Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. R., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1991 m. gegužės 23 d. Kaišiadorių rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

2. 1995 m. rugsėjo 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnį 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

3.1999 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su turto už 400 Lt konfiskavimu;

4. 1999 m. birželio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams su turto už 300 Lt konfiskavimu;

5. 2001 m. liepos 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams su turto už 300 Lt konfiskavimu;

6. 2012 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atlikęs, teistumui išnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 23 d. apie 15:08 val. iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto balkono tyčia metė plytos nuskilusią dalį į prie namo traktoriumi šienavusį nukentėjusįjį E. S., pataikęs nukentėjusiajam E. S. į dešinės rankos I-ą pirštą jį nubrozdino, taip nukentėjusiajam E. S. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą L. R. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2022 m. gegužės 23 d. būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), su I. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Jį supykdė už lango žolę pjaunančio traktoriaus garsas. Su I. M. išėjęs į balkoną metė kiaušinius į traktorių, tačiau nepataikė. Po to jis paėmė balkone buvusį gabalą plytos ir metė link dirbančio traktoriaus. Mesta plyta sužalojo traktorių vairuojantį darbuotoją. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Kadangi kaltinamasis L. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. R. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste ir kartais (duomenys neskelbtini) apylinkėse pjauna žolę aplink gyvenamuosius daugiabučius namus. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) pjauna žolę jau antrą kartą. Pjaunant pirmą kartą, jokio konflikto su namo gyventojais nebuvo. 2022-05-23 atvyko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) pjauti žolę apie 14:40 val., dirbdamas daugiabučio kieme pastebėjo, kad kažkas šalia nukrito, tačiau kas, nematė, pakėlęs galvą pamatė, kad pirmoje laiptinėje, 4 aukšto balkone, stovi ir žiūri į jį vyras bei moteris, nekreipdamas į tuos žmones dėmesio, toliau pjovė žolę. Po kelių akimirkų pajuto, kad į jo dešinę ranką atsimušė gabalas plytos, jam sužalojo ranką, vėl pakėlęs galvą pamatė balkone stovinčius tuos pačius asmenis. Jis tiems žmonės garsiai šaukė, ką jūs darot, tačiau ką jie atsakė negirdėjo, nes dirbo traktoriaus variklis. Iškart po įvykio jis paskambino pagalbos telefonu ir laukė atvykstant policijos pareigūnų, su minimais asmenimis nebendravo, jų nepažįsta. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 37 - 38).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. paaiškino, kad dėl dešinės rankos nykščio nubrozdinimo pas medicinos ekspertus nebuvo nuvykęs, nes sužalojimas nežymus, didelio fizinio skausmo nepajuto. Fizinis skausmas buvo tik tuo momentu, kai plyta nukrito iš 4 aukšto ir kliudė traktoriaus vairą bei dešinės rankos nykštį, nes rankos tuo metu buvo ant vairo, skausmas buvo tik momentinis. Plyta nuo vairo atšokusi nukrito prie daugiabučio sienos. Pateikus pareigūnei fotonuotrauką iš įvykio vietos apžiūros protokolo, pažymėjo vietą kur plyta, atšokusi nuo vairo, nukrito. Medikai jam didesnių sužalojimų nenustatė, pas šeimos gydytoją dėl šio sužalojimo nesikreipė, toliau dirbo, nedarbingumo pažymėjimo nebuvo pasiėmęs. Policijos pareigūnus tą dieną iš karto po įvykio iškvietė išsigandęs, jog galėjo būti stipriau sužalotas, patyrė šoką. Kas konkrečiai galėjo matyti tą įvykį negali pasakyti, tačiau visai netoliese tuo metu dirbo jo bendradarbiai. Su tais žmonėmis pabendravus po įvykio, jie klausė ko jis rėkavo po balkonais, jis jiems papasakojo kas nutiko, iš to sprendžiant jie galėjo ir nieko nematyti. Savo bendradarbių žino tik vardus – A. ir K.. Mano, kad plyta buvo mesta į jį tyčia, nes jų balkoną jis jau buvo pravažiavęs kokius 2-3 metrus, tad jei plyta būtų kritusi tiesiai iš balkono, jo nebūtų kliudžiusi. Be to, jis traktoriumi važiavo apie 4 metrus nuo namo sienos, todėl plyta tikrai buvo mesta į jį tyčia. Dėl civilinio ieškinio dar galvoja (b. l. 45).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. paaiškino, kad gyvena su L. R. (duomenys neskelbtini). 2022-05-23 su L. nuo ryto namuose gėrė degtinę, išgėrė tikrai nemažai. Ji balkone augina gėles, viename lovelyje yra sudėti trys vazonai. Tiksliai negali pasakyti kokia tai buvo diena, buvo didelis vėjas, todėl ji į lovelį įdėjo baltą pusplytę, kad vėjas nenuneštų lovelio su visais vazonais. Kažkuriuo laiku su L. išėjo į balkoną, džiaugėsi, kad L. jau susirado darbą, apsikabinę šoko. Sukantis L. alkūne užkliuvo už gėlių lovelio ir iš jo iškritusi pusplytė nukrito iš balkono 4 aukšto. Pažiūrėję žemyn pamatė, kad apačioje kažkoks vyriškis traktoriumi šienauja žolę, šis žmogus pakėlęs kepurę pažiūrėjo į viršų, išlipo iš traktoriaus ir vėl pažiūrėjęs į viršų sušuko „jūs ką, norite mane užmušti?“, jie tikrai to nenorėjo, tai įvyko netyčia. Ji iškart nubėgo žemyn pasikalbėti su tuo vyriškiu, matė, kad jis susiėmęs už galvos, sakė kad kvies policiją ir greitąją, nes mano, jog jie nori jį užmušti. Ji atsiprašinėjo to žmogaus, tačiau jis nenorėjo klausyti, tik kartojo, jog kviečia policiją ir greitąją pagalbą. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, užėję į butą pasiteiravo, ar jie vartoja alkoholį, jie prisipažino, kad geria visą dieną, vėliau pareigūnai patikrino L. blaivumą. Jie pareigūnams sakė, kad taip įvyko tikrai netyčia, kad L. neturėjo jokio tikslo tą žmogų sužaloti. Dėl to kas įvyko L. labai gailisi, pergyvena ir ji. Nežino ar kas nors tą įvykį matė, tačiau aplink namą dar šienavo trimeriais du iš matymo pažįstami vyriškiai (b. l. 72).

