- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-836-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04143-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Bartukai“, UAB „Swedbank lizingas“, „BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje“
- Kategorijos
- 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys BUAB „Bartukai“, UAB „Swedbank lizingas“, „BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu (t.1, b.l. 26-28) atsakovui E. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 6031,21 Lt nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 181 Lt žyminio mokesčio ir 457,40 Lt vertimo išlaidų. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 6 d. Lenkijoje dėl transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio atsakovo E. J. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė DAF XF 95.380, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo vairuojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Ieškovas pažymėjo, kad eismo įvykio metu atsakovas dirbo ne UAB „Bartukai“, kaip jis nurodė prieštaravimuose, o UAB „Fešas“ ir UAB „Mindinga“. Eismo įvykio valstybės - Lenkijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 7617,08 PLN (6031,21 Lt) sumai. Ieškovo teigimu, kadangi Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės, jis šiuo atveju gavęs Lenkijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 7617,08 PLN (6031,21 Lt) dėl transporto priemone MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, nurodytą sumą Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui ir sumokėjo, kadangi: 1) atsakovo vairuojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio dieną galiojančiu Lenkijoje ir atitinkančiu TPVCAPD įstatymo reikalavimus, buvo sukeltas eismo įvykis bei padaryta žala; 2) atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui; 3) Lenkijos nacionalinis draudikų biuras administravo ir atlygino atsakovo vairuojama transporto priemone padarytą žalą. Ieškovas taip pat nurodė, kad sumokėdamas Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, jis atlygino atsakovo padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę išmokėtos sumos reikalauti iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsakovo E. J. naudai 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 80,87 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 6 d. Lenkijoje dėl transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio atsakovo E. J. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė DAF XF 95.380, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo vairuojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės - Lenkijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 7617,08 PLN (6031,21 Lt) sumai. Gavęs Lenkijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 7617,08 PLN (6031,21 Lt) dėl transporto priemone MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, ieškovas nurodytą sumą Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo. Teismas nurodė, kad atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindė tuo, kad jis nėra atsakingas už transporto priemonės MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, atsakovo nurodymu, kai 2009 m. birželio 6 d. įvyko avarija jis dirbo UAB „Bartukai“, tuo tarpu įstatyme numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės privalo atlyginti darbuotojus samdantis asmuo. Teismas, atsižvelgdamas į teismo pagal įrodymų vertinimo taisykles atliktą įrodymų vertinimą, sprendė, kad byloje pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog tuo metu, kai 2009 m. birželio 6 d. Lenkijoje įvykusio autoįvykio metu atsakovui vairuojant transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, E. J. faktiškai dirbo UAB „Bartukai“ ir vairuodamas minėtą transporto priemonę ją naudojo kaip darbo priemonę, vykdė darbdavio jam pavestas darbo funkcijas. Teismas konstatavo, kad atsakovui E. J. pareiga regreso tvarka grąžinti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėtą sumą kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, nekyla. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismo pateiktą teisės aiškinimą ir padarytas išvadas laikė, kad pareiga regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėtą sumą atsakovui E. J. nekyla nei kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, nei kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPD 23 straipsnio 1, 5 dalys). Teismas sprendė, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, įgyvendindamas rungimosi principo nustatytas pareigas (CPK 12 straipsnis), neįrodė aplinkybių, kad atsakovui E. J. atsirado pareiga regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo išmokėtą sumą. Teismas nurodė, kad klausimo dėl žalos dydžio ir jo pagrįstumo nesprendžia, nes tai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Atsiliepimas
