temperatūros priklausomybės grafiką, padarė išvadą apie visiškai skirtingą fizikinį dydį – užveržimo momentą, tai yra neturėdamas jokių objektyvių duomenų ir neištyręs reikiamų dokumentų konstatavo, kad yra panaudotas per didelis rutulinės sklendės užveržimo momentas. Specialistas nenurodė, koks maksimalus rutulinės sklendės užveržimo momentas galėjo būti panaudotas apskritai. Atsakovas pateikia apeliacinės instancijos teismui Kauno Technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro išvadą dėl ieškovo pateiktos Tyrimų ataskaitos. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad Tyrimų ataskaitoje nėra nurodytas trūkusios rutulinės sklendės užveržimui reikalingas ar bent rekomenduojamas sukimo (veržimo) momentas, nors specialistas daro prielaidą, kad montuojant rutulinę sklendę galėjo būti panaudotas per didelis sukimo momentas. Todėl ieškovas pateikia šaldymo įrangos montavimo praktiką turinčios UAB „Vėsa ir partneriai“ nuomonę dėl galimos rutulinės sklendės trūkimo priežasties.
2) Teismas nesigilino į atsakovo argumentus, kad minėtai rutulinei sklendei yra pasibaigęs gamintojo suteiktas garantinis terminas. Pagal Rangos sutarties 9.1 punktą rangovas darbams ir įrangai suteikia CK numatytas garantijas. Pagal 2006 m. spalio 26 d. rangos sutarties, sudarytos atsakovo su rutulinę sklendę montavusio subrangovo UAB „Valterma“ 9.1 punktą įrangai suteikiamas ne mažiau kaip 12 mėnesių garantinis terminas, o instaliuojamų techninių sistemų dalims – ne mažiau kaip 24 mėnesių garantinis terminas. Tame pačiame punkte aiškiai nurodyta, kad garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo atitinkamų sistemų atidavimo naudoti dienos, tai yra iš esmės nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos, kuri yra 2008 m. spalio 6 d. Taigi įrangos garantinis terminas, imant ilgesnį garantijos terminą – 24 mėnesius, pasibaigė 2010 m. spalio 6 d. Rutulinė sklendė trūko 2012 m. liepos 6 d., tai yra praėjus beveik dvejiems metams po įrangos garantinio termino pabaigos.
3) Avarija įvyko ne dėl netinkamai atliktų atsakovo montavimo darbų, o dėl pačios rutulinės sklendės konstrukcinių trūkumų. Detalės gamintojas nenustatė jokių specialių reikalavimų rutulinės sklendės montavimo darbų atlikimui. Garantinis terminas jau buvo apsibaigęs, todėl atsakovas negali būti atsakingas už defektus, paaiškėjusius pasibaigus garantiniam terminui.
4) Pagal CK 6.697 straipsnį defektų faktą privalo įrodyti užsakovas. Kadangi ieškovas perėmė UAB „Panorama LT“ teisę dėl žalos atlyginimo, šias aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Atsakovas apie įvykį nebuvo informuotas, nedalyvavo įvykio likvidavime, neturėjo galimybių nustatyti nei įvykio aplinkybių, nei priežasčių, nei patirtos žalos dydžio. Atsakovo ignoravimas ir atribojimas nuo dalyvavimo avarijos tyrime kelia abejones, ar dėl avarijos apskritai kalta ieškovo nurodyta trūkusi rutulinė sklendė, ar tyrimui pateikta detalė tikrai buvo sumontuota sistemoje, kurioje įvyko avarija. Ieškovas nepateikė jokių avariją fiksuojančių dokumentų, avarijos likvidavimo aktų, todėl ieškovas neįrodė paties defekto fakto.
5) Pagal 2006 m. kovo 17 d. rangos sutarties 7.1.3 punktą užsakovas, tai yra UAB „Panorama LT“ įsipareigojo sudaryti sutartį su asmeniu, turinčiu atitinkamą kvalifikaciją techninei priežiūrai atlikti. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą statytojas, šiuo atveju UAB „Panorama LT“, privalėjo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Užsakovas netinkamai vykdė statinio techninę priežiūrą. Dėl to galimai įvyko šaldymo sistemos avarija. Todėl atsakomybė tenka savo pareigų nevykdžiusiam užsakovui.
