Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

2021-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1719-1104/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
A6.-1719-1104/2021
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00215-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Dmitrij Rancev (pirm.)
Pažeidėjas
A. V.
Institucija
Valstybinė mokesčių inpekcija prie FM
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1719-1104/2021Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00215-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gruodžio 9 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V., žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau A. V. nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Jei A. V. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, A. V. mokestinė nepriemoka būtų perpus mažesnė, todėl savo neveikimu A. V. pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

2. A. V., teismo posėdžio metu parodė, kad su pažeidimu sutinka, supranta, kad laiku neįvykdė įsipareigojimų. Nurodė, kad gailisi ir prašė skirti mažesnę baudą.

3. Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas).

Dėl veikos kvalifikavimo

4. A. V. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, patvirtinta rašytinę administracinio nusižengimo bylos medžiaga: gyventojų registro duomenų pažyma (b. l. 5); 2021 m. spalio 11 d. prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 6); VMI atsakymas į prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (b. l. 7); 2021 m. spalio 28 d. sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)327-52959 (b. l. 8-9); 2021 m. spalio 28 d. išvada dėl A. V. prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (b. l. 10-14); Luminor Bank AS banko 2021-07-01 – 2021-10-11 A. V. sąskaitos išrašas (b. l. 15-47); integruotos kliento informacijos – balanso informacija (b. l. 48-52).

5. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Taigi nėra pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

6. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja – atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja – atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja – atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja – atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis). ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. A. V., žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditoriaus VMI teises, kadangi turimas pajamas panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat tai, kad A. V. neneigė to, prisipažino, teismas sprendžia, kad A. V. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį

Dėl nuobaudos individualizavimo

7. ANK 201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

8. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

9. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), į tai, kad nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. V. prisipažino ir nurodė besigailintis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. V. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, paskiriant jos dydį artimą sankcijoje numatytam minimumui (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 centų) administracinę baudą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-1719-1104/2021.

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Dmitrij Rancev