Papildomos apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. paaiškino, kad L. R. buvęs jos sugyventinis, šiuo metu jie išsiskyrę. Savo ankstesnių parodymų netvirtina, nes pirmos apklausos metu, norėdama apsaugoti L., nepasakė, kaip viskas buvo iš tiesų, o buvo taip: 2022-05-23 L. grįžus po naktinės pamainos jiedu gėrė. Kažkuriuo momentu išėję į balkoną parūkyti matė, kad po langais važinėja ir traktoriumi šienauja žolę kažkoks vyriškis. L., susinervinęs dėl traktoriaus keliamo triukšmo, iš virtuvės atsinešė kiaušinių ir juokais pradėjo juos mėtyti į traktorių, paskui paėmęs gėlių lovelyje buvusią baltą pusplytę metė į traktorių. Tą pusplytę į gėlių lovelį prieš kelias dienas buvo įdėjusi ji, kad vėjas neišverstų lovelio. Kur nukrito L. mesta pusplytė ji nematė, tačiau po L. metimo iš apačios išgirdo vyriškio riksmą „ką, jūs norite mane užmušti?“. Iš karto nubėgusi į lauką to vyriškio atsiprašė, sakė, kad jie nenorėjo jo sužaloti, tačiau vyriškis su ja net nenorėjo kalbėti, tik rėkė, kad jie nori jį užmušti ir kad jis kreipsis į policiją, po ko ji grįžo į butą. L. tuo metu buvo bute. Bendraudama su vyriškiu ant jo veido ar kūno nematė jokių sužalojimų. Grįžus į butą, su L. toliau vartojo alkoholį, o po kurio laiko pas juos atėjo policijos pareigūnai, kurie aiškinosi, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas traktorininkas (b. l. 77 - 78).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. paaiškino, kad datos neprisimena, dienos metu, maždaug po pietų, E. S. traktoriumi šienavo žolę prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio, (duomenys neskelbtini), o jis tuo metu netoliese trimeriu šienavo žolę. Išgirdęs šūktelėjimą, pamatė E. stovintį atokiau nuo traktoriaus, jis, žiūrėdamas į viršų, į balkonus, kažką garsiai kalbėjo. Netoliese dar dirbo K., kurio pavardės nežino, ar jis ką nors girdėjo, matė nežino. Prie jo priėjęs E. pasakė, kad iš balkono kažkas į jį metė pusplytę ir pataikė į ranką, E. jam parodė nubrozdinimą ant rankos. Šiuo metu nepamena kuri tai ranka buvo. Pačios plytos dalies jis nematė, nes prie traktoriaus nebuvo priėjęs. E. jam pasakė, kad jau iškvietė policiją. Jis jam patarė laukti pareigūnų. Patikslino, kad jis kai išgirdo E. šūktelėjimą matė, jog viename iš balkonų, lyg tai 4-ame aukšte buvo du jam nepažįstami asmenys, galimai kurie ir metė plytos dalį. Toliau jis tęsė savo darbą, o E. laukė pareigūnų (b. l. 83).

