Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-05-30 · Byla Nr. A2.6.-5001-843/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-30
Bylos Nr.
A2.6.-5001-843/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04399-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
K. K.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5001-843/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04399-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7.; 52.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Justinai Kavaliauskaitei,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui K. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2014 m. kovo 23 d., apie 1:15 val., Vytenio g. 13/2, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiavo atbulas ir kliudė stovintį automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo automobilį neapsidraudęs arba nebūdamas apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip K. K. padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Be to, K. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam buvo pareikštas kaltinimas ir tuo, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai ir paaiškino, jog prisiminė, kad tos įstaigos kieme stovi jo automobilis ir yra mokamas parkavimas. Kadangi žinojo, kad išvažinės vėliau nei 8 val. ryto, galvojo perstatys automobilį. Perstatinėdamas nepastebėjo kito automobilio ir stuktelėjo, išlipo, matė, kad apgadino kitą automobilį. Nukentėjusiojo buvo daug didesnis automobilis ir jo automobilis tiesiog palindo po nukentėjusiojo automobiliu. Nukentėjusiojo automobiliui niekas nelūžo, tiesiog galinio buferio detalė pasibangavo. Buvo naktis, pasimetė. Galvojo susisieks su nukentėjusiuoju ir ryte surašys deklaraciją. Kilo mintis, kad reikia palikti numerį, užrašė ant lapelio savo telefono numerį, išlipo ir tą lapelį užkišo už langų valytuvo. Kai užkišo lapelį, buvo su 3 savo draugais. Jis atsikėlė gal apie 8:30 val. kitą rytą ir to automobilio tokiu laiku jau nebebuvo. Kitą dieną nesulaukęs skambučio paprašė savo klasioko, kuris ten gyvena, kad paieškotų tos mašinos ir jei pamatys, kad paliktų dar vieną lapelį su telefono numeriu. Tada draugas parašė atspausdintą lapelį, parašė, kad čia dėl to eismo įvykio, kad norėtų susisiekti. Tada žmogus jam paskambino, buvo nuvažiavę į draudimą, draudime nukentėjusysis atsiėmė pareiškimą. Jis nukentėjusiajam grynais atlygino žalą, jis pretenzijų neturi. Automobilį buvo pirkęs kovo 16 d. ir buvęs automobilio savininkas jam atidavė tą draudimą, sakė: „tegul 14 dienų būna, paskui nurašysiu jį ir tu apsidrausi“. Buvęs automobilio savininkas padavė jam automobilio draudimo kvitą, o kad jis nurašė draudimą anksčiau laiko, jis nežinojo, jo buvęs savininkas neinformavo apie tai, kad automobilis buvo nedraustas sužinojo tik policijoje. Buvo praėjusi nepilna savaitė nuo automobilio pirkimo, tai buvo nespėjęs susitvarkyti šito reikalo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir K. K. 2014 m. kovo 12 d. ir kovo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 12, 14).

Nukentėjusysis L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną žmona jam pasakė, kad veikia jo mašinos signalizacija. Jis atsikėlė, apsirengė, nuėjo, pamatė, kad nieko nėra, buvo apgadintas jo automobilio bamperis, bagažinė ir galinė lempa. Iškvietė policiją, jie viską surašė. Tada iš ryto sėdo į mašiną, galvojo, kad reikia važiuoti į draudimą, kur jo mašina apdrausta. Kai važiavo, kažkoks lapelis iš už valytuvų išskrido. Tik tada suprato, kad gal čia buvo raštelis. Nuvažiavus į draudimą, viską padarė. Kitą rytą rado didelį lapą, kad kreiptis. Su K. K. susisiekė telefono numeriu, nurodytu tame lapelyje, K. K. kažką sakė, kad buvo palikęs lapelį ir prieš tai. Tada susitiko su K. K., jis jam sumokėjo, atlygino žalą, jie nuvažiavo į kelių policiją išsiaiškinti. K. K. neturi jokių pretenzijų.

Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir L. S. 2014 m. kovo 23 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 8).

J. S. 2014 m. kovo 23 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2014-03-23, apie 01.15 val., išgirdo gatvėje triukšmą. Pažiūrėjusi pro langą pamatė prie baltos sportinės mašinos „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) siautėjančius jaunuolius. Jie šokinėjo ant šio automobilio, fotografavosi, signalizavo. Paskambino 112. Po kiek laiko jaunuoliai sulipo į tą automobilį ir ėmė „gazuoti“. Automobilis „šoko“ į priekį ir atgal. Gale stovėjo jos vyro automobilis „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis galu trenkėsi į jos vyro automobilio galą. Ji pažadino vyrą ir vėl paskambino 112. Po šio įvykio jaunuoliai pastoviniavo ir nuskubėjo link Vytenio 10 (b. l. 7).

