Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirta dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą, kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent: 2010 metų vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo m. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „L.“, (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę ‑ sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18-19 val., A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „S.“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ‑ ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ‑ pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini).

2. T. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent: 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų ‑ siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į (duomenys neskelbtini) surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant ‑ slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. turimo nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo m. nuvyko į Hagos m., kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d., apie 1 val., M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini), iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų ‑ pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos m., o grįžę į Roterdamo m., A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ‑ ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

3. T. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent: 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno m. T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 metų lapkričio antroje pusėje, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „P.“ adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d., apie 20-21.30 val., E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „P.“ adresu (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, ko pasėkoje A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“ 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“ bendros 500 eurų vertės, rankšluostį be vertės, odinę rankinę „Armani“ 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę be vertės ir 3 100 Lt (897,82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą, esantį L. I. g. 47, Kauno m. Kitą dieną – 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų ‑ vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės grobimą panaudojant fizinį smurtą, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. G. laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19. Byla perduota į teismą 2019 m. spalio 4 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi kaltinamajam T. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

5. Kaltinamojo T. G. gynėjas advokatas K. Ašmys skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį ir kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

5.1. Gynėjas nurodo, kad, nors teismas nutartyje išvardino duomenis, kurie, pasak teismo, leidžia manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau susipažinus su šiais duomenimis matyti, jog tik vieno bendradarbiaujančio asmens parodymuose yra užfiksuoti tam tikri duomenys apie T. G. Daugiau jokių duomenų byloje nėra. Todėl, gynėjo nuomone, byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog teismo išvardintų duomenų pagrindu galima daryti prielaidą, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Pasak gynėjo, bylą nagrinėjant teisme, dėl vieno epizodo ‑ M. P. sunkaus kūno sužalojimo ir pasikėsinimo sunkiai sužaloti R. M., kaltinimai iš esmės nepasitvirtino.

5.2. Gynėjas nesutinka su teismo nustatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo pagrindu. Gynėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti skiriamas ir nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Gynėjas pažymi, kad T. G. turi gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje, gyvena su faktine sutuoktine, veda su ja bendrą ūkį, palaiko santykius su ja suėmimo vietoje, turi du pilnamečius vaikus, t. y. turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Kaltinamasis T. G. yra suimtas nuo 2018 m. balandžio 17 d., t. y. jau daugiau kaip dvejus metus, šios kardomosios priemonės taikymo laikas bus įskaičiuotas į galutinę bausmę. Todėl, pasak gynėjo, suėmimo pratęsimą argumentuoti vien gręsiančių bausmių griežtumu negalima. Be to, kaltinamajam inkriminuotose BK straipsnių sankcijose nurodytos minimalios bausmės yra pakankamai žemos, netgi leidžiančios pretenduoti kaltinamajam į lygtinį paleidimą (jeigu jis būtų nuteistas ir atsižvelgiant į išbūtą suėmime laiką).

5.3. Gynėjas nesutinka ir su kitu teismo nustatytu suėmimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Skunde nurodoma, kad paskutinį kartą T. G. buvo teistas 2011 m., t. y. prieš devynerius metus, todėl jis neturi galiojančio teistumo. Anksčiau T. G. buvo teistas 2003-2005 m. laikotarpiu, t. y. prieš 15 metų. T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas 2010-2011 metais, t. y. beveik prieš 10 metų.