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad advokatas D. M. atsakovo E. J. vardu surašė procesinius dokumentus – 2013 m. gegužės 22 d. atsiliepimą į ieškinio pareiškimą (t.1, b.l. 106-108), 2013 m. rugpjūčio 7 d. prašymą (t.1, b.l. 133), 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą (t.1, b.l. 178), 2013 m. spalio 30 d. prašymą (t.2, b.l. 60). Be to, advokatas D. M. atstovavo atsakovą E. J. 2013 m. rugsėjo 23 d. (t.1, b.l. 155-157), 2013 m. spalio 28 d. (t.2, b.l. 40-42) ir 2013 m. lapkričio 27 d. (t.2, b.l. 84-90) teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 2 val. 16 min., kas pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 9 punktą laikytina 2 val., todėl už atstovavimą teisme maksimalus dydis pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gali būti 300 Lt, tuo tarpu prašoma priteisti suma yra dvigubai didesnė – 600 Lt (t.2, b.l. 79). Teismas pažymėjo, kad civilinė byla tiek teisės aiškinimo tiek taikymo prasme nėra sudėtinga, atsakovo atstovui nereikėjo teikti sudėtingų teisinių paslaugų, išvykti į kitą vietovę nei yra registruota jo darbo vieta, todėl sumažinus prašomą priteisti išlaidų sumą už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose iki 300 litų, iš viso atsakovui E. J. priteisė 2000 litų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovo ir valstybės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovo prašymo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo netenkinti, o valstybės patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas priteisti iš atsakovo, taip pat priteisti iš atsakovo žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Ieškovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) 23 straipsnio nuostatas, ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti sugrąžinti išmokėtą išmoką iš atsakingo už žalos padarymą asmens, šiuo atveju - iš eismo įvykio kaltininko - atsakovo. Ieškovas, neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie eismo įvykio metu tarp atsakovo ir UAB „Bartukai“ egzistavusius darbo teisinius santykius, nes atsakovui ikiteismine tvarka buvo išsiųstos pretenzijos dėl eismo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimo, tačiau jis į pretenzijas nereagavo. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos duomenimis, atsakovas eismo įvykio metu UAB „Bartukai“ nedirbo. Net ir iškėlus civilinę bylą, bankrutavusios UAB „Bartukai“ administratorius atsiliepime į ieškinį neigė atsakovą ir UAB „Bartukai“ siejusius darbo santykius. Šiuo atveju tik skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatytas faktas, jog atsakovas eismo įvykio metu faktiškai dirbo UAB „Bartukai“ ir vairuojamą transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo kaip darbo priemonę, t.y. vykdė darbdavio jam pavestas darbo funkcijas. Būtent UAB „Bartukai“ ir atsakovo nesąžiningas elgesys, (t.y. nevykdė pareigos pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie atsakovo darbo pradžią, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė tarp atsakovo ir UAB „Bartukai“ egzistavusius darbo teisinius santykius, dirbo nelegaliai) nulėmė aplinkybes, kad ieškovas ieškinį pareiškė atsakovui, dėl ko pastarasis ir valstybė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Konstatavus UAB „Bartukai“ bei atsakovo elgesio prieštaravimą galiojantiems darbo teisinius santykius reglamentuojantiems teisės aktams, Lietuvos Respublikoje draudžiantiems nelegalų darbą, teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš sąžiningai ir pagrįstai besielgusios proceso šalies - ieškovo, vertintinas kaip pernelyg formalus, neatitinkantis pamatinių civilinio proceso teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas turėjo išrašą iš VĮ „Regitra“ (t.1, b.l. 29), todėl ieškovas, kaip asmuo užsiimantis tam tikra veikla, turėjo vadovautis viešajame registre esančiais duomenimis ir matyti, kad UAB „Bartukai“ valdo transporto priemonę pagal lizingo sutartį ir nebuvo jokių duomenų viešajame registre, kad atsakovas yra valdytojas. Ieškovas net turėdamas duomenų, kad UAB „Bartukai“ valdė eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo ir šiai bendrovei ieškinio nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovui teisę pakeisti atsakovą, tačiau šia teise ieškovas nepasinaudojo ir buvo kategoriškas palaikydamas pareikštus reikalavimus. Ieškovas buvo itin pasyvus nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, kas parodo jo abejingumą galimoms neigiamoms pasekmėms. Net turėdamas žinių, kad teismai nustatinėja faktinius transporto priemonių valdytojus ir jų valdymo pagrindus, nesiėmė jokių priemonių, siekiant išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes. Ieškovas nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių motyvų dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, o argumentus išsako tik apeliacinės instancijos teismui.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo „BTA INSURANSE COMPANY“, SE pateikė prisidėjimą prie pareikšto apeliacinio skundo, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovui ieškinį atmetus.