6) Teismo posėdžio metu atsakovas kėlė klausimą dėl žalos dydžio, nurodydamas, kad pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovo nurodyto žalos dydžio fakto. Byloje nėra pateikta įrodymų apie sugadintų prekių nurašymą, todėl darytina prielaida, kad galimai sugadintos prekės galėjo būti parduotos žemesne kaina, tuo pačiu sumažinant galimai padarytos žalos dydį. Teismas neįvertino visų aplinkybių, ignoravo atsakovo prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo pateikti nauji įrodymai pažeistų procesinius koncentracijos ir ekonomiškumo principus, reiškiančius, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad doc. dr. I. G. tyrimų ataskaitą atsakovas gavo su ieškiniu. Apeliantui, kaip verslininkui, savo srities (statybos) profesionalui, veikiančiam per kvalifikuotą teisininką, turėjo būti akivaizdu, kad ieškovas būtent Tyrimų ataskaita įrodinėja draudžiamojo įvykio (šaldymo skysčio išsiliejimo iš sistemos) priežastį. Atsakovas privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus savo atsikirtimams pagrįsti, tačiau to nepadarė. Taigi apeliantas žinojo ir turėjo visas galimybes laiku pateikti jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, jų pateikimo būtinybė atsirado ne po teismo sprendimo priėmimo, jis tą suprasti turėjo jau gavęs ieškinį, tačiau savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, nebuvo aktyvus, neprašė teismo duoti daugiau laiko surinkti įrodymus, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Todėl nėra teisinio pagrindo priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus. Tyrimo ataskaita nėra teismo ekspertizės aktas. Teismo ekspertizė nebuvo paskirta, kadangi atsakovas tokio prašymo nepateikė ir atsisakė tokios teisės. Tyrimo ataskaita laikytina rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis), o ne teismo eksperto išvada pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį. Todėl šiam įrodymui netaikytini Teismo ekspertizės įstatymo nustatyti reikalavimai. Ieškovas pateikė minėtam specialistui trūkusią rutulinę sklendę. Doc. dr. I. G. padarė ne tikėtiną, o galutinę kategorišką išvadą, kad rutulinės sklendės trūkio priežastis yra per didelio užveržimo momento panaudojimas montuojant rutulinę sklendę. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją dėl rutulinės sklendės trūkimo priežasčių. Neturi reikšmės kokie garantiniai terminai nustatyti Subrangos sutartyje, t. y. sutartyje tarp atsakovo ir UAB „Valterma“, kadangi ji teisinės reikšmės užsakovui neturi. Atsakovas (verslininkas, savo srities profesionalas), susitardamas dėl trumpesnių nei įstatyme numatytų garantinių terminų su subrangovu, prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Atsakovas pripažįsta, kad garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos, t. y. 2008 m. spalio 6 d. (pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Draudžiamasis įvykis įvyko 2012 m. liepos 6 d., t. y. dar nepasibaigus nei penkių, nei dešimties metų garantiniams terminams. Todėl atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, net darant prielaidą, kad rutulinė sklendė buvo sumontuota tinkamai (su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka), bet buvo nekokybiška. Įstatymų leidėjas įtvirtina prezumpciją – atsakingu už žalos padarymą laikomas rangovas tol, kol neįrodė priešingai. Ši prezumpcija nėra nuginčyta. Atsakovas nurodo tik abstraktaus pobūdžio deklaratyvius teiginius, kad techninis prižiūrėtojas netinkamai vykdė savo pareigas ir tai sąlygojo žalos atsiradimą. Kokius konkrečiai neteisėtus kaltus veiksmus atliko techninis prižiūrėtojas nėra nurodoma, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos taip pat neįrodinėjamas, todėl argumentai, susiję su kitų asmenų neteisėtais kaltais veiksmais, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „BitoFix“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą atsakovo UAB „BitoFix“ atžvilgiu palikti nepakeistą, apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, jog atsakovas UAB „BitoFix“ niekada nemontavo šaldymo sistemos UAB „Panorama“ priklausančiame pastate, įskaitant ir trūkusios rutulinės sklendės. Šaldymo įrangą pagal sutartį sudarytą su atsakovu UAB „Merko statyba“, montavo šiuo metu likviduota UAB „Cityco“. UAB „BitoFix“ atsakovu į byla buvo įtrauktas nepagrįstai. Todėl teismo sprendimas atsakovo UAB „BitoFix“ atžvilgiu yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl draudiminio įvykio priežasties, atsakovo pareigos atlyginti ieškovui sumokėtą draudimo išmoką.