5.4. Skunde, vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, nurodoma, kad suėmimo taikymas yra pateisinamas iki „pagrindinių“ liudytojų apklausos teisme, o tokie liudytojai (H. B. ir A. Z.) Kauno apygardos teisme jau yra apklausti. Šiuo metu bylos nagrinėjime yra numatytos kaltinamųjų apklausos ir prašymų nagrinėjimas. Kaltinamojo gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra padarytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

5.5. Skunde laikomasi nuomonės, kad kaltinamajam T. G. gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju toks klausimas pirmosios instancijos teisme svarstytas nebuvo.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. G. gynėjo advokato K. Ašmio skundas atmetamas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo A. Z., iš dalies įtariamųjų V. J., H. B. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Todėl kaltinimo pagrįstumas epizode dėl M. P. sunkaus kūno sužalojimo ir pasikėsinimo sunkiai sužaloti R. M. nėra vertinamas, kadangi tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Šie klausimai bus spręsti bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo, priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

9. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam T. G. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

10. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

12. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. T. G. kaltinamas padaręs 9 nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. T. G. inkriminuoti du sunkūs ir du labai sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų T. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurias iš jų skiriamos išimtinai tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

13. T. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, iš savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, jog disponavo šaunamaisiais ginklais, neturėdamas tam leidimo, kad dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą. Be to, T. G. kaltinamas tuo, kad jis, organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą. Kaltinamojo T. G. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant organizuota grupe. Pagal pareikštus kaltinimus T. G. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus ar net lemiamas, jis galimai buvo organizuotos grupės lyderis, T. G. galimai veikė kaip nusikalstamų veikų organizatorius, organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė T. G., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, tai rodo itin aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

14. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad T. G. neturi galiojančio teistumo, nes paskutinį kartą jis teistas 2011 metais. Kita vertus, T. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo laikotarpis buvo 2010 - 2011 metai; anksčiau T. G. buvo teistas keturis kartus, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, dalis T. G. inkriminuojamų nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas šiuo metu, yra daug pavojingesni ir sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Kaltinamasis T. G. ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, be to, 2011 metais yra slapstęsis nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, dalis T. G. inkriminuotų nusikaltimų buvo padaryta ir Europos Sąjungos šalyse. Taip pat byloje yra duomenų, kad kaltinamasis T. G. yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu. Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimo, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, kuriame T. G., be kita ko, įtariamas tuo, kad organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam ne vienoje užsienio valstybėje ‑ Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose šalyse. Nors šie duomenys negali būti betarpiškai vertinami šioje baudžiamojoje byloje, kurioje T. G. dėl minėtos veikos nėra kaltinamas, tačiau jie suteikia pagrindą manyti, kad T. G. yra asmuo, turintis autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, kurie nusikalstamai veikia ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų, bei grindžia tarpusavio santykius abipusiu pasitikėjimu, teikia vienas kitam pagalbą, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog T. G. turi kriminalinių ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose užsienio valstybėje (ir tokiose valstybėse, su kuriomis bendradarbiavimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje, perdavimo (ekstradicijos) proceso yra sudėtingas).

15. Nors kaltinamasis T. G. turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, du pilnamečius vaikus, gynėjas skunde nurodo, kad T. G. gyvena su faktine sutuoktine, tačiau jis nuo 2012 m. pradžios niekur oficialiai nedirbo, nuo 2012 m. kovo 22 d. deklaravo išvykimą gyventi į užsienio valstybę, kas neleidžia daryti išvados apie tvirtus kaltinamojo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje. Įvertinus tai, kad kaltinamasis T. G. nuo 2012 m. pradžios niekur oficialiai nedirbo, ne kartą anksčiau buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šioje byloje galimai padarė vieną nusikalstamą veiką, susijusią su turtinės naudos siekimu (A. P. apiplėšimas), yra pagrindo manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių T. G. pragyvenimo šaltinių. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis T. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati T. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus T. G. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gręsiančią bausmę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą T. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

17. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam T. G. suėmimas taikomas dvejus metus ir vieną mėnesį (nuo 2018 m. spalio 17 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Jeigu šioje baudžiamojoje byloje ir yra apklausti, kaip įvardina kaltinamojo gynėjas – „pagrindiniai“ liudytojai, tai niekaip nepaneigia būtinybės užtikrinti viešąjį interesą ir užkirsti kelią galimų naujų nusikalstamų veikų darymui, o taip pat ir užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą.

18. Kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau T. G. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi kaltinamajam T. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 17 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.