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ar laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamojoje byloje Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atmestas ir iš ieškovo atsakovo E. J. naudai priteista 2000 litų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat iš ieškovo priteista 80,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Apeliantas ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniame skunde nurodo, kad būtent trečiojo asmens UAB „Bartukai“ ir atsakovo nesąžiningas elgesys (nevykdė pareigos pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie atsakovo darbo pradžią, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė tarp atsakovo ir UAB „Bartukai“ egzistavusius darbo teisinius santykius, dirbo nelegaliai) nulėmė aplinkybes, kad ieškovas ieškinį pareiškė atsakovui, dėl ko pastarasis ir valstybė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Todėl apelianto nuomone, kad konstatavus UAB „Bartukai“ bei atsakovo elgesio prieštaravimą galiojantiems darbo teisinius santykius reglamentuojantiems teisės aktams, teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš sąžiningai ir pagrįstai besielgusios proceso šalies – ieškovo, vertintinas kaip pernelyg formalus, neatitinkantis pamatinių civilinio proceso teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Apeliacnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta atsakovo E. J. nesąžiningo elgesio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad transporto priemonės MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktiniu naudotoju 2009 m. birželio 6 d. buvo UAB „Bartukai“, todėl ji ir buvo atsakinga už tai, kad minėta transporto priemonė būtų savalaikiai apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD 4 straipsnio 2 dalis, CK 6.221 straipsnio 3 dalis, 2007 m. birželio 29 d. lizingo sutarties 8 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui E. J. pareiga regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro išmokėtą sumą nekyla ir kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.
Iš bylos duomenų matosi, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš atsakovo E. J. 6031,21 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. kovo 19 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 45 Lt bylinėjimosi išlaidų (t.1., b.l.10). 2013 m. balandžio 18 d. atsakovas E. J. pateikė teismu prieštaravimą dėl kreditoriaus pareikšto pareiškimo ir nurodė, kad atsakovas yra įvykio metu t.y. 2009-06-06 buvo UAB „Bartukai“ darbuotojas, o transporto priemonės MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju ar savininku buvo UAB „Bartukai“ ar lizingo bendrovė (t.1, b.l. 21-22). Be to, pats ieškovas civilinėje byloje pateikdamas ieškinio pareiškimą pateikė ir VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą, iš kurio matosi, kad transporto priemonės MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-06-06 savininkas UAB „Hansa lizingas“, naudotojas – UAB „Bartukai“. Iš bylos duomenų matosi, kad pats ieškovas, kaip draudimo srityje turintis patirties asmuo, pareikšdamas ieškinio pareiškimą nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių siekiant išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčo išsprendimui, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdžiuose nedalyvavo. Iš išdėstytų duomenų darytina išvada, kad nesant duomenų dėl atsakovo nesąžiningumo byloje, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio pareiškimą ir vadovaudamasis civilinio proceso teisės normomis, pagrįstai iš ieškovo atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Be to, sutinkamai su CPK 96 straipsnio 2 dalimi iš ieškovo pagrįstai priteista ir 80,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad atsakovas E. J. autoįvykio metu dirbo UAB „Bartukai“, su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, o transporto priemonė su priekaba jam buvo perduota kaip darbo priemonė. Taip pat teismas pažymėjo, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą ir už pranešimą apie asmens darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai yra atsakingas darbdavys, todėl darbdaviui tinkamai nevykdžius savo pareigų tuo nepaneigiamos nustatytos teisiškai reikšmingos esminės bylos aplinkybės, jog atsakovas E. J. minėtu laikotarpiu faktiškai dirbo UAB „Bartukai“. Be to, iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo (t. 1, b.l. 155-157) matosi, kad ieškovui teismas pasiūlė pasirinkti tinkamą atsakovą byloje, tačiau ieškovas 2013-09-25 teismui pateikė raštą, kuriuo patvirtino, kad atsakovas E. J. yra atsakingas dėl padarytos žalos (t.1, b.l. 165-169). Todėl nesant byloje atsakovu UAB „Bartukai“ teismas neturėjo procesinės galimybės nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš UAB „Bartukai“.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.