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas su UAB „Panorama“ 2012 m. kovo 30 d. buvo sudaręs Įmonių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas UAB „Panorama“ priklausantis turtas. Ieškovas su UAB „Panorama“ 2012 m. kovo 30 d. taip pat sudarė Bendrosios civilinės atsakomybė draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta UAB „Panorama“ ir jos kontrahentų civilinė atsakomybė. Prekybos centre „Panorama“ 2012 m. liepos 6 d. išsiliejo šaldymo skystis, todėl buvo apgadintas UAB „Panorama“ bei įvairių parduotuvių, įsikūrusių šiame prekybos centre, turtas, padaryta kita turtinė žala. Ieškovas nukentėjusiesiems dėl įvykio asmenims bei jų teises perėmusiam asmeniui draudikui AB „Lietuvos draudimas“ pagal draudimo sutartis sumokėjo 31 460,55 Eur. Atsakovas UAB „Merko statyba“ pagal 2006 m. kovo 17 d. rangos sutartį buvo generalinis rangovas, vykdęs prekybos centro statybos ir įrengimo darbus, todėl pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį turi atsakyti už atliktus montavimo darbus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, ieškovas, teigdamas, kad atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Tuo tarpu atsakovas, gindamasis nuo ieškovo reikalavimo, turi įrodyti, jog jis neatliko neteisėtų veiksmų, galėjusių padaryti nuostolius ieškovui, ar šie veiksmai nėra susiję priežastinių ryšių su ieškovui padaryta žala. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Ieškovas pateikė teismui Vilniaus Gedimino technikos universiteto Medžiagotyros ir suvirinimo katedros doc.dr. I. G. 2012 m. rugsėjo 3 d. atliktą Tyrimų ataskaitą, kurioje buvo padaryta išvada, kad rutulinės sklendės trūkio priežastis yra per didelio užveržimo momento panaudojimas montuojant rutulinę sklendę. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 1 straipsnį šis įstatymas nustato teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui. Taigi, minėto įstatymo nuostatos yra taikomos pagal CPK 212-219 straipsnių nuostatas teismo paskirtai ekspertizei. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė. Todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Teismo ekspertizės įstatymo nuostatomis, vertindamas specialisto išvadą. Ieškovo pateikta Tyrimų ataskaita pagal CPK 197 straipsnį yra rašytinis įrodymas, kuris vertinamas ir tiriamas pagal CPK 200 straipsnyje nustatytas taisykles.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmos instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamoje byloje vyko du parengiamieji teismo posėdžiai ir vienas teismo posėdis, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės. Pagal CPK 230 straipsnio 1 dalį parengiamojo teismo posėdžio paskirtis yra ginčo esmės išsiaiškinimas, galutinis šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos turinio suformulavimas bei įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išsiaiškinimas. Pažymėtina, kad Tyrimų ataskaita atsakovui buvo pateikta kartu su ieškovo ieškiniu. Taigi, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas jau turėjo būti susipažinęs su jos turiniu bei suformulavęs atsikirtimus bei apgalvojęs jos nuginčijimo priemones. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė apklausti doc. dr. I. G., neprašė skirti teismo ekspertizės dėl patalpų užliejimo priežasties nustatymo, taip pat nepateikė jokių kitų specialistų išvadų ar Tyrimų ataskaitos vertinimo. Ieškinys su Tyrimų ataskaita atsakovui buvo įteiktas 2015 m. sausio 10 d., o teismo posėdis įvyko 2015 m. balandžio 29 d. Pripažintina, kad atsakovas turėjo daugiau nei tris mėnesius laiko pateikti įvykio duomenis kitų specialistų įvertinimui. Tačiau atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai yra parengti 2015 m. birželio 6 d. ir 12 d., tai yra jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Be to, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro direktoriaus pateiktame tyrimų ataskaitos vertinime nurodyta, jog atsakovas medžiagą pateikė tik 2015 m. birželio 3 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo galimybę Tyrimų ataskaitą kitų specialistų įvertinimui pateikti jau nuo 2015 m. sausio 11 d. Taigi, nepripažintina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo, todėl atsisakytina juos priimti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas pretenziją atsakovui pateikė 2013 m. gruodžio 20 d., tai yra praėjus 17 mėnesių nuo draudiminio įvykio. Iš dalies sutiktina su atsakovu, jog nepranešimas apie draudiminį įvykį, užkirto kelią atsakovui betarpiškai dalyvauti jo priežasčių tyrime bei rinkti įrodymus. Tačiau byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog šaldymo sistemos avarija tikrai buvo ieškovo nurodytu laiku, nes tą pačią dieną, 2012 m. liepos 6 d., savo prekes užlietose patalpose laikiusios įmonės buvo informuotos, kad dėl patirtų nuostolių liepos 9 d. planuojama apžiūra, patalpas, kuriose trūko rutulinė sklendė, nuomojosi UAB „Sportland“, jose buvo įrengta „City sport“ parduotuvė. Taigi, atsakovui buvo žinoma ir tikroji įvykio data, ir tiksli vieta. Aukščiau minėtoje Tyrimų ataskaitoje nurodyta, jog rutulinė sklendė specialistui buvo pateikta 2012 m. rugpjūčio 21 d., tai yra praėjus tik kiek daugiau nei vienam mėnesiui po įvykio. Tyrime yra užfiksuotos detalios išardytos rutulinės sklendės nuotraukos, matyti joje įspausti prekės ir kiti ženklai. Pagal prekės ženklą nustatyta, kad rutulinės sklendės gamintojas yra Italijos įmonė APM, nurodytas jos interneto tinklapis. Taip pat pateiktos sklendės ir vietos, kur stovi sklendė, nuotraukos, darytos iškart po avarijos. Taigi, atsakovas galėjo spręsti, ar tirtos sklendės požymiai atitiko tas sklendes, kurios buvo montuojamos prekybos centre. Taip pat, po 2013 m. gruodžio 20 d. pretenzijos gavimo, atsakovas turėjo galimybę teirautis, kur yra trūkusi sklendė, reikalauti jos apžiūros. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, ar atliko minėtus veiksmus. Nurodytų reikalavimų bei klausimų atsakovas nepareiškė ir bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti, kad ištirta sklendė nebuvo sumontuota prekybos centre ir ne dėl jos trūkimo įvyko draudiminis įvykis.
Tyrimų ataskaitoje specialistas nurodė, jog ties vidiniu sklendės sriegiu matomi įspaudai nuo rutulinės sklendės montavimui naudoto įrankio. Pastebėti įspaudai ir montavimo įrankio slydimo pėdsakai. Rutulinės sklendės korpusas lūžo per korpuse padarytą vidinį sriegį. Pasitelkus sriegį gamybos proceso metu į korpusą surenkamos įdėtinės detalės (sfera, žiedai ir kt.). Į korpusą įsukama detalė, kuri įsiremia į galinį korpuso paviršių. Jeigu montuojant sklendę buvo panaudotas per didelis sukimo (veržimo) monetas, tai galėjo sukelti papildomus vidinius įtempius, dėl kurių galėjo susiformuoti mikroįtrūkiai, vėliau sukėlę rutulinės sklendės trūkimą. Lūžio paviršiuje sienelė dėl padaryto sriegio yra ploniausia ir galėjo atlaikyti mažiausias apkrovas. Taigi, Tyrimų ataskaitoje buvo detaliai išaiškinti rutulinės sklendės pažeidimai bei jų atsiradimo priežastys. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas slėgio ir temperatūros priklausomybės santykis Tyrimo ataskaitoje buvo paminėtas tik kaip vienas iš įrenginio veikimą apibūdinančių duomenų. Tačiau nagrinėjamu atveju jie neturėjo jokios įtakos nustatytiems sklendės pažeidimams. Specialistas tyrė mechanines įtrūkimų atsiradimo priežastis ir jas pagrindė savo tyrime, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jomis vadovavosi, darydamas išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia Tyrimo ataskaitoje nurodytų išvadų.
Pagal 2006 m. kovo 17 d. statybos ir projektavimo sutarties Nr. 1909 9.1 punktą atsakovas, būdamas generaliniu rangovu, garantavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytą darbų kokybę. Pagal 9.2 punktą garantiniu laikotarpiu rangovas įsipareigojo savo sąskaita ir rizika 9.3 punkte nurodytais terminais, tai yra nurodytais 9 sutarties priede, vykdyti garantinės priežiūros įsipareigojimus ir šalinti visus atsiradusius gedimus (trūkumus). Sutarties priedu Nr. 9 rangovas įsipareigojo iki 2007 m. lapkričio 31 d. paskirti savo atstovą, atsakingą už garantinių darbų vykdymą. Taip pat garantiniu laikotarpiu, kasmet gegužės mėnesį bus atliekama planinė prekybos centro ir automobilių stovos aikštelių apžiūra. Taigi, sutartyje iš esmės buvo susitarta dėl CK numatytų garantinių terminų. Pagal CK 6.698 straipsnį rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) per dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudotis dienos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. spalio 6 d. aktu prekybos, paslaugų ir maitinimo pastatas su garažu buvo pripažintas tinkamu naudoti. Draudiminis įvykis įvyko 2012 m. liepos 6 d., tai yra nepraėjus penkeriems metams nuo statinio pripažinimo tinkamu naudotis dienos. Atsakovas nepagrįstai remiasi 2006 m. spalio 26 d. rangos sutartyje, sudarytoje su subrangovu UAB „Valterma“, numatytais garantiniais terminais. Užsakovas su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį, kuriai taikomi CK 6.698 straipsnyje numatyti garantiniai terminai. Be to, pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Todėl užsakovas, o šiuo atveju draudimo išmoką sumokėjęs ieškovas, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo per 2006 m. kovo 17 d. statybos ir projektavimo sutartyje numatytus terminus, tai yra CK 6.689 straipsnyje nustatytus garantinius terminus. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog draudiminis įvykis įvyko pasibaigus sutartyje numatytiems garantiniams terminams, yra nepagrįsti.
Ieškovas byloje buvo pateikęs pakankamai žalos dydžio pagrįstumą patvirtinančių duomenų. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamųjų teismo posėdžių metu neginčijo nurodytos žalos dydžio, taip pat teismo posėdžio metu nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ieškovo nustatytą žalos dydį. Ieškovas pateikė duomenis, jog 2012 m. liepos 6 d. savo prekes užlietose patalpose laikiusios įmonės buvo informuotos, kad dėl patirtų nuostolių liepos 9 d. planuojama apžiūra, todėl nuostolių patyrę asmenys prašomi užpildyti pateiktą lentelę ir įspėjami, kad išvežus prekes pretenzijos dėl jų sugadinimo negalės būti priimtos, sugadintas prekes yra būtina išsaugoti nuomojamame plote ir jas išvežti tik gavus raštišką leidimą. Taigi, draudimo įmonė tikrino sugadintas prekes. Be to, didžiąją dalį žalos sudaro užmokestis už atliktus patalpų remonto darbus ir panaudotas medžiagas, kurių kainą patvirtina pateiktos sąmatos. UAB „Finance property“ 2012 m. liepos 13 d. buvo atliktas pagal AB „Lietuvos draudimas“ užsakymą dėl užliejimo UAB „Sportland LT“ padarytos žalos dydžio įvertinimas, kuriame buvo atsižvelgta į prekėms padarytos žalos dydį, taip pat nurodytos prekės, kurioms apliejimas nepadarė įtakos jų funkcinėms savybėms. Tekstilės gaminiams, kurie buvo aplieti, žala buvo skaičiuojama, įvertinant jų valymo išlaidas. Taigi, vertinant žalos dydį, buvo atsižvelgta, kad kai kurios prekės gali būti parduodamos, sumažinant jų kainą, buvo vertinamos jų valymo išlaidos. Todėl atsakovo argumentai dėl per didelio nustatytos žalos dydžio yra nepagrįsti.
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.