Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. (A. Č.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 357-725 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, jam paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, pridėta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. Č. nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotas į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (remiantis BK 190 straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2023 m. birželio 1 d.). Paliktos nepakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo A. Č. bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. kovo 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. vasario 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2022 m. balandžio 28 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam A. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2025 m. vasario 5 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Komisija, įvertinusi individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus (didelė rizika) bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, tai, jog išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamų veikų, dėl kurių asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (beveik visos nusikalstamos veikos turtinio pobūdžio, būdingas nusikaltimų modelis) ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, padarė išvadą, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. Č., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne visada. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinis paleidimas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytą BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. Č. lygtinio paleidimo klausimą ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai, visiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens byla, V tomas, bylos lapai 56-57).

Nuteistasis A. Č. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlikdamas bausmę, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pateikto skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. Č. šiuo metu dar nėra pagrindo.

Nuteistojo A. Č. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai (2022 m. gegužės 5 d. atlikto pirminio vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kitų dviejų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko didelė, buvo stebima tiek teigiama, tiek neigiama rizikos valdymo dinamika atskirose srityse). Nors nuteistasis siekia keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad didesnė jų dalis yra dinaminiai (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas dažnas/sistemingas narkotikų vartojimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis. Reikšmingi A. Č. elgesio bei mąstysenos pokyčiai nėra nustatyti, o jo palaikomi santykiai su artimaisiais, lankytos programos ir gyvenamosios vietos patvirtinimas nereiškia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo žymiai. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu. Nors Komisija nutarime atkreipė dėmesį į nuteistojo praeityje buvusius teistumus, turimus įsiskolinimus, jam skirtas drausmines nuobaudas bei kitas aplinkybes, tačiau šiuo aspektu pažymima, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, šios aplinkybės nebuvo sureikšmintos, o paminėtos tik tarp visų kitų nustatytų aplinkybių, todėl nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo A. Č. nusikalstamo elgesio rizika vis tik žymiai nekito.

Nuteistasis A. Č. skunde nurodė, jog Komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir šališkas. Teismas nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius. Vien tai, jog nuteistasis savaip interpretuoja teisės normas ir nesutinka su Komisijos priimtu nutarimu, nėra pagrindas abejoti Komisijos šališkumu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis ne visose srityse geba pirmenybę teikti planavimui, kartais pritrūksta socialiai priimtinų būdų kaip spręsti iškilusius sunkumus, nesusimąsto apie ilgalaikes pasekmes. Nuteistasis nespręsdavo savo problemų tiesiogiai, stengdavosi nuo jų atsiriboti ir vengdavo jų sprendimo vartodamas narkotikus. Nuteistasis turi ateities tikslų, jie realiai įgyvendinami, tačiau pernelyg linkęs pasitikėti kitais ir būti nuo jų priklausomas. Dėl savo nemalonios padėties jis linkęs kaltinti kitus, gali klaidingai interpretuoti kitų veiksmus, įžvelgti priešiškus ketinimus ten, kur jų nėra. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros, stokoja kritiško požiūrio savo nusikaltimų atžvilgiu. Darbo patirties neturėjimas ir pakartotinis nusikalstamumas rodo, jog jis stokoja motyvacijos keisti gyvenimo būdą, nuostatos į bendruomenę yra sutrikusios. Ne kartą nuteistasis baustas administracine tvarka, baudų nemoka. Linkęs pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais. Nors nuteistasis išsako norą būti visuomenės nariu, palaiko daugumą bendražmogiškųjų vertybių, tačiau nėra linkęs suvaržyti savo elgesį taip, kad prisitaikytų prie visuomenėje priimtų elgesio normų. Šios bausmės atlikimo laikotarpiu psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejai nuteistojo atžvilgiu nefiksuoti, tačiau nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, tačiau turimos problemos išlieka bei reikalauja tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju. Nors šios bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi turiningai leisti laisvalaikį, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau jis nenuosekliai laikosi režimo reikalavimų, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2024 m. kovo 15 d. už pažeidimus penkis kartus baustas drausmine tvarka, nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. perkeltas bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis. (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistojo vardu gauta vykdomųjų raštų, skolos likutis – 12 498,97 Eur, per visą bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta tik 36,51 Eur. Teismo vertinimu, didelių finansinių sunkumų turėjimas gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, tuo labiau, gyvendamas laisvėje, jis niekur nedirbo. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas. Esant šioms aplinkybėms, kyla abejonių, ar A. Č., išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme šiuo metu dar nėra pakankama, teismas daro išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertinamos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis A. Č. šiuo metu atlieka jam paskirtą 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę už dešimties nusikalstamų veikų padarymą pagal keletą nuosprendžių, jam būdingas nusikaltimų modelis, todėl nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Nusikalstamos veikos vertinamos tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamų veikų vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas, kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas. Nuteistasis teistas aštuoniolika kartų, pirmą kartą nuteistas būdamas keturiolikos metų amžiaus, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka tryliktą kartą. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pažymima, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. Č. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors kai kuriose srityse nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, esamus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. Č. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. Č. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 357-725 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo A. Č. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Č. (A. Č.) skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. Č. (A. Č.) asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.