E. S. protokole - pareiškime nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. apie 15:08 val. (duomenys neskelbtini), traktoriumi pjaunant žolę daugiabučio kieme, nežinomas asmuo iš namo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, 4 aukšto balkono metė į jį plytos gabalą, pataikydamas į dešinės rankos nykštį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sužalojimas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu daugiabučio namo kieme, šalia namo pamato, ant betoninių plytelių rasta ir paimta balta pusplytė (b. l. 23 - 27).

Atlikus E. S. tyrimą gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad dėl dešinės rankos I-o piršto nubrozdinimo, galimai padaryto užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, jo sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 90 - 92)

„Body“ kamerų įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis aiškina pareigūnams, jog šienaujant iš ketvirto aukšto balkono apmėtė plytom, mažai trūko, kad būtų pataikę į galvą, kad krito dar kažkokie daiktai, nurodė balkoną (kur gėlytės) ir kad balkone stovėjo vyras su moterimi. Pareigūnams užėjus į butą, ten buvęs vyriškis prisistato L. R., pareigūnams, vartodamas keiksmažodžius, aiškina, kad nori miegot, o čia „tas su traktoriumi 12 val.“, kad pradžioje metė du kiaušinius, bet nepataikė, paskui pasiėmė prie gėlės buvusį „tokį daikčiuką“ ir numetė (b. l. 99 - 101).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta plytos dalis, paimta įvykio vietoje (b. l. 105 -106).

2022 m. gegužės 22 d. L. R. nustatytas 3,47 promilių girtumas (b. l. 114 - 116).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis L. R. tyčia mesdamas plytos nuskilusią dalį iš ketvirto aušto namo balkono, pataikė į prie namo buvusio nukentėjusiojo E. S. pirštą ir jį nubrozdino t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme. Byloje ištirti įrodymai: nukentėjusiojo E. S., liudytojų I. M., A. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis L. R. padarė nukentėjusiajam E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis L. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 23 d. apie 15:08 val. iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto balkono tyčia metė plytos nuskilusią dalį į prie namo traktoriumi šienavusį nukentėjusįjį E. S., pataikęs nukentėjusiajam E. S. į dešinės rankos I-ą pirštą jį nubrozdino, taip nukentėjusiajam E. S. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo L. R. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam E. S. visiškai įrodyta ir kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laikytina kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. R., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. R., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). L. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). L. R. anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 147-148), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 156), nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už laisvės apribojimo bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamasis savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu mažintina vienu trečdaliu. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laivės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. R. įpareigotinas laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam L. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

2022 m. rugsėjo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 56).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo L. R. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis E. S. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiojo E. S. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo konstatuotas dešinės rankos pirmo piršto nubrozdinimas. Nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Dėl padaryto sužalojimo jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus.

Įvertinus tai, kad nors nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo gydytas nebuvo, tačiau įvertinus ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 300,00 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes E. S. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Daiktas turintis reikšmės bylai tirti: CD diskas su garso įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti L. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nukentėjusiojo E. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti L. R. nukentėjusiojo E. S. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo ieškinį atmesti.

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti: CD diską su garso įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti: pusplytę, esančią Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).