A. J. 2014 m. kovo 23 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2014-03-23, apie 01.15 val., būdamas su sese V. J., gulėdamas išgirdo, kaip gatvėje triukšmauja jaunimas. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kaip šalia automobilio „VW Jetta“, baltos spalvos, numerio nematė, garsiai klausydamiesi muzikos linksminasi jaunimas. Paskui vienas iš jaunuolių pasakė: „varom“ ir visi susėdę bandė išvažiuoti. Tuo metu jaunuoliai atsitrenkė į automobilį „Subaru“ ir pasišalino iš įvykio vietos, nubėgo į kiemą. Požymių apibūdinti negali, su jaunuoliais buvo viena mergina (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1-ojo būrio patrulio D. K. 2014 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-03-23, apie 01.30 val., dirbant kartu su patruliu O. G. gavo nurodymą nuvykti Vytenio g. 13, kur automobilis „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas su kompanija pabėgo. Atvykus į įvykio vietą automobilio „Subaru“ vairuotojas L. S. paaiškino, kad jo žmona iš namų pastebėjo, kaip jaunuolių kompanija atsisėdo į automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo šalia jos vyro automobilio „Subaru“ ir važiuodamas atbulomis trenkėsi į „Subaru“. Po įvykio jaunuoliai užrakinę minėtą „VW Jetta“ pasišalino į kiemus. Taip pat buvo liudininkas A. J., iš kurio buvo paimtas paaiškinimas. Apžiūrėjus abu automobilius sugadinimo pobūdžiai atitiko. „VW Jetta“ paliktas šaukimas (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta (b. l. 5).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „„VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, o automobiliui „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat užpakalinis bamperis (b. l. 6).

Į bylą pateiktame raštelyje nurodyta: „sveiki, Jums rašo VW Jetta automobilio savininkas. Būčiau dėkingas, jeigu susisiektumėte su manimi nurodytu tlf. Numeriu dėl Jūsų patirtų nuostolių. 867199159“ (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jie patvirtina, jog K. K. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus, tai yra 2014 m. kovo 23 d., apie 1:15 val., Vytenio g. 13/2, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiavo atbulas ir kliudė stovintį automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, be to, jis vairavo automobilį neapsidraudęs arba nebūdamas apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. K. K. pats prisipažino vairavęs automobilį „VW Jetta“ ir atsitrenkęs į automobilį „Subaru Legacy“ bei neneigė to, jog automobilis „VW Jetta“ buvo nedraustas. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Visuma aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 123 straipsnio 5 dalyje bei 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.

Žemesnės instancijos teismas

K. K. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

Žemesnės instancijos teismas

K. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nuosekliai nurodė, kad eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis, jis pilnai pripažįsta, taip pat kartu tvirtino, kad po susidūrimo išlipo iš automobilio, apžiūrėjo, matė, jog apgadino kitą automobilį, bet kadangi buvo nakties metas, galvojo, kad susisieks su nukentėjusiuoju ryte ir surašys deklaraciją, todėl užrašė ant lapelio savo telefono numerį ir tą lapelį užkišo už nukentėjusiojo automobilio langų valytuvo, bet ryte to automobilio jau neberado ir nesulaukęs nukentėjusiojo skambučio per draugą susirado automobilį, kurį apgadino, ir paliko dar vieną lapelį su savo telefono numeriu, tada jau nukentėjusysis su juo susisiekė, jie viską išsiaiškino, jis nukentėjusiajam žalą atlygino. Nukentėjusysis L. S. teismo posėdžio metu patvirtino K. K. teiginius, nurodė matęs, kaip jam ryte važiuojant savo automobiliu iš už valytuvų išskrido kažkoks lapelis, taip pat nurodė kitą rytą radęs didelį lapą su pasiūlymu kreiptis dėl patirtų nuostolių ir nurodytu telefono numeriu, bei patvirtino, jog K. K. jam atlygino žalą ir jam daugiau jokių pretenzijų neturi. Šie duomenys patvirtina, jog K. K., nors ir nesilaikė KET

234 punkto reikalavimų, tai yra įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai, kas formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, niekur nepasislėpė, pats ieškojo nukentėjusiojo, du kartus paliko raštelius su savo telefono numeriu, be to, nuo pat pradžių neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio. Taip pat, apgadinto automobilio savininkas L. S. jokių pretenzijų K. K. neturi, kadangi K. K. žalą jam atlygino. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad K. K. pasišalindamas iš įvykio vietos manė, kad apie eismo įvykį pranešė tinkamai, t. y. nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog K. K. veiksmuose nebuvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - tyčios, todėl darytina išvada, kad šioje dalyje byla nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. K. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, taip pat į nustatytą (dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo), ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. K. savo noru atlygino padarytą žalą, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, į jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. K. - administracine tvarka nebaustas, mokosi. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau K. K. skirtinos minimalios ATPK 123 straipsnio 5 dalies, 127 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos baudos, kurios, remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

K. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 80 (aštuoniasdešimties) Lt baudą.

K. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi skirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę administracinę nuobaudą skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

K. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti jo veikoje nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė